M. Skritulskas: visų lūkesčiai Palangoje tapo didesni, bet nepelnyta kritika žeidžia

Durims atvėrus universaliai sporto salei, Nemirsetos kempingui, Koncertų salei, sparčiai vystant miesto infrastruktūrai ir ypač laukiant „Marriott“ viešbučio bei SPA statybos buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje statybų, būtų beprasmiška neigti Palangos žingsnius į priekį, įsitikinęs Mindaugas Skritulskas, vienas iš darbo Palangos miesto savivaldybės Taryboje veteranų.
Tačiau įvairiems požiūriams tolerantiškas politikas nesusitvardė, kai praėjusį savaitgalį viename leidinyje perskaitė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės interviu, kuriame ji teigė buvusi „nustėrusi“ balandžio pradžioje išvydusi tuščią Palangą. Negana to, žinoma moteris pareiškė, kad jai, girdi, skauda širdį matant Palangos atsilikimą nuo kitų kurortų.
„O ką ši ponia tikėjosi pamatyti eilinę šaltą kovo dieną? Sausakimšą kaip vasaros savaitgalį Palangą? Gal Birštonas plyšta šaltą pavasario antradienio vakarą? Vargas, o tiksliau gėda Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai turėti taip „objektyviai mąstančią“ prezidentę. Paskaičius tokius LVRA prezidentės pezalus, susidaro įspūdis, kad neatsiranda norinčių užimti šių visuomeninių pareigų. Negi Lietuvoje neliko jaunų, aktyvių ir protingų žmonių, kurie galėtų pakeisti šią ponią LVRA prezidentės poste? Aū?“ – itin aštriai „Facebook“ asmeninėje paskyroje E. Šiškauskienei atkirto M. Skritulskas.
„Neteisybė, vienašališkumas ir nepagrįstos nuomonės formavimas žeidžia“, – tvirtino vienas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus senbuvių.
Po straipsnio miesto viešniai, beje, įgėlė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris kvietė LVRA prezidentę „viešai atsakyti“, kokiuose Lietuvos kurortuose ji valdo jai nuosavybės teise priklausančius viešbučius.
Pastebėjęs, kad pusiaukelės sulaukusi miesto savivaldybės Taryba yra nuveikusi „labai daug“, M. Skritulskas priminė „nesenus laikus“, kuomet ir gatvės „sulopymas“ buvęs nemažu įvykiu.
„Palangai sparčiai vystantis, visų lūkesčiai didžiausiam šalies kurortui tik didėja“, – pabrėžė pašnekovas.
Prisipažinęs, kad TS-LKD Palangos skyriaus rinkimų į Tarybą programą paskutinį sykį pasklaidęs bene prieš pusmetį, M. Skritulskas atkreipė dėmesį, kad, nors įsipareigojimai rinkėjams yra vykdomi ar jau yra įvykdyti, kai kurių projektų įgyvendinimas šiek tiek užtruko.
„Pavyzdžiui, dar nesame sutvarkę senosios autobusų stoties aikštės. Šiek tiek vėluojame su Šventosios aikštės įrengimu. O kai kurie darbai, pavyzdžiui, Grafų Tiškevičių alėjos įrengimas prie Kurhauzo užtruko dėl visai nenumatytų aplinkybių – atliekant kasinėjimo darbus buvo rasta vertingų archeologinių radinių, tad darbus teko laikinai stabdyti“, – sakė Tarybos narys.
Miesto baseino statybos taip pat užtruko, bet, vėlgi, anot pašnekovo, „natūralu“, kad ieškoma geriausių projektinių sprendimų.
„Be to, kai dalis finansavimo yra valstybės, kai kurie sprendimai dėl jo yra daromi, žinoma, ne Palangoje, o Vilniuje“, – pastebėjo politikas.
Kažkada apsilankęs Druskininkų vandens parke ir viešbutyje, pašnekovas prisipažino save „pagavęs“ abejojantį, ar Palangai baseine reikia turėti 30 įvairių pirčių.
„Reikėtų visiems turėti omeny, kad baseiną Palangoje stato ne privatus investuotojas, o miesto savivaldybė miestelėnų reikmėms, dėl to turime ekonominės klasės, praktišką ir racionalų projektą“, – pabrėžė jis.
Sveiką gyvenseną propaguojantis Tarybos narys stengiasi bent tris kartus per savaitę apsilankyti treniruoklių salėje ir baseine viename uostamiesčio sporto klube (M. Skritulskas – Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius – aut.), tačiau pastačius baseiną kurorte, jis žadėjo su šeima kuo dažniau varstyti kurorto baseino duris.
„Esu Palangos patriotas“, – tvirtino M. Skritulskas, kuris yra Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.
Jis ypatingai daug tikisi iš „Marriott“ atėjimo į Palangą.
„Tai labai svarbus įvykis keliomis prasmėmis. Šis prekinis ženklas reiškia išskirtinę kokybę, jo atėjimas į Palangą, įsitikinęs, paskatins ir kitus investuotojus, – sakė M. Skritulskas. – Viliuosi, kad 2018 metais pamatysime jei ne darbų pabaigtuves, tai nors stebėsime kylantį mūrą“.
Į klausimą, ar regįs Palangai naujų ekonominės veiklos nišų, konservatorius atsakė pastebįs, kad Palangos statusas „kurortinis miestas“ apsprendžia miesto ekonominę veiklą.
„Mes – kurortas. Dėl to dėmesys čia visada buvo, yra ir bus telkiamas sveikatingumui skatinti, poilsiui, – pabrėžė M. Skritulskas. – Gamyklų Palangoje, manau, nematysime, nors miestas skatina ekologiškai mąstančius investuotojus pasinaudoti Palangos teikiamomis galimybėmis – šalia esančiu oro uostu, Klaipėda ir ženkliai pagerinta miesto infrastruktūra“.
Jo įsitikinimu, Palanga kartu su Latvijos Jūrmala, išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių kurortų visų pirma dėl savo dydžio.
„Mes esame gerokai didesni nei dauguma kurortų aplink. Dauguma – itin kompaktiški, Nidos dydžio“, – sakė pašnekovas.
Į pastabą, kad prieš kelis metus investuotojai iš užsienio domėjosi senelių globos namų statybomis Palangoje, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas suabejojo, kiek tokia įstaiga būtų patraukli Vakarų Europos gyventojams.
„Man atrodo, kad prancūzai, pavyzdžiui, oriai praleisti senatvę renkasi Prancūziją ar, sakykime, Ispaniją, kur yra tam palankios klimatinės sąlygos. Abejočiau, ar tokia įstaiga Palangoje būtų populiari tarp užsieniečių. Ypač, kai vakarų europiečiai savo senus tėvus nori matyti netoliese esančiuose senelių globos namuose“, – svarstė M. Skritulskas.
Jis vis tik neatmetė galimybės, kad gerėjant Lietuvos ekonominei padėčiai, kurorte gali atsirasti privataus kapitalo pastatytų senelių globos namų.
„Man atrodo svarbu nesiblaškyti ir vengti didelių eksperimentų. Tiesiog padarykime visi, ką jau esame palangiškiams įsipareigoję“, – kvietė Tarybos narys.
Patyręs politikas sako, kad likus metams iki naujų savivaldybių tarybų rinkimų (jie numatyti 2019 metais), rinkimų „nuotaikos“ pasijus ir miesto savivaldybėje.
„Taip paprastai būna. Likus metams atsiranda daugiau visuomenei ir žiniasklaidai skirtų skambių pareiškimų, o visa kova užverda likus pusmečiui“, – dalijosi patirtimi pašnekovas.
Į klausimą, ar mieste matąs politinę jėgą, galinčią mesti iššūkį giliai šaknis kurorte įleidusiems konservatoriams, M. Skritulskas atsakė diplomatiškai: „Tokią galimybę turi visos partijos. Miestui nebus gerai, jeigu neliks oponuojančios nuomonės“.
Pašnekovas neatmetė galimybės, kad būsimiems rinkimams gali gimti „pakankamai“ stipri visuomeninė organizacija.
Į pastabą, kad ji galėtų kilti iš Palangos naujakurių, politikas teigė, jog „palankiai žiūrėtų“ į kiekvieną naują ambicingą politinę jėgą.
„Ypač, jeigu ji atsineštų savo matymą, vizijas. Kuo daugiau nuomonių turėsime, iš kuo daugiau žmonių galėsime rinkti žmones į būsimą Tarybą, tuo bus visiems geriau“, – įsitikinęs M. Skritulskas.
Paprašytas atskleisti, kiek jo vadovaujamas Ekonomikos ir finansų komitetas turi laisvės priimant sprendimus, M. Skritulskas sakė, kad svarbiausi miestui ir miestelėnams klausimai pirmiausia yra aptariami valdančios koalicijos tarybos posėdžiuose.
„Tuo požiūriu Palanga nėra kuo nors išskirtinė. Prieš Tarybos posėdžius valdančiosios daugumos posėdžiai vyksta visose savivaldybėse, – pastebėjo pašnekovas. – Patikėkite, tikrai taip nėra, kad visais klausimais nuomonę mums suformuoja Tarybos pirmininkas (meras Šarūnas Vaitkus – aut.). Pagalvojęs galėčiau prisiminti ne vieną atvejį, kuomet jo pasiūlymai politinės tarybos nebuvo priimti. Pirmininkas, patikinu, linkęs klausti kitų nuomonės“.
M. Skritulskas įsitikinęs, kad tik vykstant diskusijai ir keičiantis įvairiais argumentais, gimsta geriausi sprendimai.
Paklaustas, ar į Palangą žvalgosi nauji dideli investuotojai, M. Skritulskas teigė, kad po didelių investicijų į miesto infrastruktūrą didžiausio šalies kurorto patrauklumas investuotojų akyse yra gerokai išaugęs.
„Dėl to „Marriott“ atėjimas į Palangą – logiškas, tačiau negalime tikėtis tokių didelių investicijų kaip „Marriott“ kiekvienais metais. Ne veltui „Marriott“ vadinamas dešimtmečio investicija Palangoje“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, Palanga yra „atvira“ bet kuriai gerajai patirčiai.
„Pavyzdžiui, lankantis Eilate, Izraelio kurortiniame mieste, su kuriuo Palanga neseniai užmezgė draugystės saitus, man patiko jų sprendimas įkurti atskirą įmonę kiekvienam didesniam miesto projektui administruoti. Pagalvojau, kad mes, įsteigę savivaldybės įmonę „Palangos renginiai“, renginiais Koncertų salėje rūpintis, kol nėra koncesininko, einame panašiu keliu, – sakė M. Skritulskas. – Manau, kad tokių įmonių, kurioms būtų pavesta administruoti konkrečius projektus, ir Palangoje galėtų atsirasti daugiau ateityje“.
Jo įsitikinimu, padidinti įstatinį kapitalą „Palangos renginiams“ iki 100 tūkstančio eurų buvęs teisingas Tarybos sprendimas.
„Mums Palangoje reikia daug renginių. Kuo įvairesnių ir įdomesnių. Žinoma, Koncertų salėje taip pat“, – sakė M. Skritulskas.
Jis prisiminė, kiek daug dėmesio Palanga sulaukė, kai prieš kelis metus J. Basanavičiaus gatvėje buvo išskleista milžiniška tautinė vėliava.
„Kartais pagalvoju, kad mes visi Palangoje neturėtumėme bijoti išlipti iš kaimiškų klumpių ir turėtumėme „įsileisti“ netradiciškus renginius, kurie generuotų didelį susidomėjimą Palanga, o tuo pačiu ir miesto svečių srautus, – sakė M. Skritulskas. – Juk ir kasmetinė Stintų šventė prasidėjo, kaip sakau, iš nieko, o vėliau tapo dideliu viso regiono renginiu“.
Jis vylėsi, kad naujų skambių renginių Palangoje atsiras jau artimiausiu metu.
„Jeigu mums pavyktų per metus Palangoje surengti, sakykime, penkias tokias šventes kaip Stintų šventė, įsitikinęs, kad niekas net nekeltų klausimų dėl, pavyzdžiui, Tarybos sprendimo didinti „Palangos renginių“ įstatinį kapitalą. Akivaizdu, kad tokių švenčių nauda Palangai būtų didelė“, – teigė M. Skritulskas.