600 metų istorijos ratas: žemaičiai Vatikane vėl neras popiežiaus

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga nukeliauti į Romą ir susitikti su popiežiumi Benediktu XVI planavo daugiau kaip 600 žemaičių, tarp kurių – per 30 palangiškių. Tačiau tam nelemta išsipildyti: krikščioniškasis pasaulis tuo metu gyvens be popiežiaus, nes netikėtai apie savo atsistatydinimą pranešęs pontifikas vasario 27 dieną atsisveikins su tikinčiaisiais. Istorija kartojasi – prieš šešis amžius 60 apsikrikštijusių žemaičių bajorų delegacija, pasiryžusi prašyti krikšto, taip pat nerado popiežiaus: jis buvo neseniai atsistatydinęs.

Istorija kartojasi
Kovo 2-7 dienomis Romoje bei Vatikane vyksiančiuose renginiuose, skirtuose Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms, rengėsi dalyvauti per 600 žemaičių iš Telšių vyskupijos: savivaldybių merai bei administracijos darbuotojai, kunigai ir tikintieji. Už savo lėšas į kelionę rengėsi ir 27 Palangos bendruomenės nariai, dar apie aštuonis palangiškius rengėsi prisijungti prie keliausiančių Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos tikinčiųjų.
Bene svarbiausias kelionės akcentas – susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, galimybė sekmadienio, kovo 3-osios, vidudienį bazilikos aikštėje drauge su juo sukalbėti Viešpaties Angelo maldą ir gauti pontifiko palaiminimą. Žemaičių delegacija planavo dėkodami už tai, kad buvo priimti į krikščioniškąją šeimą, įteikti popiežiui dovaną – medinę Šv. Kazimiero skulptūrą.
Tačiau dovanos nebus kam įteikti. Vasario 27-ąją Benediktas XVI atsisveikins su tikinčiaisiais, o naują popiežių planuojama rinkti kovo viduryje.
Žemaičių delegacijai susitikti su popiežiumi nepavyksta nebe pirmą kartą. 1415-aisiais 60 krikštą priėmusių žemaičių bajorų delegacija vyko į Vokietijos miestą Konstancą, kur tuomet kaip tik posėdžiavo popiežiaus Jono XXIII atsistatydinimą priėmęs bažnytinis susirinkimas. Bajorų delegacija tuomet prašė kuo greičiau apkrikštyti visus žemaičius, tikino, kad žmonės tam pasirengę. Jų prašymas buvo išklausytas, o netrukus įsteigta ir Žemaičių vyskupija.
„Istorija kartojasi: paskutiniai Europos pagonys žemaičiai ir šį kartą neturės galimybės susitikti su popiežiumi, nes jis visiškai netikėtai atsistatydino – kaip ir prieš šešis šimtus metų“, – atkreipė dėmesį į neįtikėtiną sutapimą tiek pagrindinis jubiliejinės žemaičių kelionės į Romą organizatorius, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios administratorius kunigas Vilius Viktoravičius, tiek palangiškius į kelionę lydėsiantis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius Venskus.

Keistas sutapimas
„Kaip ten bebūtų, visi palangiškiai važiuoja į Romą ir dalyvaus jubiliejiniuose renginiuose“, – sakė M. Venskus.
Renginių programa plati: programą Romoje planuojama pradėti sekmadienį, kovo 3-ąją. Tądien Šv. Petro bazilikoje numatytos Šv. Mišios bei pačios bazilikos lankymas. Kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero iškilmių dieną, vienoje Romos bažnyčioje, kurioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila, bus aukojamos lietuviškos Šv. Mišios. Paskui planuojamas Romos katakombų lankymas. Planus teks keisti kovo 6-ąją, tądien buvo numatyta popiežiaus audiencija.
„Grįžtant prie paties atsistatydinimo, noriu priminti, jog Benediktas XVI tikėjimo metais kvietė visus akylai stebėti laiko ženklus. Matyt, jis ir pats išvydo tam tikrą ženklą, pajuto Šventos dvasios veikimą. Savo kalboje pranešdamas apie atsistatydinimą jis pabrėžė, jog prieš priimdamas sprendimą ilgai meldėsi. Juk toks žingsnis – didžiulė atsakomybė. Benediktas XVI tapo pavyzdžiu: tikėjimo ir atsakomybės pavyzdžiu. Jeigu jis pajuto, kad fizinės jėgos nebeleidžia deramai tarnauti Dievui ir žmonėms, popiežius, žinodamas ir matydamas, kokie kaip niekada didžiuliai iššūkiai laukia bažnyčios, nutarė atsistatydinti. Šį sprendimą dera gerbti“, – kalbėjo M. Venskus, pabrėžęs, jog nederėtų lyginti Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II tarnystės.
O jeigu toliau kalbėti apie ženklus – žinoma, labai keistas ženklas esąs tas, kad popiežiaus atsistatydinimas sutapo su žemaičių delegacijos vizitu.
„Galima leisti sau pajuokauti: kai tik žemaičiai susiruošia pas popiežių, šis atsistatydina“, – šypsojosi tikras žemaitis Marius Venskus.

Šimtmečio įvykiai
„Įdomus sutapimas: istorija kartojasi, – sužinojęs apie prieš 600 metų buvusį įvykį sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris, kaip ir dar keturių Telšių vyskupijų savivaldybių vadovai, vyksta į renginius, skirtus Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms. – Žinoma, labai gaila, kad Benediktas XVI atsistatydino, ir kad šis jo žingsnis sutapo su žemaičių vizitu, nes labai norėjosi ir kartu pasimelsti, ir palaiminimą gauti, ir tiesiog pamatyti popiežių. Tačiau nieko nepadarysi: nuo mūsų norų tokie dalykai nepriklauso. Bet kokiu atveju programa plati, ir įspūdžių turėtų būti labai daug“.
„Gaila, kad šitaip atsitiko, nes bent jau mano kelionės pagrindinis tikslas ir noras buvo būtent planuotasis susitikimas su popiežiumi, – sakė Tarybos narys Tomas Žulkus. – Tačiau bet kuriuo atveju mes atliksime savo misiją. Dėl sutapimo: nežinau visos Vatikano bei katalikų bažnyčios hierarchų istorijos, bet, kiek girdėjau, toks popiežiaus atsistatydinimas – pirmas per šešis šimtus metų. Ir abu kartus sutampa su žemaičių vizitais. Jeigu pajuokauti – tikiuosi, kad dėl tokių sutapimų mūsų neišbrauks iš krikščionių. O jeigu rimtai – šventė didžiulė, ir važiuosiu būtinai“.
„Žinoma, tikėjomės audiencijos pas popiežių ir labai jos laukėme. Jo sprendimas trauktis iš tarnystės buvo labai netikėtas, tačiau mūsų planų nepakeitė – abu su vyru važiuosime į Romą“, – sakė tarybos narė Elena Kuznecova. Ji smagiai nusijuokė, išgirdusi apie istorijos paraleles, ir pajuokavo“: „Žemaičiai yra žemaičiai, turi jie jėgos“.
„Kelionė seniai suplanuota, ir atšaukti jos neketinu, – patikino Tarybos narys Dainius Želvys. – Pernai jau buvau Romoje, ir turiu prisipažinti, jog iš visų matytų pasaulio miestų Amžinuoju vadinama Roma paliko didžiausią įspūdį. Tad važiuoju dėl dviejų priežasčių: dėl žemaičių krikšto jubiliejaus šventės ir dėl to, kad dar kartą apsilankyčiau įstabiam mieste. Ir ne su šiaip privačiu vizitu, o su visa didžiule bendruomene. Žinoma, labai gaila, kad neteks susitikti su popiežiumi. Nežinojau, kad ir prieš 600 metų žemaičiai šventojo tėvo nerado. Štai, kokie sutapimai su tais, kurie paskutiniai Europoje priėmė krikščionybę...“
„Žinoma, gaila, kad neteks pamatyti popiežiaus. Ir sutapimai įdomūs, ypač kai neeilinis įvykis pasikartoja po 600 metų. Bet negi dabar rašysi peticiją ir grįši į pagonybę“, – pajuokavo Tarybos narys Gediminas Valinevičius, pabrėžęs, jog kelionė į Romą ir dalyvavimas jubiliejinėse iškilmėse – ne eilinis, o šimtmečio įvykis.