Ar pabėgėliai iš Ukrainos neatsidurs gatvėje atėjus vasaros sezonui?

Regis, daugumos palangiškių ir žmonių, turinčių antrinį būstą mūsų kurorte, kilniaširdiškumas ir noras padėti pabėgėliams iš Ukrainos – beribis, tačiau ar svetimšaliai kurorte netrukus neatsidurs nepavydėtinoje padėtyje? Ar būstų Palangoje savininkai, suteikę jiems prieglobstį – kurorte yra apie 200 pabėgėlių iš Ukrainos, artėjant vasaros sezonui, nepaprašys jų išsikelti? „Priimdami ukrainiečius, būstų savininkai turėtų tinkamai įvertinti savo galimybes, planus ir visas aplinkybes. Būtų labai nesmagu išgirsti, kad pabėgėliai atsidūrė gatvėje. Visus kviesčiau galvoti apie ilgalaikę pagalbą jiems,“ – Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė „Palangos tiltui“. Pokalbyje dalyvavo ir Jūratė Mitkevičiūtė, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja ir Laura Janušienė, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė.

–Dideli pabėgėlių srautai iš Ukrainos – humanitarinė krizė, su kuria Lietuvai tenka dorotis. Ar Palangos miesto savivaldybė tikrai žino ukrainiečių pabėgėlių realią situaciją Palangoje? Sutikite, kad dalis žmonių, apimti jausmų lavinos, galėjo čia priimti ukrainiečius tam tinkamai nepasiruošę ir neįvertinę visų aplinkybių?

Šarūnas Vaitkus: –Matyt, Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kuri labai tiksliai žino realią ukrainiečių situaciją pas save. Palanga – ne išimtis.

 Jau kelis kartus kalbėjomės su Vidaus reikalų ministerija ir prašėme paprasto dalyko: suteikti  mums visą informaciją, kokie žmonės (ukrainiečiai), ir kur, gyvena Palangoje. Žinia, ukrainiečiams pagalbą – ir būstą padeda gauti mūsų piliečių visuomeninė iniciatyva „Stiprūs kartu.“

Tačiau, mano įsitikinimu, savivaldybės informaciją apie tai turi gauti iš Vidaus reikalų ministerijos, o ne iš visuomeninių organizacijų.

 Išreikšiu norą visų savivaldybių: kai nuo karo pabėgę ukrainiečiai registruojasi Migracijos tarnyboje, informaciją (vardą, pavardę, kontaktą susisiekti, adresą) apie juos turi iškart gauti ir kiekviena savivaldybė, kurioje jie nurodo savo (laikiną) gyvenamąją vietą. 

Mano žiniomis, tokie duomenys šią savaitę (kalbėjomės trečiadienį, kovo 16 d. – aut.) taps pagaliau prieinami ir savivaldybėms. Labai norėčiau, kad tai tikrai įvyktų.

Laura Janušienė: –Mūsų Savivaldybė labai anksti kreipėsi į visuomenę, vietos bendruomenę prašydama juos Savivaldybę informuoti apie ukrainiečių pabėgėlius, kuriems pagalbą jie suteikė. Ne tik kur jie buvo apgyvendinti, bet ir kokia jų šeimos sudėtis, poreikiai švietimo ir kitoms būtiniausioms paslaugoms, kokia parama jiems reikalinga.

Šarūnas Vaitkus: –Padarėme tai labai anksti, nes, kaip matome, teisingai nuspėjome, kad tokia informacija dėl situacijos ekstremalumo laiku mūsų nepasieks. Tik žinodami tikslų pabėgėlių skaičių galėsime jiems tinkamai padėti.

–Kiek šiuo metu Palangos miesto savivaldybėje yra karo pabėgėlių iš Ukrainos?

Laura Janušienė: –Apie 200 žmonių, nors pagal Migracijos tarnybos duomenis – tik 118. Kol kas ne visi pabėgėliai spėjo užsiregistruoti Migracijos departamente – susiduriama su didelėmis eilėmis.

–Kur jie gyvena Palangoje?

Laura Janušienė: –Dauguma gyvena jiems palangiškių išnuomotuose butuose, kotedžuose. 

Šarūnas Vaitkus: –Kaip ir minėjau, jie registravosi per „Stiprūs kartu.“ Didžioji dalis tokio būsto – antrinis būstas. Tai reiškia, kad, daugumoje atvejų, jų savininkai – kauniečiai ar vilniečiai, kitų šalies savivaldybių gyventojai.

–Vasaros sezonas – jau netrukus. Ar neatsitiks taip, kad, dar labiau atšilus orams, tokie savininkai paprašys ukrainiečių palikti jų būstus?

Šarūnas Vaitkus: –Esu atviras: tokias grėsmes, nepalankias situacijas mato ir Savivaldybė, ir aš. Labai norime paprašyti žmonių, kurie pabėgėliams čia suteikė būstą, prisiimkite visą atsakomybę dėl jų. Būtų labai nesmagu išgirsti, kad asmuo, suteikęs ukrainiečiams būstą Palangoje dviem savaitėms ar dviem mėnesiams,  vėliau negalės apgyvendinti jų. 

Esu labai dėkingas visiems žmonėms, kurie ukrainiečiams ištiesė pagalbos ranką – suteikė būstą, bet reikia galvoti ir apie tolimesnį jų gyvenimą, likimą. 

Esu sunerimęs, kad, atėjus sezonui, daliai pabėgėlių, apsigyvenusių mūsų kurorte, vėliau gali tekti ieškotis kito būsto – net ne Palangoje. Nes puikiai žinote, kad būsto (nuomos) kainos Palangoje, kaip ir kituose didmiesčiuose, yra didelės. 

Kaip pasielgs tokių būstų savininkai?

 Deja, Palangos miesto savivaldybė pritaikytų būstų apgyvendinti 200 dabar kurorte esančių pabėgėlių neturi. Juk jiems reikalingos ir virtuvėlės, ir sanitariniai mazgai, ir kita. 

Palangos miesto savivaldybė turi tik vieną savo tokiems poreikiams pritaikytą viešbutį. Kalbu apie Palangos viešbutį „Tenisas“, kuriame gali apsigyventi iki 80 žmonių. Tačiau jame ruošti maisto nėra galimybių.

Nujausdami, kad situacija Ukrainoje gali eskaluotis, jį parengėme apgyvendinimui prieš tris mėnesius. Pirmiausia jame norėtumėme apgyvendinti pabėgėlius iš Palangos miesto-partnerio Ukrainoje, Bučos. Žinoma, jeigu tai bus įmanoma.

–Kokios kitos pabėgėlių apgyvendinimo Palangos poilsio namuose, sanatorijose, priklausančiuose valstybei, galimybės?

Šarūnas Vaitkus: –Manyčiau, kad tokias sąlygas nors viename savo korpuse galėtų sudaryti Palangos „Gintaras“. Jame būtų išspręsta ir maitinimo problema. Tam tiktų ir sanatorija „Pušynas“, kuris kol kas yra VRM valdomas. 

Savivaldybė jau pradėjo integruoti ukrainiečių pabėgėlių vaikus į kurorto švietimo sistemą. Įsivaizduokite, jie „įsilieja“ į naujas klases čia, o po kelių mėnesių tokių vaikų tėvai išgirsta raginimą ieškotis būsto kitur. Tokiu atveju, būtų trauma ir šokas ir tiems vaikams, ir jų tėvams, ir Savivaldybė atrodytų nejautri, nors taip nėra.

Labai nesmagu girdėti, kad kur nors ukrainiečių šeima buvo tiesiog palikta gatvėje.

Pati pagalbos sistema – turiu omeny valstybės lygyje – jau veikia, yra atidaryti ukrainiečių pabėgėlių registracijos centrai, vienas jų – Klaipėdoje. Tačiau sustygavimo, dalijimosi informacija dar trūksta.

Kol kas Palangoje mes susitvarkome, bet didėjant pabėgėlių srautams, situacija gali tapti komplikuota.

–Kiek ukrainiečių vaikų jau pradėjo mokytis Palangos ugdymo įstaigose? Ar su jais dirba psichologai? Kokia kalba vyksta bendravimas?

Jūratė Mitkevičiūtė: –Tokių vaikų jau turime 35. Iš jų 17 – „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, 15 – Vlado Jurgučio progimnazijoje, vieną – Šventojoje, du – Senojoje gimnazijoje.

Jurgita Vanagė, mero patarėja: –Kurorto lopšeliuose-darželiuose tokių vaikų jau yra 15. Bet skaičiai keičiasi vos ne kiekvieną dieną.

Šarūnas Vaitkus: –Numatydami tokią krizę, Palanga iš anksto jai pasiruošė, pateikdama informaciją savo tinklapyje www.palanga.lt, subūrė tokiai krizei spręsti komandą. Jūratė (Mitkevičiūtė) ir Laura (Janušienė), telefonas – mūsų „karštoji linija“ – veikia visą parą, jis – viešas.

–Kokias darbo vietas gali pasiūlyti Palanga?

Šarūnas Vaitkus: – Darbo pasiūla Palangoje yra nemaža. Dauguma jų – aptarnavimo srityje.

Laura Janušienė: – Dauguma ukrainiečių – labai atsakingi. Pavyzdžiui, žinau ukrainietę moterį, kuri būdama labai atsakinga, paprašė padėti rasti būstą jos šeimai Kretingoje. Jai tai pasirodė racionaliau ir, gyvenimo kaštų prasme, pigiau. 

Beje, Palangos turizmo informacijos centro darbuotojai padeda ukrainiečiams užpildyti migracijos anketas. Bet tai – kruopštus bei ilgas darbas. Užpildyti anketas 15 ukrainiečių užtruko 2 valandas.

Šarūnas Vaitkus: – Labai prašyčiau visų palangiškių, visų asmenų, turinčių būstą Palangoje, tinkamai įvertinti savo galimybes ir priimti ukrainiečius pabėgėlius ilgesniam laikotarpiui. 

Tik koordinuodami savo veiksmus, dalindamiesi informacija, galėsime ukrainiečiams suteikti tinkamą pagalbą. 

Lietuvos savivaldybių asociacija (Šarūnas Vaitkus yra jos viceprezidentas – aut.) kreipėsi į Vyriausybę, prašydama neatidėliojant priimti finansinės pagalbos ukrainiečiams mechanizmą. 

Įsivaizduokime, ką reiškia būti svetimoje valstybėje be cento kišenėje!

Antra, kaip minėjau anksčiau, savivaldybės turi kuo skubiau žinoti visą statistiką apie ukrainiečius pas save.

–Ar į Palangą atvykstantys ukrainiečiai yra testuojami ir skiepijami dėl koronaviruso?

Jūratė Mitkevičiūtė:–Jiems galioja tos pačios taisyklės kaip ir Lietuvos piliečiams. Ukrainiečiai skiepijami esant tokiam jų pageidavimui. Ukrainiečiams padedama prisiregistruoti prie trijų Palangos miesto pirminės sveikatos priežiūros centrų.