„Baltijos“ moksleiviai turėjo galimybę pabūti jaunaisiais tyrėjais

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-04-08
Peržiūrėta
2308
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Norinčių pabūti improvizuotame planetariume ir pasiklausyti M. Masaičio pasakojimų buvo nusidriekusi ilga eilė.
Norinčių pabūti improvizuotame planetariume ir pasiklausyti M. Masaičio pasakojimų buvo nusidriekusi ilga eilė.

Ką daryti, kad mokykla taptų įdomesnė?

Ką daryti, kad mokykla moksleiviams taptų įdomesnė, kad jie ne vien semtųsi žinių privalomose pamokose bei galėtų save atskleisti užklasinėje veikloje? Atsakymu į šį klausimą galėtų būti ketvirtadienį „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vykusi Jaunojo tyrėjo diena, kuri organizuota mokytojų Reginos Burvienės ir Danguolės Baranauskienės iniciatyva.

Tyrėjo diena
Balandžio 4-ąją „Baltijos“ mokykloje svečiavosi projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas – II etapas“ koordinatoriai ir lektoriai. Projektą, kurio vienas šūkių – „Mokslininkas – ne profesija, o gyvenimo būdas“, – vykdo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Vienas pagrindinių projekto renginių – Tyrėjo diena, kuri organizuojama dalyvius sutikusiose priimti Lietuvos mokyklose. Šiemet tokios dienos rengiamos 50 respublikos mokyklų, viena jų – Palangos „Baltijos“ pagrindinė.
Tyrėjo diena – tai galimybė 5-12 klasių mokiniams iš arčiau susipažinti su mokslininko profesija, o tikslas – parodyti, kad mokslinius tyrimus galima daryti jau nuo mažens, o pasiryžusiems tapti jaunaisiais tyrėjais padėti rasti idėjų jų moksliniams darbams ir jas įgyvendinti.
Tyrėjo dienos metu mokiniai turi galimybę klausytis įdomių paskaitų mobiliame planetariume, susipažinti su judesių registravimo sistema, žiūrėti mokomuosius filmus 3D formatu, išbandyti greitaveikės kameros galimybes, stebėti dangaus objektus modernia astronomijos įranga.

Keturios turiningos valandos
Tyrėjo diena „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko pamokų metu ir truko apie keturias valandas. Programa buvo padalyta į kelias dalis pagal mokinių amžių. Vienai mokinių amžiaus grupei programa truko vieną pamoką, tačiau tuo pačiu metu vyko keli užsiėmimai, ir mokiniai galėjo pasirinkti labiausiai juos dominantį.
Vizitų komandai kartu su mobilia demonstracine laboratorija atvykus į mokyklą, „Baltijos“ penktųjų-dešimtųjų klasių moksleiviams buvo pristatytos mokslo naujovės, rengti įspūdingi eksperimentai, pateiktos įdomios užduotys.
Tyrėjo dienos metu vyko fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių interaktyvios paskaitos ir eksperimentai; buvo demonstruojama įranga – judesių registravimo sistema, greitaveikė filmavimo kamera, astronomijos tyrimų įranga, – ir ja atliekami eksperimentai, kuriamos mokslinės idėjos; buvo rodomi mokslo populiarinimo filmai 3D projekcine sistema bei vyko mokinių konsultacijos.

Ketvirti metai
Kaip sakė Tyrėjo dienos pagrindinės organizatorės „Baltijos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja ekspertė R. Burvienė ir biologijos mokytoja metodininkė D. Baranauskienė, projekte „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“ „Baltijos“ pagrindinė mokykla dalyvauja ketverius metus – nuo pat projekto pradžios, nuo pirmojo etapo. Projekto koordinatoriai organizuoja „Idėjų muges“, kuriose gabūs mokiniai pristato savo mokslines idėjas, kurios vėliau patenka ir į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį etapą.
Beje, per metus jaunieji mokslininkai gali pristatyti iki trijų idėjų, kurias norėtų įgyvendinti.
Čia derėtų paminėti kovo mėnesį Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos stipendiją gavusią dešimtokę Justiną Macijauskaitę, dalyvaujančią įvairiuose moksliniuose projektuose. Vienas iš jų – Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Du metus iš eilės J. Macijauskaitės darbas „Katalazės aktyvumo slopinimo in vitro testo, kaip biotestavimo metodo, panaudojimo galimybė aplinkos užterštumui įvertinti” ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape buvo įvertinas Pirmo laipsnio diplomais.
„Mūsų miesto mokyklų, tarp jų ir „Baltijos“ mokiniai šiuose konkursuose yra pasiekę labai gerų rezultatų, todėl neatsitiktinai šiemet Tyrėjo dienai pasirinkta mūsų mokykla“, – pabrėžė pedagogės.

Keturios temos
Ketvirtadienį jaunieji „Baltijos“ mokyklos tyrėjai klausėsi keturių paskaitų.
Bene daugiausiai dėmesio sulaukė Molėtų astronomijos observatorijos lektoriaus Mindaugo Masaičio paskaita apie visatos istoriją. Paskaita vyko mokyklos sporto salėje įkurtame kilnojamame planetariume. Po improvizuotu dangaus skliautu ant čiužinių galėję stebėti dangaus kūnų modelius mokiniai klausėsi pasakojimų bei žiūrėjo filmą apie Saulės sistemos planetas, žvaigždynus, supernovas ir jų sprogimus.
Paskaitoje „Klimato kaita ir Baltijos jūros ateitis“, kurią skaitė Klaipėdos universiteto profesorius hidrobiologas Artūras Raznikovas-Baziukas, įdomiai, bet kartu paprastai ir aiškiai pasakota apie klimato atšilimo pasekmes vandenynams ir Baltijos jūrai. Profesorius atskleidė, su kokiomis problemomis susiduria Baltijos jūra, pasakojo apie ledynmečius bei mažąjį ledynmetį.
Paskaitoje „Ką kalba genai“ Klaipėdos universiteto dėstytoja daktarė Aurelija Samuilovienė mokiniams atskleidė, kam reikalingi genetiniai tyrimai bei kokie jų metodai, kas yra genetinė įvairovė bei kas yra DNR.
Koordinatorius Linas Augaitis salėje demonstravo pačią įvairiausią ir moderniausią įrangą, plačiai pasakojo apie greitaeigę filmavimo kamerą ir optinę judesių registravimo sistemą.
Kad moksleiviams buvo įdomu dalyvauti Jaunojo tyrėjo dienoje, įrodė pilnutėlės klasės. O kas paseks šūkiu „Mokslininkas – ne profesija, o gyvenimo būdas“, parodys ateitis.

 

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Mes – Baltijos jūros vaikai”.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ketvirtadienį Kurhauze rinkosi geriausiai besimokantys ar išskirtinių pasiekimų meno ar sporto srityje turintys Palangos moksleiviai, lydimi mokytojų bei trenerių – jauniesiems kurorto gyventojams už puikius rezultatus įteiktos piniginės premijos. 


Antrojo jūros vėjo parko konkursas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d., tačiau jį būtų galima nukelti ir į kitus metus, teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.


Balandžio 10 dieną Šventosios pagrindinėje mokykloje vietoje įprastų pamokų vyko profesinio orientavimo užsiėmimai. Juos vedė keturių profesijų atstovai: Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai, advokatė Ligija Marcinkienė, fotografė Inga Galdikienė ir šunų sporto klubo „Canis Memelensis“ trenerė Asta Krūminienė.


Kovo 16 dieną Šventosios pagrindinėje mokykloje minėjome knygnešio dieną.


Ką daryti, kad mokykla moksleiviams taptų įdomesnė, kad jie ne vien semtųsi žinių privalomose pamokose bei galėtų save atskleisti užklasinėje veikloje? Atsakymu į šį klausimą galėtų būti ketvirtadienį „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vykusi Jaunojo tyrėjo diena, kuri organizuota mokytojų Reginos Burvienės ir Danguolės Baranauskienės iniciatyva.


Naujajai Vyriausybei nusprendus „įpūsti“ naujų vėjų į daugiabučių renovaciją – butų savininkams nereikėtų imti jai kreditų, o vietos savivaldybėms tektų gerokai didesnis vaidmuo procese, savivaldybės ėmė sukti galvą, kokiai vietos įmonei pavesti renovaciją. Miestų komunalinio ūkio įmonėms? Šilumos įmonėms? O gal kurti naujas įmones?


Pastaraisiais metais socialiniai tinklai tapo ypač populiarūs. Šių tinklų esmė – pritraukti interneto vartotojus, mėgstančius bendrauti virtualiai, suteikiant jiems galimybę išreikšti save bei surasti „draugų“ su panašiais interesais. Savęs rodymas, viešas asmeninių duomenų, intymių smulkmenų skelbimas labiau būdingas jaunimui. Tačiau žinių...


Kada daugelis diskutuoja, kaip turėtų atrodyti prestižiniai – pagrindiniai Lietuvos valstybės kurortinės vasaros sostinės Palangos miesto vartai, galima atsakyti: jie jau 20 metų yra, tai – Pradinės mokyklos rūmai, kuriuos projektavo neeilinio talento architektas, šviesaus atminimo vyras Gintautas Likšas. Yra ir observatorijos bokštas, apie kurio naują...


Ką daryti, kad mokykla taptų įdomesnė?

Alfredas PUMPULIS, 2012 05 07 | Rubrika: Miestas

Tikriausiai kiekvienam yra tekę sėdint mokyklos suole skaičiuoti lėtai slenkančias minutes iki pertraukos. Tačiau ar tai normalu? Ar tokia turi būti pamoka? Palangos jaunimas, paklaustas, kokių priemonių būtų galima imtis, jog mokykla nebūtų tik „kankinimo namai“, idėjų nestokojo.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius