Apie suvenyrinių balandžių muziejų svajojantis Reinoldas jau žengė tvirtą žingsnį

Retas kuris palangiškis nepažįsta Reinoldo Liaudansko. Aktyvus miestelėnas yra Palangos balandžių augintojų klubo pirmininkas, jis pats yra dažno renginio kurorte iniciatorius, sukviečiantis visus balandžių augintojus, dalyvauja parodose ir pats ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo darbotvarkė – suplanuota labai kruopščiai, jis žino, kur, kada, ką veiks. Balandžiai užima didelę jo gyvenimo dalį, tad nieko keisto, jog prieš 12 metų ėmė pildytis suvenyrinių balandžių kolekcija, dabar joje – jau keli šimtai eksponatų iš įvairių pasaulio kampelių.

Augina keturių rūšių balandžius
Kaip pasakojo balandžių augintojas, balandžiai jį žavėjo nuo pat vaikystės. Tuomet, kai Reinoldui tebuvo 17 metų, jį balandininkyste „užkrėtė“ kaimynas, kuris pastebėjo, kad jaunam vaikinui patinka prižiūrėti balandžius, o nuvažiavus į turgų jam įteikė dovaną – balandžių porelę. Nuo to viskas ir prasidėjo. Dabar palangiškis augina keturių rūšių balandžius – sportinio pašto balandžiai, Klaipėdos aukštaskraidžiai, Liepojos baltauodegiai ir Šiaulių baltasparniai. Kaip žinia, balandžių veislės pavadinimas kilęs iš tos vietovės, kurioje jie aktyviausiai veisiami ir puoselėjami.
Beje, lietuviai didžiuojasi, jog Klaipėdos aukštaskraidžiai(ši veislė išvesta XIX a. Mažojoje Lietuvoje) paplitę po visą pasaulį ir yra labai vertinami. Kaip atrodo šie balandžiai? Tai vidutinio dydžio balandžiai, turintys tvirtai sudėtą, ištęstą kūną ir trumpas, plunksnomis neapaugusias kojas. Gali būti mėlyni su juodais arba sidabriniais dryželiais, pilkšvi su bronziniais, raudonais, geltonais, mėlynais dryželiais ar be jų, vienspalviai ar kitų spalvų derinių. Kaip pasakoja pats balandžių augintojas, jie aukštai pakyla, net iki 800 metrų ar kilometro aukščio. Daugiausiai jų yra paplitusių pajūrio zonoje. Beje, ši veislė įtraukta į nykstančių sąrašą, todėl vienas iš palangiškio užsibrėžtų tikslų – ją išsaugoti, populiarinti.
Kiek aplankyta šalių, kiek parodų dalyvauta ir paties organizuota, jau sunku ir suskaičiuoti. Jau ruošiamasi kitąmet vyksiančiam Europos čempionatui Kopenhagoje.
Daug apdovanojimų Reinoldas sukaupęs, kaip ir įspūdingai atrodančių medalių. Jau vien iš jų būtų galima surengti puikią parodą, būtų kur akis paganyti ir pasidžiaugti kūrėjų išmanumu. Pavyzdžiui, viename medalyje, kurį parodė Reinoldas, pavaizduotos visos naminių gyvūnų rūšys, kadangi paroda būtent visiems naminiams gyvūnams parodyti ir buvos skirta. Įsivaizduokite, koks išėjo fantastinis gyvūnas sudėjus visus į krūva: triušis su vištos kojomis ir balandžio sparnais, ir ne tik, kiekviena detalė idealiai apgalvota.

Iš 16 šalių
Taigi, o kaip jo gyvenime vietos atrado ir suvenyriniai balandžiai. Kaip papasakojo R. Liaudanskas, šis pomėgis atsirado jau prieš 12 metų. Jis nė pats dorai nepajutęs, kaip kolekciją ėmė pildytis vis vertingesniais eksponatais. Juos jis pats nusiperka, ir bičiuliai padovanoja. Jo sukauptoje kolekcijoje esama eksponatų, atkeliavusių iš 16 šalių. Suvenyrinių balandžių „atskrido“ iš Vokietijos, Švedijos, Olandijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Anglijos, Lenkijos, Rusijos, Kinijos, Norvegijos, Belgijos, Prancūzijos, Turkijos, Danijos, JAV.
„Džiaugiuosi, kad dalį savo eksponatų galėjau parodyti visuomenei, kadangi labai maloniai mano parodą sutiko priimti viešbučio „BalticInn“ savininkė Andra Makauskienė. Namie jau ankštoka vietos visiems sutalpinti. Parodoje šiuo metu daugiau kaip 140 eksponatų, namie dar šiek tiek. greitu metu parodą ketinu pakeisti, kad eksponatai būtų kiti ir vėl galėtų užsukę žmonės jais pasidžiaugti“, – kalbėjo R. Liaudanskas.
Šią idėją – kolekcionuoti suvenyrinius balandžius, Reinoldui pamėtėjo žinomas kurorto menininkas Vytautas Kusas. Jis pats yra įkūręs suvenyrinių šunų muziejų, kurį žmonės jau įvertino ir mielai jį lanko.
Pirmasis vėliau išsiplėtusios kolekcijos eksponatas buvo stilizuotas karvelis, jį pats Reinoldas nusipirko, netrukus kolekcija pildėsi eksponatais, parvežtais iš kitų šalių.
Skulptūrėlės pagamintos fabrikuose ar manufaktūrose, jos visos yra skirtingų dydžių ir medžiagų – porceliano, stiklo, gintaro (gintarinį balandį jam padovanojo jau iškeliavęs žinomas Palangos tautodailininkas Albertas Žulkus), medžio, molio, metalo. Ir apie kiekvieną skulptūrėlę Reinoldas galėtų papasakoti įdomiausias istorijas. Pavyzdžiui, į susitikimą jis atkeliavo nešinas naujausiu eksponatu, kurį parsigabeno iš Prancūzijos. O vienas eksponatas patraukia dėmesį dėl garsios pavardė – G. Armani. Jo kolekcijoje – ne viena juvelyrinių papuošalų dėžutė, kuri, neabejojama, jeigu prašnektų, papasakotų įdomių istorijų.Viena įspūdinga skulptūrėlė – įsimylėjėliai su balandžiais – atkeliavo iš Čikagos, o taip pat jis parodė ir balandį, kuris pagamintas vienuolių rankomis. O palangiškis kolekcionuoja ne tik skulptūrėles, jo kolekcijoje esama ir pašto ženklų, atviručių, žurnalų, paveikslų, vokų, įvairių ženkliukų, ir minėtųjų medalių.

Mieliausi – dovanotieji aukštaskraidžiai
Reinoldo kolekcijoje – vienetiniai darbai, dviejų vienodų nerasi. Paklaustas, ar gavęs dovanų, tinkančių jo kolekcijai, buvo kada nusivylęs, jis atsakė, kad visi, kurie buvo padovanoti, jam labai patikę.
Ir jam labai sunku išsirinkti, kuris jam gražiausias, visi – brangūs ir patys gražiausi. „Bet favoritus, kurie yra mieliausi širdžiai, turiu. Tai man dovanoti eksponatai iš Prancūzijos ir Vokietijos miesto Leipcigo. Vokietijoje vyko Lietuvos ir Vokietijos balandininkų klubų susitikimas, o ten klubo pirmininkas man įteikė Klaipėdos aukštaskraidžio balandžio skulptūrėlę, ten gavau vienokios spalvos, o Prancūzijoje dovanų gavau kitokios spalvos suvenyrinį balandį“, – pasakojo R. Liaudanskas.
Palangiškis pasakojo, kad balandžių augintojų nemažai yra visame pasaulyje, ypač jų daug Vokietijoje, Lenkijoje. „Lietuviai taip pat yra ganėtinai aktyvūs, daug kur dalyvauja, augina įvairiausių veislių balandžius, bet mūsų šalis yra maža, nereikia nieko norėti. Balandžių auginimas žavi vyresnio amžiaus žmones, sunku sudominti jaunesnius žmones, tad gali būti, jog ateityje balandininkų gretos ims mažėti“, – pastebėjimą išsakė R. Liaudanskas.

Kai kuriuos sunku gauti
Pašnekovas papasakojo, jog kai kada jam labai sunku gauti trokštamą eksponatą. Žinoma, jie ir kainuoja nemažai, bet būna ir taip, jog pamatęs pas kažką namuose jam itin kolekcijai tiksiantį daiktą, jis jo negauna, nes žmogus jaučia tam tikrus sentimentus. O štai jis jau seniai ieško siuvinėto balandžio, tačiau niekur tokio paveikslo dar nematęs.
„Jeigu žinau, kad kažkas taip pat gali turėti kokių daiktų, ypač tie, kuriems balandžiai ne svetimi, tuomet siūlau keistis, ieškau sendaikčiuose, daug dovanoja. Visokiais būdais eksponatai atranda kelią iki manęs“, – šypsojosi entuziastingas palangiškis, atskleidęs, jog galvoje jau kirba mintys, jog ir pats galėtų kokį suvenyrą pagaminti. Pasak jo, tam reikia laiko, kurio dažniausiai pritrūksta.
Jis atskleidė, jog nepažįsta daugiau žmonių, kurie taip azartiškai rinktų balandžių suvenyrus. Reinoldas pats yra lankęsis Niurnberge (Vokietija) įsikūrusiame balandžių muziejuje, kuris jam paliko didžiulį įspūdį. „Tai yra vienintelis Europoje balandžių muziejus. Didžiulis keturių aukštų pastatas, kuriame visos ekspozicijos susijusios su balandžiais. Įspūdingas vaizdas“, – prisiminė palangiškis, kuris pats svajoja kada ateityje įkurti suvenyrinių balandžių muziejų. Tikėtina, jog aktyvus, vietoje nenustygstantis palangiškis tikrai įgyvendins savo svajonę ir visus sukvies pasižiūrėti jo dar gausesnės kolekcijos, juk ji pildosi beveik kasdien naujais eksponatais.