Atskleisti Palangos miesto demografiniai pokyčiai

Palangos tiltas, 2016-03-18
Peržiūrėta
2163
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Atskleisti Palangos miesto demografiniai pokyčiai

Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Palangos miesto demografinius pokyčius bei sveikatos sritis, į kurias Palangos miesto savivaldybė turėtų dėti daugiausiai pastangų, siekiant pagerinti rodiklius.

Demografiniai rodikliai
2014 metų pradžioje Palangos m. sav. gyveno 15 358 gyventojai – 5 gyventojais mažiau nei 2013 metais. Nuo 2005 iki 2014 m. gyventojų skaičius Palangos mieste sumažėjo beveik 10 proc., o pagyvenusių žmonių dalis per tą patį laikotarpį didėjo: per 6 metus vyresnio amžiaus žmonių skaičius išaugo 4,7 proc. 2014 m. pradžioje 0-15 metų amžiaus gyventojai Palangos m. sav. sudarė 14,3 proc., darbingo amžiaus gyventojai sudarė 59,7 proc., o pensinio amžiaus gyventojai – 30 proc.
Per 2005−2014 m. laikotarpį Palangos miesto gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: mirė daugiau asmenų nei gimė bei daugiau žmonių išvyko iš Palangos nei į ją atvyko. Per minėtą laikotarpį mirė 603 žmonėmis daugiau negu gimė kūdikių ir 2 212 žmonių daugiau išvyko iš Palangos nei į ją atvyko gyventi.

Trys prioritetinės sveikatos sritys
Atsižvelgiant į Palangos m. sav. 2014 metų stebėsenos ataskaitos rezultatus, buvo pasirinktos trys prioritetinės sritys, kurių rodikliai patenka į prasčiausius rodiklius turinčių savivaldybių grupę. Šių sričių identifikavimo tikslas yra įvertinti, kokia esama situacija savivaldybėje ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą.

Išorinės mirties priežastys
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais Lietuvoje mirė daugiau nei 40 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau kaip 3 tūkst. – dėl išorinių mirties priežasčių, o tai sudarė 8,3 proc. visų mirusiųjų.
Palangos miesto savivaldybėje 2014 metais dėl išorinių priežasčių mirė 5,3 proc. visų mirusių Palangos m. sav. gyventojų. Analizuojant išorinių mirties priežasčių struktūrą, stebėta, kad dėl nelaimingų atsitikimų mirė 3,1 proc., dėl nukritimų bei dėl savižudybės – po 1,3 proc. Vis dėlto, mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Palangoje per 2005–2014 m. laikotarpį yra sumažėjęs 3,6 karto.

Lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas
Antroji Palangos m. sav. prioritetinė sritis – lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas. Pasaulio sveikatos organizacija bei įvairių šalių žinomi specialistai ragina atkreipti dėmesį ir į lėtines neinfekcines ligas, kurioms būdingas žemas mirtingumo lygis, bet kurios pasižymi aukštu sergamumo ir neįgalumo lygiu.
Lėtinė neinfekcinė liga, reikalaujanti daug mirčių – piktybiniai navikai. Higienos instituto duomenimis, Palangos m. sav. dėl šios ligos mirė 24,3 proc. visų mirusių asmenų (moterų – 12,8 proc., vyrų – 11,5 proc.). Analizuojant mirtingumo dėl piktybinių navikų struktūrą, pastebėta, kad 2014 m. dažniausiai Palangos m. gyventojai mirė nuo broncho ir plaučio piktybinių navikų, antroje vietoje – kasos piktybinis navikas.
Kita lėtinė liga, sparčiai plintanti ir reikalaujanti brangaus gydymo – cukrinis diabetas. Higienos instituto duomenimis, sergamumas cukriniu diabetu Palangos m. sav. nuo 2005 iki 2014 m. išaugo 84,2 proc. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, bendrai sergančių II tipo cukriniu diabetu Palangos m. sav. registruoti 528 asmenys. Iš jų didesnė dalis buvo tarp moterų (318 moterų arba 60,2 proc.; 210 vyrų arba 39,8 proc.). Analizuojant sergamumą pagal amžiaus grupes, pastebima, kad dažniausiai nauji cukrinio diabeto atvejai yra diagnozuojami 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje.
Nemokamos prevencinės programos labai svarbios siekiant užkirsti kelią ligai arba bent jau laiku ją pastebėti ir pradėti gydymą. Nors šios programos yra visiškai nemokamos, nedaugelis jomis pasinaudoja. Palangos miesto savivaldybėje 2014 m. daugiausiai asmenų pasinaudojo širdies ir kraujagyslių nemokama prevencine programa, mažiausiai – vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga. Dalyvavimas širdies ir kraujagyslių programoje nuo 2010 iki 2014 m. išaugo 8 proc., o vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugos naudojimas nuo 2007 iki 2014 m. išaugo beveik 5 proc., storosios žarnos prevencinėje programoje dalyvavusių asmenų skaičius sumažėjo 10 proc., gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvavusių moterų 2010–2014 m. sumažėjo beveik 17 proc., priešinės liaukos prevencinėje programoje nuo 2006 iki 2014 m. dalyvavusių vyrų skaičius išaugo 11 proc., o krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvavusių moterų skaičius nuo 2006 iki 2014 m. sumažėjo 23 proc.

Sergamumo tuberkulioze paplitimas
Trečioji prioritetinė Palangos miesto gyventojų sveikatos sritis – sergamumo tuberkulioze paplitimas. 2014 m. šia liga sirgo 8 asmenys, iš jų 6 asmenys 18-64 m. amžiaus grupėje ir 2 asmenys 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje. Nors sergamumo tuberkulioze Palangoje rodiklis signalizuoja pavojų, Palangos m. sav. sirgusių tuberkulioze sumažėjo 4 asmenimis, palyginti su 2013 m.

Būtina prevencija
Didėjantis sergamumas lėtinėmis ligomis bei neįgaliųjų skaičius – tai priežastys, kodėl būtina didelį dėmesį skirti žmonių sveiko gyvenimo metų prailginimui. Todėl Palangos miesto gyventojai turėtų sveikai maitintis ir kasdien būti fiziškai aktyvūs. Siekiant užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui, svarbu reguliariai lankytis pas savo šeimos gydytoją bendros sveikatos patikrai bei aktyviai dalyvauti nemokamose prevencinėse programose, nes būtent jos gali padėti laiku diagnozuoti ir užkirsti kelią vėžiniams susirgimams.

Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Sandra BARANAUSKAITĖ

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos senosios gimnazijos bendruomenė džiaugiasi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais – antradienį, spalio 1 d., oficialiai atidarytas atnaujintas mokyklos stadionas ir sutvarkytas vidinis kiemelis. Neabejojama, jog šie pokyčiai suteiks daugiau kokybiško švietimo galimybių tiek mokiniams, tiek ir gimnazistus ugdantiems pedagogams.


Finansų ministerija tęsia informacinę kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“, kuria siekiama pristatyti ES investicijų pažangą, kuri įvyko pastaraisiais metais, ir kur ES investicijos keliaus artimiausiais metais.



Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akušerijos-ginekologijos klinikoje vykstančios permainos augina čia teikiamų paslaugų spektrą ir keičia pacienčių patirtis.


Nėštumas ir gimdymas yra ypatingi periodai moters ir vyro gyvenime. Visgi, moterys dažniausiai viską pergyvena kur kas jautriau, asmeniškiau. Juk ne tik būtent jose mezgasi nauja gyvybė, tačiau taip pat ir keičiasi kūnas.


Jau netrukus ims keistis Valteriškės gatvė – ruože nuo Kretingos g. iki Vilimiškės kelio prasidės gatvės statybos darbai. Tai numatančią sutartį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė su rangovais pasirašė antradienį, gegužės 21 dieną.  


Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Palangos miesto demografinius pokyčius bei sveikatos sritis, į kurias Palangos miesto savivaldybė turėtų dėti daugiausiai pastangų, siekiant pagerinti rodiklius.


Keturiasdešimtmetį skaičiuojanti Palangos vasaros estrada jau rudenį ims neatpažįstamai keistis – pasibaigus vasarai prasidės salės rekonstrukcijos darbai.


Pastaraisiais metais socialiniai tinklai tapo ypač populiarūs. Šių tinklų esmė – pritraukti interneto vartotojus, mėgstančius bendrauti virtualiai, suteikiant jiems galimybę išreikšti save bei surasti „draugų“ su panašiais interesais. Savęs rodymas, viešas asmeninių duomenų, intymių smulkmenų skelbimas labiau būdingas jaunimui. Tačiau žinių...


Palangos miesto policijos komisariate – pokyčiai

Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 01 24 | Rubrika: Miestas

2008 m. sausio 20 d. Palangos miesto policijos komisariato darbuotojai atsisveikino su vadovu Aurijumi Jusiu. Beveik porą metų dirbęs Palangoje, nuo šiol jis sės į Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko kėdę. Laimėjęs konkursą, naują darbą arčiau savo šeimos, gyvenančios Akmenėje, A.Jusys pradėjo jau praėjusį trečiadienį. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius