Audrius Stonkus: „Mokytojas nėra baubas ar kalėjimo prižiūrėtojas“

Alfredas PUMPULIS, 2011-10-05
Peržiūrėta
2920
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Audrius Stonkus: „Mokytojas nėra baubas ar kalėjimo prižiūrėtojas“

 

Audrius Stonkus, jau ne vienerius metus dirbantis istorijos mokytoju Palangos senojoje gimnazijoje, sutiko pasidalinti aktualijomis apie mokytojų gyvenimą, neklaužadas mokinius bei kaip juos geriausia sutvardyti, nenaudojant jokio smurto.


 

Kiek metų jau dirbate su paaugliais?

Tiksliai pasakyti negaliu, tačiau jau apie 18 metų.


 

Kada supratote, kad jūsų pašaukimas dirbti mokytoju? Ar buvote vienas iš tų paauglių, kuris paskutinę minutę apsisprendė: „Būsiu mokytoju“.

Ne, ne. Mokytojavimas buvo tik vienas iš galimų variantų, nes mokiausi istoriją Vilniaus universitete, o ne pedagoginiame universitete. Mokytojavimui iš pradžių neturėjau labai didelių vilčių, kadangi planavau dirbti mokslo srityje. Tai buvo daugiau likimo dalykas, kad pakliuvau į mokyklą, nes mokykloje mane mokė ir auklėjo dabartinis direktorius Algirdas Karačionka. Baigus universitetą, vieno susitikimo metu, jis mane pakvietė atvykti į Palangą dirbti suaugusiųjų klasėje. Nežinau, ar tai galima vadinti pašaukimu. Ir pasakyti galiu, kad gebu „rasti kalbą“ tiek su mažesnio amžiaus vaikais, tiek su suaugusiais mokiniais.

Tradiciškai sakoma, kad metai tarp 40-45 metų yra tas laikotarpis, kai reikia apsispręsti kuo nori būti. Ko gero dar tebesu tuose svarstymuose. Tai nėra kažkuo išskirtinė specialybė. Nežinau ar tam reikia pašaukimo. Tai – tiesiog tradicinė specialybė.


 

Kas sunkiausia dirbant su paaugliais?

Sunkiausia, manau, yra pati pradžia. Kad vaikai suprastų, ko tas mokytojas iš jų nori. Kad jis nėra baubas, kad jis nėra baudėjas ar kalėjimo prižiūrėtojas. Dažnai vaikai ateina su tokia mintim, kad nedrąsu, baugu, dažniausia prisiklauso būtų ir nebūtų istorijų... Iš tiesų mokytojas yra geranoriška asmenybė, kuri siekia vieno tikslo: padėti vaikui susivokti tame mokomajame dalyke ir padėti apsispręsti ką daryti toliau. Tam padeda ne tik šeima ar aplinka.


 

Minėjote, jog „randate kalbą“ su visais. Kaip jums pavyksta sudominti jaunimą?

Mokiniai mano pamokose sėdi ramiai ir klauso. Klausimas nelygu klausimui. Galima klausyti ir nieko nedirbti. Būna visaip. Save aš priskiriu mokytojui neformatui, kadangi pamoka gali būti konstruojama metodiškai – pagal visas taisykles, bet gali būti ir spontaniškai paversta į kitą pamoką kitais tikslais. Todėl nemenka dalis vaikų klauso ir seka kas pamokoje bus, nes ji gali bet kada radikaliai pasikeisti, dėl elementarios detalės, tokios kaip juokas ar vaikų nuotaika... Nesu vienas iš tų mokytojų, kurie dirba formaliai, nekreipdamas dėmesio į vaikų nuotaiką.


 

Mokiniai dažnai bando atsikirsti, kai numetate „kibią“ frazę?

Ką reiškia „kibios“ frazės? Iš tikro, darbinę atmosferą reikia kontroliuoti. Jeigu jaunam žmogui bus leista elgtis laisvai, bus sutrikdytas darbinis ritmas. Tad tenka vadovautis darbe žodžiu. Reikia pripažinti, kad būna visaip, nors ypatingai reti atvejai kai frazėmis perlenkiu lazdą. Jei atsimenu buvo vos keli atvejai, kai mokinys pasielgė nekorektiškai, tad iš manęs taip pat sulaukė gan nekorektiško atkirčio. Manau, jog žodis yra gerokai stipresnis, nei bet kokie fiziniai veiksmai.


 

Ar už kontrolinio įvertinimą, kas nors iš mokinių buvo iškrėtęs kokią šunybę?

Iš tikro tie rašto ar kontroliniai darbai nėra lengvi. Tai reikia pripažinti. Galbūt pajuokavimo prasme yra buvę ir ne vienas atvejis. Jeigu nesuklysiu, praėjusių metų abiturientų grupė prieš kontrolinius darbus vis prašydama, kaip būtų galima gauti kontrolinio atsakymus iš vakaro. Mano atsakymas būdavo: „Galima, bet tik už aukso luitus“. Mokslo metams baigiantis ta grupė įvairavo su karučiu pro duris, pilnu aukso luitų, kuriuos ir dabar tebesaugau kabinete. Manau, jog vaikai patys supranta, kad susitikimas tamsiam skersgatvy, ar grasinimai dar kažkokiu susidorojimu, neišspręs šitų dalykų.


 

Dirbate su paaugliais. Kokį patarimą jiems galėtumėte suteikti?

Mokytis ir išmokti galima, kai tau to labai reikia ir kai yra rimta motyvacija. Aš galvočiau, kad mokykloje reikia susikurti kelis mokymosi būdus, kad nereikėtų jų ieškoti universitete ir aišku, kad jau mokykloje būtų didesnė vaikų motyvacija. Galima išskirti, kuris bus sportininkas, kuri bus dainininkė, tačiau tas vaikų skaičius dar nėra taip ryškiai išsikristalizavęs. Aš palinkėčiau, kad mokiniai jau mokykloje turėtų aiškesnę motyvaciją.

Jūsų komentaras:

anonimas123 2024-09-30 20:40 (IP: 162.158.103.86)
labai naudinga informacija!

Taip pat skaitykite

Palangą pasiekė puiki žinia iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos –  Palangos senosios gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas Nerijus Vaišvilas tapo Metų mokytojo premijos laureatu.


Praėjusį ketvirtadienį Palangos senojoje gimnazijoje 118 abiturientų nuskambėjo paskutinis skambutis. 


Per 100 Palangos senosios gimnazijos gyvavimo metų čia dirbo 18 istorijos mokytojų. Kai kurie iš jų tuo pat metu ir vadovavo mokyklai – ėjo direktoriaus ar pavaduotojo pareigas.


Šių metų balandžio 30 dieną vyko 30-oji Lietuvos mokinių istorijos olimpiada, kurią organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VU Istorijos fakultetas ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Joje dalyvavo 105 moksleiviai, įveikę atrankas mokyklose ir savivaldybėse. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos...


Per visų dalykų pamokas susitelkti į kurią nors kultūros epochą Palangos senojoje gimnazijoje jau tampa tradicija. Tiesa, ji dar nauja, prasidėjo tik praėjusiais metais. Pernai gimnazistai kartu su mokytojais tyrinėjo antikos, viduramžių ir Renesanso epochas. Šiemet paskutinę lapkričio savaitę mokiniai ,,lankėsi’’ baroko epochoje. Patirtis rodo, kad per visas pamokas...


"Sniego gniūžtės“ veikla Palangos senojoje gimnazijoje

"Palangos tilto" redakcija, 2020 02 14 | Rubrika: Jūros vaikai

Sausio 17-19 dienomis Palangos senojoje gimnazijoje vyko Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ organizuojama prevencinė programa „Sniego gniūžtė“ (SG).


Karjeros diena Palangos senojoje gimnazijoje

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 10 | Rubrika: Jūros vaikai

Kokią ugdomosios veiklos kryptį rinktis III gimnazijos klasėje? Kokią profesiją ar veiklą pasirinkti baigus mokyklą? Tai klausimai, kurie dažnai kyla I-II ir III-IV klasių gimnazistams. Būtent sausio mėnesio 24 dieną Palangos senojoje gimnazijoje vykę Karjeros dienos renginiai ne tik pateikė gimnazistams informacijos apie įvairias profesijas, bet ir paskatino pirmiausia pažinti save ir...


Palangos senojoje gimnazijoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala ir Seimo nario P. Saudargo padėjėja-sekretorė Eglė Švabauskienė. Visi jie dalyvavo ekspedicijoje „Karlagas 15“, skirtoje 70-osioms lietuvių tremties į Kazachstaną metinėms paminėti.


Palangos senojoje gimnazijoje sklandė Laisvės dvasia

Dalia RAKAUSKIENĖ Palangos senosios gimnazijos mokytoja, 2013 03 14 | Rubrika: O man ne dzin

Kovo 11-oji Palangos senojoje gimnazijoje pažymima netradiciškai. Jau devinti metai gimnazistai ir kūno kultūros mokytojai organizuoja sveikatingumo žygį-krosą „Palangos senoji gimnazija – Prezidento ąžuolas”.


Audrius Stonkus, jau ne vienerius metus dirbantis istorijos mokytoju Palangos senojoje gimnazijoje, sutiko pasidalinti aktualijomis apie mokytojų gyvenimą, neklaužadas mokinius bei kaip juos geriausia sutvardyti, nenaudojant jokio smurto.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius