„Bočiai“ pajuto Žemaitijos dvasią

Palangos tiltas, 2017-10-19
Peržiūrėta
2291
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Šokėjas Jonas Žukevičius etnografinėje ekspozicijoje atrado žmogų, kuris labai panašus į jį.
Šokėjas Jonas Žukevičius etnografinėje ekspozicijoje atrado žmogų, kuris labai panašus į jį.

Kuo gali didžiuotis žemaičiai, kuo jie išskirtiniai, – į tokius ir panašius klausimus turėjo galimybę rasti atsakymus tautinių šokių ansamblio„Bočiai“ nariai, leidęsi į ekskursiją po įvairias žymias Žemaitijos vietas. Tai buvo jų nepanaudota dovana, likusi iš pernai švęsto jubiliejaus. Kolektyvo nariai džiaugėsi puikia išvyka ir patirtais puikiais įspūdžiais – sužinota daug įdomaus.
Pirmiausiai „Bočiai“ nukeliavo į Platelius, kur lankėsi Platelių dvare, kurį valdė grafai Šuazeliai. Po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. Platelių parkecaras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui, Rusijos armijos pulkininkui, caro rūmų kamergineriui Augustui Šuazeliui, karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui, kuris buvo gimęs 1752 m. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Pagal išlikusius dokumentus, kurie saugomi Žemaičių „Alkos” muziejuje Telšiuose, oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807–1808 m. Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis.
Palangiškiai aplankė ir netoli Platelių esantį Babrungėnų vandens malūną. 1989 m. apgriuvusį malūną nusipirko dailininkas Leonardas Černiauskas. Septynerius metus restauravęs, jame įkūrė savo tapybos ir medžio drožinių meno galeriją – kūrybines dirbtuves. Kiemą puošia ne viena sodybos šeimininko sukurta medžio skulptūra. Vienoje jų išrėžti žodžiai, primenantys akmeninio vandens malūno istoriją – padėka statytojams, pagarba ir nusilenkimas čia gyvenusiesiems: „Grafui Šuazeliui, jo baudžiauninkams, stačiusiems šį akmeninį vandens malūną, užmūryto į sieną baudžiauninko sielai, visiems gyvenusiems ir mirusiems šiame malūne atminti...“
Babrungėnų vandens malūnas yra vienintelis malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas architektūros paminklu.
Ne ką mažesnį įspūdį paliko ir Žemaičių Kalvarija, kuri per atlaidus vasaros metu būna tiesiog užgulama tikinčiųjų. Įspūdinga bažnyčia nepaliko abejingų. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys). Apie itin įdomiai pasakojo kunigas vikaras Vidmantas. Palangiškiai šiek tiek pakeliavo ir prie koplyčių, kurias visas, įveikiant 20 stočių, didžiųjų atlaidų metu aplanko tikintieji. Daugelis koplyčių sutelkta ant didesnių miestelio kalvų – Šv. Jono, Žvizdrų, Beržų, Kryžiauninkės ir Šv. Elenos. Rytuose esantis Šv. Jono kalnas su trečiąja koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ atitinka Alyvų kalną šventajame mieste. Toliau į vakarus išsidėstęs Žvizdrų kalnas su pirmąja koplyčia „Paskutinė vakarienė“ simbolizuoja Siono kalną Jeruzalėje. Žemaičių Kalvarijos kalvų išsidėstymas daugmaž sutampa su Jeruzale.
Galiausiai aplankyta ir Bukantė – Žemaitės memorialinis muziejus. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, lietuvių rašytoja klasikė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, netoli Šateikių. Šis dvarelis XIX a. priklausė grafui Pranciškui Plateriui. Tuo metu Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
1965 metais minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengta memorialinė ekspozicija. 2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Gimtojoje rašytojos troboje kviečiama susipažinti su ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Dvarelio svirne atidaryta memorialinė Stanislovo Riaubos ekspozicija. Atstatytame tvarte galima susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu: tradiciniais žemaičių kryžiais-saulutėmis, šventųjų skulptūrėlėmis.
„Apžiūrėjom Bukantės dvarą, pasivaišinom paveldo patiekalais. Buvo labai smagu taip turiningai praleisti laiką. O gali būti, kad į Bukantės dvarą mes dar sugrįšime, nes su šeimininke pasikalbėjome, o ji atskleidė, jog palangiškius „Bočius“ galbūt pakvies į renginį. Tad ten galbūt lankėmės ne paskutinį kartą“, – ekskursijos smagiais rezultatais džiaugėsi „Bočių“ narė Birutė Mockuvienė.

„Palangos tilto“ inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba tęsia gražią tradiciją pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusius žmones.


Mažeikiuose prasidėjo Žemaitijos krepšinio taurė, kurioje varžosi keturi „7bet-NKL“ klubai.


Palanga vasaros metu pritraukia minias jaunuolių, norinčių užsidirbti.


Šią vasarą savo kelionėms po Lietuvą rinkitės neatrastus Žemaitijos kampelius — Kretingos ir Skuodo rajonus.


Birželio 8-10 dienomis, į Palangą sugužės aktyviausi jaunuoliai iš visos Žemaitijos, kitų Lietuvos miestų, kurortas sulauks svečių ir iš užsienyje esančių Palangos miestų-partnerių – Lietuvos jaunimo metų proga Palangoje vyks Jaunimo vasaros akademija „Kartu mes galime daug!“. Tai – tradicinis, jau 16-tus metus rengiamas jauniems žmonėms skirtas renginys, kurį kasmet organizuoja viena iš...


2019 metais buvo minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės. Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais, pabrėžiant Žemaitijos lemiamą reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės 13-14 amžiais valstybių formavimosi istorijoje ir Žemaitijos vaidmenį to laikotarpio Europos istorijoje.


Spalio 11 dieną Palangos senosiosgimnazijos IV klasių mokiniaiišvyko į Kauną. Pirmiausia aplankėme Nacionalinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejų ir pagilinome žinias apie šį žymų Lietuvos kompozitorių, dailininką, aktyvų kultūros veikėją.


Kuo gali didžiuotis žemaičiai, kuo jie išskirtiniai, – į tokius ir panašius klausimus turėjo galimybę rasti atsakymus tautinių šokių ansamblio„Bočiai“ nariai, leidęsi į ekskursiją po įvairias žymias Žemaitijos vietas. Tai buvo jų nepanaudota dovana, likusi iš pernai švęsto jubiliejaus. Kolektyvo nariai džiaugėsi puikia išvyka ir...


Šeštadienį Palangoje prisiminta mūsų šalies istorija bei pagerbti kovojusieji už Laisvę: tylos minute ir trijų šūvių salve pagerbti žuvusieji prie tądien iškilmingai atidengto skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto paminklo Žemaitijos kariams-savanoriams.


Praėjusią savaitę Šventojoje siautė būrys jaunuolių, atvykusių iš įvairių Lietuvos miestų. Nusiteikę šėlioti ir daug sužinoti, jie aktyviai dalyvavo jau penktąjį kartą rengtoje Žemaitijos akademijoje, įgavusioje optimistišką pavadinimą „Kartu mes galime daug“. Šiemet renginyje, vykusiame būtent Šventojoje, dalyvavo 334 dalyviai, panorę praleisti tris dienas itin naudingai ir be abejo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius