Algirdas Venckus – grįžimai knygomis
2017 metų pačioje pabaigoje pasirodė net dvi kraštiečio poeto Algirdo Venckaus knygos. Abi skirtos pajūrio kraštų lyrikai ir dainoms. Viena jų vadinasi „Sutemų bangos“, kita – „Aidas atėjo iš jūros“. Jose daug Palangos. Ypač tarpukarinės – žvejų vaiko, gyvenimo atspindžių.
A. Venckus gimė tarpukario Palangoje, žvejo Stepono ir Viktorijos Venckų šeimoje. Sakosi, kad Palangos valgume. Taip vadinta prieplauka, atsiradusi visai šalia tilto į jūrą, pastatyto grafų Tiškevičių 1882 metais. Anuomet tiltas buvo skirtas jūra gabenamiems kroviniams išdėstyti, pavyzdžiui, garlaiviu plukdyti Vilimiškės plytinės produkciją, todėl juo buvo nutiestas arklinis siaurasis geležinkelis. Tik vasaromis šiek tiek apstodavę darbai. XIX amžiaus pabaigoje, susidarius seklumoms, bandyta nesėkmingai prailginti. Nutrūkus ambicingiems planams, tilto funkcija liko tik pramoginė, tačiau tai netrukdė į jūrą žuvauti plaukti mažiems žvejų laiveliams. O pavadinimas tarp vietos gyventojų taip ir liko iš lūpų į lūpas perduodamas. Žinia, pavadinimai lieka ilgiau negu reiškiniai kitąsyk. Taip nutiko ir su valgumo, dargi, prieplaukos pavadinimu.
Tėvai Algirdui sakė, kad pasaulį jis pasveikino 1924 metų birželio 18 dieną, tačiau Metrikose esą suklysta, įrašyta birželio 29 diena: „Neva, klebonui tais laikais nelabai sekėsi su datomis“. Neklydo kunigas A. Staniulis: Lietuvoje kelissyk keitėsi laiko skaičiavimo matas – kalendorius. Pagal Grigaliaus kalendorių skaičiuojama – vienaip, pagal Julijaus – kitaip. Štai ir visas skirtumas dienų. Algirdo krikšto tėvais tapo Antanas Kairys su Marijona Kairyte. Šeimoje dar augo du vaikai – sesuo ir brolis.
Augta ir mokytasi Palangoje. Darželis, nors trumpai, tačiau lankytas krikščioniškas. Algirdo sūnėnas Gytis Venckus užsiminė, kad močiutė labai norėjusi, jog Algirdas kunigu būtų užaugęs, todėl ir pasirūpinusi tokiu darželiu anūkui, kur vienuolės ugdė ikimokyklinio amžiaus vaikus. Pirmoji mokykla, kaip ir visų palangiškių, – daraktorės, rašytojos Stasės Paulauskaitės-Vaineikienės 1922 metais atkurta, praktiškai naujai sukurta, per pirmą pasaulinį karą išblaškyta Tiškevičių progimnazija. Mokykliniame suole ir prasidėjo A. Venckaus poetinis kelias. Kūryba retsykiais pasirodydavo ateitininkų krikščioniškame žurnale „Ateitis“, dienraščiuose „Lietuvos aidas“, „XX amžius“. Kaip pats A. Venckus sako, jo eilės buvo skirtos Mūzai, tačiau: „Profesorius A. Užpurvis susižavėjo mano „Alyvų žiedais“ ir parašė tom eilėm muziką. Tas ir paskatino mane kopti kopomis ir ieškoti ko tai nerandamo“. Balti alyvų žiedai poeto eilėraštyje tampa jaunystės metafora. Ritmiškas ir dainingas rimas susidaro iš pasikartojančių „balta“ ir „graži“ motyvų. Jie ir tampa jungtimi. Melodingas formos lengvumas traukia dainuoti.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs jaunuolio poetiškas kelias, jei ne antrasis pasaulinis karas. Baigęs mokyklą Palangoje buvo įstojęs į Telšių kunigų seminariją, bet mokslų taip ir nebaigė, atsidūrė Vokietijos karo laivyne. 1944 metų rudenį, iš antro karto, motorine žvejo valtimi, tada vadinta „kuteriu“, pasiekė Gotlando salą, netrukus Švedijoje rado ir prieglobstį. Įstojo mokytis ekonomikos. Vedęs Gertie Ulla-Brit, susilaukė dviejų vaikų. Vėliau išvyko dirbti ir gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten ir liko. Teko A. Venckui dirbti abejų kraštų pramonės ir prekybos finansų sektoriuose – „General Motors Corporation“, „Motorola“, „Farbenfabriken Dayer Aktiengesellschaft“, „Bayer“ filiale Švedijoje, tačiau ilgesys stiprėjo, geležinė uždanga niekaip neprasivėrė ir gimtą Palangą nuolat bandyta užrašyti menišku žodžiu. Eilėraščių pluoštas didėjo ir 2009 m. savomis lėšomis išleista nedidelė poezijos knygelė „Pėdos smėly”, kurios vienas egzempliorius yra saugomas Palangos miesto viešosios bibliotekos kraštotyros skaityklos fonde. Spaudoje žurnalistas Mindaugas Klusas yra minėjęs: „Knygos „Pėdos kopose“ sudarytojas, žurnalo „Liuteronų balsas“ redaktorius, liuteronų kunigas Povilas Endriejus Pukys su A.Venckumi mokėsi vienoje klasėje. Abu baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri, į Klaipėdos kraštą slenkant Hitlerio kariuomenei, buvo perkelta į Palangą“. Taigi, galima sakyti, knyga – dviejų klasės bičiulių kraštiečių pastangomis išleista.
Pirmojoje knygoje dominuoja eilėraščiai, skirti motinai, namams, žvejiškai būčiai, jūrai, vaikystės Palangai: „Ir viskas kaip seniau: / Smaluotos valtys, tėvo pasaka. / Margis neramus būdoj. / Girdžiu, girdžiu. Žinau, mes niekad nesiskirsim. / Net ir tada, kai rankos svetimos kapan nuneš.“ (p. 79). Smaluotos valtys ir gimtojo valgumo dienos – tokie pat dažni motyvai, kaip ir romiai tekanti Ronžės upelė, žilvičiais apaugusi, bei kopos, pajūrio paukščiai. Žinoma, esama ir Palangos kraštui svarbių mitologinių motyvų – ne vienąsyk sušmėžuoja „Eglės – žalčių karalienės“ pasakos motyvai. Kalbama apie Naglio kalno legendą.
Antroji pasirodė po kelerių metų pertraukos – 2012, trečioji – 2013 metais. Abi knygas sudarė P. E. Pukys. Eilėraščių rinktinė „Lūžusios bangos“ dedikuota poetui Antanui Miškiniui, nukankintam vyskupui Vincui Borisevičiui ir tiems, kurie iš Vorkutos kančių kelio negrįžo, o „Smėlio laivai“ – Palangos Vytauto Didžiojo gimnazijai, jos direktoriui Emiliui Nauburui, bendramoksliams (gyviems, žuvusiems, mirusiems), su kuriais kadaise šios gimnazijos suolai trinti. Atitinkamai pagal dedikacijas surinkti ir eilėraščiai. Vieni ryškesnių eilėraščių – skirti bendraklasio partizano Vytauto Griciaus žūčiai. Šiose rinktinėse daug išjausta Palangos istorijos įvykių, persvarstyta atmintis, jos ženklai.
2017 metais išleistos net dvi poezijos knygos. Abi turi paantraštes: „Pajūrio lyrika ir dainos“, taip nurodant skaitytojui knygos temą. Leidinys „Aidas atėjo iš jūros“ iliustruotas gerai žinomos Lietuvoje poetės, dailininkės Daivos Molytės-Lukauskienės fotografijomis, o „Sutemų bangos“ jau paties A. Venckaus nuotraukomis. Abejose naujausiose knygose, daugiau negu pirmojoje, pasikartoja išnyrantys epigrafai: R. M. Rilkė, R. Dehmel, J. W. Gėtė, F. Hölderlin, P. Schifferli, H. Hesse, T. S. Elliot ar S. Nėris, J. Aistis, A. Miškinis bei švedų ar lietuvių dainos čia tampa vienodai svarbūs akcentai ir lengvomis minčių sąsajomis susipina su autoriaus žodžių srautu. Vis tik, pajūrio lyrika, tai ne tik lyrika apie Palangą, nors ir josios riboženklių, vandenvardžių, vietovardžių čia daug, esama ir eilėraščių švedų kalba. Pajūris A. Venckui ¬– Klaipėda, Šventoji, Ryga, ir Švedijos krantai. Išsiplėtusi knygos geografija neišplečia motyvų. Elegiškai rašoma apie ilgesį, vis apie namus: „Užkopy paskendęs kaimas / Miega slėnyje beržų, / Šneka dienos tokia laime, / Tokiu ilgesiu savu...“ (p. 180) lyg atminties inkliuze siekiant užkoduoti, kas negrįžtamai palikta.
Šios knygos turėtų patikti tiems, kurie mėgsta vakarais atsiversti S. Nėries, J. Aisčio ar A. Miškinio poeziją. Dainiškojo stiliaus tradicijos tąsa, artimumas liaudies dainai savo forma, ritmu, intonacija leidžia ramiai mėgautis elegija, Palangos krašto istorinio tarpsnio ženklais, mitologiniais krašto motyvais.
Parengė Dainora KANIAVIENĖ
Palangos miesto viešoji biblioteka
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Algirdas Venckus – grįžimai knygomis
2018 01 25 | Rubrika: Kultūra
2017 metų pačioje pabaigoje pasirodė net dvi kraštiečio poeto Algirdo Venckaus knygos. Abi skirtos pajūrio kraštų lyrikai ir dainoms. Viena jų vadinasi „Sutemų bangos“, kita – „Aidas atėjo iš jūros“. Jose daug Palangos. Ypač tarpukarinės – žvejų vaiko, gyvenimo atspindžių.
Palangos pulsas
2017 12 08 | Rubrika: Miestas
„Auksinio proto“ žaidimo sezonas Palangoje baigtas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje nuo pat rugsėjo 19 d. iki gruodžio 5 d. kiekvieną antradienį rinkdavosi bendraminčiai, kurie suremdavo kaktas ir drauge mėgino atsakyti į „Auksinio proto“ klausimus. Tai ne tik žaidimas, bet ir galimybė pabūti kartu su savo bendruomene, užmegzti naujų...
Fondo „Švieskime vaikus“ knygos Palangos vaikams
2017 01 26 | Rubrika: Kultūra
Praėjusį pirmadienį Palangos viešoji biblioteka sulaukė svečių iš Klaipėdos labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“. Šis fondas įkurtas 2013 m. Steigėjai: Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas, Lietuvos agronomas, verslininkas, ūkininkas, politikas, mecenatas Ramūnas Karbauskis. Į susitikimą atvyko Seimo narys, Palangos...
Netradicinės pamokos Šventosios mokykloje
2015 09 17 | Rubrika: Jūros vaikai
Rugsėjo 10 dieną Šventosios pagrindinės mokyklos bibliotekoje 1-6 klasių mokiniams vyko netradicinės lietuvių kalbos pamokos, kurias vedė talentinga rašytoja Nijolė Kepenienė. Viešnia ne tik išraiškingai skaitė tekstus iš pačios iliustruotų naujausių savo knygų „Dorotėja ir Girgždulis“ bei „Verpėjėlė“, bet ir...
Septintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba baigė darbą
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 03 26 | Rubrika: Miestas
Vakar į paskutinį 54-ąjį 7-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdį rinkosi šventiškai apsirėdę 2011 metais išrinkti miesto politikai. Prieš vidudienį, išklausę mero Šarūno Vaitkaus kalbos, padėkos raštais bei Malgorzatos Omilanovskos knygomis „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tiškevičių laikais“ apdovanoti...
Svarbios „Palangos“ pergalės namuose ir Klaipėdoje
2014 12 22 | Rubrika: Sportas
Rungtynes Palangoje su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ sėkmingiau pradėjo marijampoliečiai, kurie spurtavo 14-6. Bet Povilo Šakinio, Ernesto Bružo bei Deivido Anužio pastangomis bei tolimais metimais „Palangos“ ekipa prisivijo varžovus (20:24).
Biblioteka – ne vien tik knygos
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 11 17 | Rubrika: Miestas
Antradienį į tradicinį kavarytį „Palangos tilto“ redakcijoje susirinkę mūsų laikraščio skaitytojai turėjo galimybę susitikti su Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriumi Kęstučiu Rudžiu bei Vaikų literatūros skyriaus vedėja Nijole Bagdoniene ir padiskutuoti tema „Ar jūsų poreikius tenkina miesto viešoji biblioteka“....
Apie kultinį Jurgį Kunčiną ir kitus mirusius, kurie ... nemiršta
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 07 25 | Rubrika: Miestas
Nors Žemėje galioja „Sniego dėsniai“ („čia – yra, čia – nėra“), nė velnio nenumirė nė vienas mano jaunų dienų Vilniaus bohemiškojo „RetroFliukso“ palaidaburnis – literatas ar „liter`latras“, mergageidys ar taip ir nesuvokęs, ką turi TIK moteris. Priešingai: menui, kaip ir Kipšui atsidavusieji yra gajūs...
Teisininko komentaras 1
2013 02 18 | Rubrika: Kriminalai
Skaitytoja klausia: mirė sutuoktinis, ar galima vieno iš vaikų prašymu pakeisti bendrąjį sutuoktinių testamentą, pavyzdžiui, dovanojant ar kitaip perleidžiant paveldėtą pagal bendrą testamentą turtą. Teisininkas V.Korsakas atsako:
Jau sprendžiama, kokiems ES projektams bus teikiama pirmenybė
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 09 29 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė pradėjo įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojamą Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų projektą, pagal kurį bus atnaujinamas Palangos miesto plėtros strateginis planas. Kaip teigė Palangos miesto savivaldybės ekonominės plėtros skyriaus vedėjos pavaduotoja Odeta Maldarienė, šis planas reikalingas tam, kad būtų nustatoma dabartinė miesto vieta ir reikšmė...