Ar Lietuvos kurortų verslai sukaupė „lašinukų“ žiemai?

Per vasaros sezoną Lietuvos kurortuose bankrutavo 8, be darbuotojų paliko 51, turto areštus patyrė 29, o „Sodrai“ įsiskolino kone 400 įmonių. Tačiau atsirado 130 naujų verslų, o atidėtos skolos susitraukė penktadaliu. Tokią informaciją pranešime žiniasklaidai pateikia tarptautinė įmonių kreditingumo vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“. 

„Šiųmetinė vasara, kaip teigia kurortų verslininkai, buvo labai banguota, jei kalbėsime apie orą, kuris poilsiamiesčiams ypatingai svarbus. Tačiau ji netikėtai padovanojo pratęsimą – tikrai vasarišką rugsėjį, kurio vidutinė oro temperatūra buvo aukščiausia nuo 1961 m. Palyginkime su 2022 m. rugsėju, kuris, atvirkščiai, buvo šalčiausias šiame amžiuje. 

Tiesa, sukilus kainoms, keitėsi kurortų svečių elgsena. Kaip teigia Palangos verslo atstovai, net 80 proc. atostogavusių kurorte viešėjo tik iki 3 dienų – dažniausiai savaitgaliais, o užuot rinkęsi kepsnį, tenkinosi bulviniais blynais, taupė ir kitoms pramogoms bei kitoms paslaugoms“, – komentuoja „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Kaip skaičiavome 

„Creditreform Lietuva“ analitikai jau kelintus metus iš eilės pabandė pasižiūrėti, kaip šiųmetė vasara atsiliepė kurortų verslų sveikatai, o taip pat kurortų gyventojų verslumui. 

„Svarbu pažymėti, kad analizavome tik vietinius verslus, nors kurortuose veikia ir kitur Lietuvoje registruotos įmonės. Pavyzdžiui, „Maxima“ ar „Rimi“, pasiimančios pinigus poilsiautojų, kurie neišgali ar nenori maitintis viešojo maitinimo įstaigose.

Vietinis verslas savo apyvartomis kur kas smulkesnis. Didžiausią apyvartą iš kurortuose registruotų įmonių 2022 m. turėjo Palangoje įsikūrusi „Vaistinė Esra“ (23,1 mln. eurų), antroje vietoje – Druskininkuose registruota, bet Vilniaus rajone būstinę nurodanti „Gevalda“ (22,2 mln. eurų), užsiimanti kelių tiesimu, trečioje – „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ (21,2 mln. eurų). 

Neringos verslai net nepatenka į ketvertuką, nes jos didžiausios įmonės „Pluknis“, veikiančios nekilnojamojo turto srityje, apyvarta tesiekė 10,5 mln. eurų. Kadangi kurortai ne vienodo dydžio, visus skaičius lyginome su bendru viename ar kitame kurorte sezono pradžioje (juo laikome gegužės 1 d.) veikusių įmonių skaičiumi. Veikiančia įmone laikėme tą verslą, kuris samdė bent vieną darbuotoją“, – rašoma pranešime.

Kur verslo nesėkmių buvo daugiausia 

Nors Lietuvos ekonomikos sveikata šiuo metu nėra labai blizganti, tačiau bankrotų ar turto areštų skaičiai, nučiuožę žemyn pandemijos laikotarpiu, grįžti į ikikovidines aukštumas kol kas nė nebando. Tas pat ir su šiomis verslo nesėkmėmis Lietuvos kurortuose.

Per laikotarpį nuo gegužės 1 ir iki spalio 1 d. visuoe poilsiamiesčiuose bankrutuojančiomis pasiskelbė tik 8 įmonės. Imant procentais nuo kiekviename kurorte veikiančių verslų, didžiausia bankrotų koncentracija fiksuota Birštone – 0,9 proc.

Šiemet bankrutavo statybos įmonės „Dzūkijos medis“ (Druskininkai) ir „Vilson statyba“ (Palanga), užsiėmusios statybomis, taip pat Palangos įmonė „Linatra“, gaminusi metalo konstrukcijas ir dar keletas kitų. Mažiausiai bankrotų šimtui veikiančių verslų buvo fiksuota Druskininkuose (0,2 proc.). 

Pagal įmones, patyrusias turto areštus pirmauja Neringa, kur areštai registruoti 2 proc. verslo populiacijos. Antra liko Palanga. 

„Absoliučiais skaičiais joje turto apribojimus patyrusių kompanijų buvo daugiau, tačiau kadangi Palangoje verslų kur kas daugiau nei Neringoje, areštų koncentracija buvo didesnė būtent pastarajame kurorte. Atspariausi areštams (arba mokantys susitarti su kreditoriais) verslai veikia Birštone – šį sezoną areštų jiems nebuvo įregistruota.

Kad įmonė nėra paskelbta bankrutuojančia ir neturi turto disponavimo apribojimų dar nereiškia, kad ji gyva ir normaliai veikia. Kiekvienais metais fiksuojame nemažai kompanijų, kurios, sezono pradžioje turėjusios darbuotojų, jo pabaigoje visą personalą išbarsto. Nepaisant to, kad rugsėjis buvo kuo tikriausia vasaros tąsa, o kurortuose knibždėjo besiilsinčių. Pagal ištuštėjusių kompanijų koncentraciją pirmauja Palanga (3,1 proc. visos populiacijos), nuo jos šiek tiek atsilieka Druskininkai (2,6 proc.), o geriausią situaciją turime Birštone (1,8 proc.)“, – įžvalgas pateikia analitikai. 

Skolos ir ypač didėjančios skolos – galimų didesnių problemų, o gal net ir gresiančio bankroto pranašas. Ypač pavojingos skolos „Sodrai“ ar valstybinei mokesčių inspekcijai, nes būtent šios dvi institucijos yra didžiausios bankrotų iškėlimo iniciatorės. 

Didžiausią skolingų „Sodrai“ įmonių koncentraciją rugsėjo 18 d. turime Palangoje (23,7 proc. verslo populiacijos). Antroje vietoje liko Birštonas (19,8 proc.), o mažiausiai skolininkų buvo Neringoje (17,6 proc.). Tačiau vienintelėje Neringoje verslų skolų suma „Sodrai“ per sezoną ūgtelėjo. Tai, matyt, susiję su nusekusių užsienio turistu srautu, kuris ankstesniais metais buvo pagrindinis Neringos verslininkų maitintojas, bei su Neringoje tik būstines deklaruojančių įmonių veikla. Neringos įmonės gegužės 1 d. „Sodrai“ buvo skolingos 179 122,9 eurų, o sezono pabaigoje – jau 220 099,59 eurų, arba 23 proc. Gi kituose kurortuose skola mažėjo. Daugiausiai – net 26 proc. – Druskininkuose, 16 proc. Birštone ir 7 proc. Palangoje.

„Lašinukų“ gal ir neuždirbo, bet skolas sumažino

Vis dėlto vasaros sezonas padėjo kurortų įmonėms uždirbti pinigėlio. Tai liudija ir sumažėjęs „Sodros“ skolininkų skaičius. Sezono pradžioje jų būta 430, o pabaigoje liko tik 399. 

Labiausiai skolininkų sumažėjo Druskininkuose (-12 proc.). Šiame kurorte labiausiai susitraukė ir vienam skolininkui tekusi skolos našta (-24,2 proc.). Tačiau vidutinė vienam skolininkui tenkanti skola paaugo Neringoje (+36,9 proc.) ir Palangoje. Tiesa, čia augimas buvo visiškai nedidukas – 0,9 proc. 

Neblogai kurortų verslas dengė ir nuo pandemijos laikų atidėtus įsiskolinimus. Visuose keturiuose poilsiamiesčiuose atidėtų skolų suma sėkmingai tirpo. Jei sezono pradžioje Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortų įmonės Valstybiniam socialinio draudimo fondui buvo skolingos kone 3 mln. eurų, tai jau rugsėjo 18 d. buvo padengta beveik 600 tūkst. eurų. Labiausiai pasistengė Druskininkų verslai. Jų bendra skola sutirpo 25,5 proc. Sunkiausiai sekėsi neringiškiams, matyt, dėl to, kad ir einamosios skoloms mokėti pinigėlio trūko.

Noro verslauti neatmušė 

Jei sudėsime bankrutuojančiomis paskelbtas ir ištuštėjusias įmones, gausime 59 verslus, kurie greičiausiai paliks rinką, tačiau jau net 130 naujų įmonių, kurias sezono metu įkūrė kurortų gyventojai. 

Liūto dalis teko Palangai. Panašu, kad šiame kurorte apetitas rizikai kone toks pats kaip ir Vilniuje. Naujų įmonių koncentracija čia siekė 11,4 proc., arba 11,4 kompanijos 100 sezono pradžioje veikiančių įmonių. Kituose kurortuose verslumo rasta mažiau. Birštone naujų verslų koncentracija siekė 5,4 proc., o likusiuose dviejuose kurortuose – svyravo apie 3,2-3,3 proc. 

Džiugina ir naujų įmonių tapsmo darbdavėmis greitis. Paprastai praeina ne vienas mėnuo, kol šviežia įmonė suranda jėgų pasisamdyti darbuotoją, ar net kelis. Iš 130 kurortų naujokių personalą vasaros metu samdė net 32 įmonės. Ir vėl pirmavo Palangos verslas – čia darbdavėmis tapo 26,4 proc. naujų įmonių. Antroje vietoje liko Druskininkų naujieji verslai – 25 proc., o prasčiausiai vėl pasirodė Neringa – 15,4 proc.

Vertinant pagal konkretaus kurortų įmonių bendrą kreditingumo reitingą, kuris gali būti nuo 1 (nepriekaištingas kreditingumas) iki 10 (bankrotas ir likvidavimas), geriausia sveikata šiuo metu pasižymi Birštono kurortų verslai (4,65), o prasčiausia – Neringoje registruotos įmonės (5,02).