Branginkime, atminkime iškilius Palangos krašto žmones. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas

1909 m. kovo 15 d. palangiškių Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje gimė Jonas. Tai liudija kovo 29 d. įrašas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Krikšto metrikų knygoje.

Traukė pajūris

„Pajūris nuo vaikystės traukė J. Žemaitį. Gal dėl to, kad Palangoje buvo gimęs, Kretingoje gyveno tėvas, vasaros atostogas praleisdavo Palangoje. Vėliau Jūros vardu jis pavadino savo sukurtą partizanų sritį, o savo korespondencijai ne kartą parinko su jūra susijusius slaptažodžius: „Baltija“, „Vakarų vėjas“ ir panašiai“, – rašoma Laisvės kovų dalyvės, generolo marčios, istorikės Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės monografijoje „Žuvusiųjų Prezidentas“.

Nepriklausomoje Lietuvoje baigęs Karo mokyklą, gilinęs žinias Fontenblo artilerijos mokykloje Prancūzijoje, taipogi keliavęs ir po kitus Europos kraštus, J. Žemaitis gerai išmanė kariuomenės struktūros principus, teisę, vieningumo prasmę. Lietuvai netekus nepriklausomybės, įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą. Pagal visuotinai priimtus kariuomenės teisinius principus kūrė partizaninio judėjimo struktūrą Lietuvoje: partizanai dėvėjo karines uniformas, turėjo skiriamuosius ir pasižymėjimo ženklus, karinius laipsnius, organizacinę struktūrą, kurią sudarė apygardos, rinktinės ir kuopos, turėjo statutą, kario priesaika, žvalgybą, karo lauko teismą.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis

Vienas ryškiausių pasipriešinimo sovietų okupacijai epizodų – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimas ir 1949 m. Vasario 16-ąją priimta LLKS Sąjūdžio Tarybos deklaracija, skelbusi, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurta nepriklausoma parlamentinė Lietuvos Respublika. J. Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, turinčiu aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimus, jam suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis. Šie dokumentai apie Lietuvos valstybę, partizanus kaip valstybingumo gynėjus, tapo ypač reikšmingi tarptautinėje politikoje ir teisėje apginant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11-ąją.

Valstybės vadovo pareigas J. Žemaitis ėjo iki 1954 m. lapkričio 26 d., kol Maskvoje, Butyrkų kalėjime, brutaliai nutraukta jo gyvybės gija. Iki šiol, deja, J. Žemaičio kapas nežinomas.

Puoselėjamas atminimas

Laisvoje Lietuvoje branginamas ir puoselėjamas J. Žemaičio atminimas. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), 1998 m. sausio 28 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties).

2009 m. kovo 12 d. LR Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Palangos garbės pilietis

Įvairiuose Lietuvos miestuose J. Žemaičiui pastatyti paminklai. 2004 m. lapkričio 28 d. paminklas (skulptorius Jonas Jagėla) atidengtas ir Palangoje. 2009 m. kovo 15 d. J. Žemaičiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas (po mirties). Jo vardu pavadinta karo akademija Lietuvoje, Šimkaičių pagrindinė mokykla, gimnazija Raseiniuose, Palangoje veikia Generolo Jono Žemaičio Palangos 306 šaulių kuopa.

Apie J. Žemaitį statomi dokumentiniai filmai, rašomos knygos, vyksta atminimo vakarai, rengiamos parodos. \2019 m. Palangos viešojoje bibliotekoje viešėjo ir prisiminimais dalijosi J. Žemaičio dukterėčia Aušra Marija Vilkienė, prie paminklo Palangos bendruomenei ir miesto svečiams buvo atidaryta paroda. 2024 m., pagerbiant J. Žemaičio atminimą, bibliotekoje atidaryta dokumentinė paroda, skirta prisiminti Jono Žemaičio gyvenimą ir jo nuopelnus Tėvynei.

Jono Žemaičio biografija – tai kartu ir Lietuvos karininko, partizanų vado, rezistento, dimisijos generolo, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatoriaus ir pasipriešinimo vado, ketvirtojo Lietuvos prezidento, Palangos miesto garbės piliečio biografija.