Loterijai į 53 vietas vasaros verslui Palangos centre – 175 paraiškos

Antradienį prie salės, kurioje vyksta Palangos miesto Tarybos posėdžiai, būriavosi būrys verslininkų, kurie buvo pateikę paraiškas antrus metus vykstančiam konkursui-loterijai dėl galimybės pirmumo teise įgyti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas tam numatytose viešosiose vietose Palangos centre. Tie, kuriems tikrąją to žodžio prasme sėkmė nusišypsojo, džiaugėsi, kam sėkmė palanki nebuvo – raukėsi, bet visi vienu balsu tikino: loterija – labai jau keistas būdas išsiaiškinti, kas metus laiko vasarą galės užsiimti verslu.

Pretenduota ne į visas vietas
Pirmajam konkurso – loterijos etapui buvo pateiktos 53 centrinėje Palangos dalyje (5 vietos Jūratės ir Kastyčio skvere, 6 – J. Basanavičiaus g., 6 – Meilės al., 1 – Jūratės g., 2 – Gedimino g., 25 – Vytauto g., 8 – Kastyčio g.) nustatytos vietos, kuriose, įgijus leidimą, bus galima teoriškai metus laiko, praktiškai – vasaros sezono metu prekiauti arba teikti kitas paslaugas. Prasidėjus konkurso procedūrai ir atidarius dėžę su paraiškomis, suskaičiuota, jog jų pateikta net 175.
Brangiausiai – 50 tūkst. Lt – įvertintas leidimas Gedimino g. pasistatyti apžvalgos ratą, pigiausiai – 800 Lt – prašyta mokėti už leidimą pasistatyti laikinuosius prekybos įrenginius bei prekiauti maisto produktais ir spaudos leidiniais Kastyčio g. Beje, už tokią pat veiklą toje pačioje gatvėje leidimo kaina skirtinga: ir 1 tūkst. 900 Lt, ir 2 tūkst. 200 Lt, ir 3 tūkst. 100 Lt.
Daugiausia norinčiųjų – iki dešimties pretendentų į vieną vietą – sulaukta į kelias viešąsias vietas Jūratės ir Kastyčio skvere, kur, pasistačius laikinus prekybos įrenginius (vežimėlius-šaldiklius bei skėčius) galima prekiauti ledais. Leidimo kaina metams – 15 tūkst. Lt.
Į kelias vietas pretendentų nebuvo. Neatsirado pageidaujančių už 50 tūkst. Lt statyti apžvalgos ratą Gedimino g. Nei vienos paraiškos negauta teikti finansines paslaugas J. Basanavičiaus ir Jūratės gatvėse (leidimo kaina – 10 tūkst. Lt), neatsirado norinčių prekiauti ledais vienoje Vytauto g. tam numatytoje viešojoje vietoje bei poroje Kastyčio g. viešųjų vietų, kuriose siūlyta prekiauti maisto produktais bei spaudos leidiniais.

Laimingasis kamuoliukas
Į salę susirinkus daugumai paraiškas padavusiųjų (visi sunkiai tilpo, ir dalis norinčių užsiimti verslu stebėjo, kas vyksta, stovėdami tarpduryje), komisijos nariai, kuriai pirmininkavo Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas, priminė, kokia gi tvarka vyksta konkursas-loterija.
Visų pirma atidaroma užantspauduota dėžė su pateiktomis paraiškomis. Vokai išrūšiuojami pagal viešųjų vietų adresus. Toliau komisija išvardija į kiekvieną vietą paraiškas pateikusius asmenis bei sutikrina, ar vokuose yra visi reikalingi dokumentai.
Tada į nepermatomą talpą-dėžę, papuoštą Palangos herbu – dedama tiek kamuoliukų, kiek yra pretendentų. Kamuoliukai balti, ir tik vienas – oranžinis: ištraukęs šį kamuoliuką lamingasis ir įgyja pirmumo teisę išsipirkti leidimą.
Jeigu pretendentas tik vienas, loterija nevyksta.
Tiems, kuriems sėkmė nenusišypsojo, sumokėti iš anksto pinigai už leidimą grąžinami per 30 kalendorinių dienų.
Jeigu į kurią nors vietą pretendentų neatsirado, praėjus visiems konkurso etapams bus skelbiama papildoma loterija – gal tada atsirasią norinčių imtis verslo prieš tai nepaklausiomis pasirodžiusiose vietose.
Beje, šiemet bus trys konkurso etapai: pirmas buvo antradienį, antras – ateinantį antradienį, kur bus rungiamasi dėl leidimų prekiauti ir teikti kitas paslaugas Šventojoje, trečias etapas – balandžio 29 d.

Loterija – teisingausia?
Priminsime, jog originalųjį sprendimą dėl tokios konkurso tvarkos Palangos miesto savivaldybės taryba, po ilgų diskusijų bei konsultacijų su Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, priėmė pernai pavasarį.
Kurorto valdžiai bei juristams sukti galvas dėl to, kaip teisėtai surinkti pinigus į miesto biudžetą, teko po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. priimtos nutarties atmesti Palangos savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimto sprendimo, nustatančio, jog vietinės rinkliavos negali būti renkamos konkurso būdu.
Nutarties esmė tokia: vietų parduoti už didžiausią kainą viešajame konkurse, kaip buvo daroma iki praėjusių metų, negalima.
Priminsime ir tai, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Prano Žeimio prašymą dėl norminio akto ištyrimo, atsakovė byloje buvo Palangos miesto savivaldybė, tuomet vadovauta mero V. Stalmoko.
P. Žeimiui abejonių sukėlė kurorto Tarybos sprendimai dėl rinkliavų už leidimus prekiauti viešoje vietoje. Jo nuomone, tvarka, kad licencijai įgyti ir rinkliavos dydžiui nustatyti skelbiamas konkursas, esanti ydinga ir prieštaraujanti net keliems Rinkliavų įstatymo straipsniams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, jog „aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti viešas konkursas“.
Todėl, siekiant nepažeisti teismo nutarties, draudžiančios skelbti konkursus leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išduoti, Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą: jeigu į vieną vietą pretenduos keli verslininkai, pasirengę už licenciją sumokėti fiksuoto dydžio mokestį, laimingasis bus atrenkamas loterijoje.

Ankstesnė tvarka buvo geresnė
„Aš normaliai vertinu šią tvarką, juolab kad antruoju bandymu pasisekė ištraukti laimingąjį kamuoliuką, – pusiau rimtai, pusiau juokais sakė UAB „Lantika“ vadovas Edgaras Donskovas, ištraukęs oranžinį kamuoliuką ir įgijęs pirmumo teisę įsigyti leidimą Jūratės ir Kastyčio skvere prekiauti ledais. – Tačiau ankstesnė tvarka buvo geresnė, nes buvo galima rimčiau pasirengti sezonui. Galėjai daugmaž numatyti, žinodamas, kiek praėjusiais metais kainavo leidimas, kokią kainą siūlyti, kad laimėtum. Dabar viskas – Fortūnos rankose. Šiais metais, kai dalyvaujam loterijoje dėl leidimo metams, o ne trims, kaip pernai, tokio didelio nerimo nejaučiau. Tačiau, žinoma, neramu: turėsi darbo ar neturėsi“.
Pasak E. Donskovo, kuris laimę bandė ne vieną kartą ir ne vienos įmonės vardu, problemų sudaro ir tai, kad, norint padidinti šansus ištraukti laimingąjį oranžinį kamuoliuką, tenka teikti po kelias paraiškas – beje, viena įmonė į tą pačią vietą gali pretenduoti tik vieną kartą. O kiekviena paraiška kainuoja nemenkus pinigus.
„Tvarka beveik absurdiška, čia juk ne loterijos verslas, – nevyniojo žodžių į vatą apie dešimt metų Palangos viešose vietose prekiaujantis bei kitas paslaugas teikiantis UAB „Peva“ vadovas Vladas Valutis. – Jeigu žmogus nori planuoti savo verslą, dabar jis to daryti negali. Suprantu, kad Tarybai teko spręsti problemą, kai teismas pripažino ankstesnę tvarką neteisėta. Bet ir dabartinė sistema, kai, jeigu nori pateikti kelias paraiškas, turi mokėti nemenkus pinigus be jokių garantijų, kad tu galėsi dirbti, o paskui, nelaimėjus, tuos pinigus atsiiminėti – visiškai nelogiška. Aš stebiuosi, kad jau antri metai traukiami kamuoliukai, tačiau nebuvo ieškota kitų būdų. Nepatogumų tikrai yra. Anksčiau dirbau keturiose vietose. Pernai iš tų keturių „ištraukiau“ tik vieną. Negaliu sakyti, kad kita įranga visiškai prastovėjo, tačiau minusų būta. Juokas čia, o ne konkursas. Juokinga, kad, kalbama, ir Neringa ketina šį prastą, mano nuomone, pavyzdį perimti, vietoj to, kad būtų ieškoma kitų – ir verslui, ir tam pačiam miesto biudžetui naudingesnių kelių“.

Reikia inicijuoti pataisas
„Kaip vertiname tokią tvarką? Tikimybių teorijos tikrinimas praktikoje, – juokavo pirmąkart konkurse dalyvavę jauni verslininkai, nepanorę viešinti savo vardų nei įmonių. – Juk jeigu yra laisva konkurencija, logiška būtų, kad laimi tas, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Tačiau – tokie jau įstatymai. Mums atrodo, kad reikia kuo greičiau inicijuoti jų pataisas, kad nebūtų nei rinka iškraipoma, nei pasaulis juokinamas šitokiomis loterijomis“.
„Šis konkursas-loterija yra geriausia blogybė iš visų galimų, – juokavo taip pat loterijoje dalyvavęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, Palangos miesto vandens motociklų klubo direktorius Tomas Žulkus. – Kodėl? Todėl, kad nėra kitų alternatyvų, kitų galimybių. Toks jau tas rinkliavų įstatymas, kuriame reglamentuota, jog skelbti konkursus leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išduoti, kur laimi didžiausią kainą pasiūlęs verslininkas, negalima. Savivaldybės taryba turi nustatyti fiksuotą rinkliavos dydį, kas ir yra padaryta, o kaip atsirinkti iš kelių pretendentų, niekur nurodyta nėra. Pernai Taryba pasiūlė tokį būdą – loteriją“.
Į klausimą, kokių nepatogumų verslui sukelia toks konkursas-loterija, T. Žulkus atsakė, jog verslininkai taip pat nesnaudžia. Jie kuria savus planus, kaip padidinti šansus laimėti: kuria naujas įmones arba į konkursą ateina tokios bendrovės, kurios su prekyba nieko bendro neturi.
„Dabar praktiškai laimi tas, kuris turi daugiau pinigų ir gali sau leisti sumokėti už kelias paraiškas. Pavyzdžiui, kad ir šis bandymas: leidimas metams kainuoja 15 tūkst. Lt, ir tikrai ne kiekvienas leis sau mokėti, tarkim, 45 tūkst. Lt, kad galėtų su skirtingomis įmonėmis kelis kartus laimę bandyti, arba kad ir tą pačią sumą, bandydamas su viena įmone laimėti trijose vietose“, – aiškino subtilybes T. Žulkus.
Pasiteiravus, ar Taryboje nebuvo svarstyta kokių kitų variantų dėl konkurso tvarkos, T. Žulkus sakė, jog šiais metais jokių svarstymų nebuvo.
„Pernai kreipėmės į Seimo narius – ir Praną Žeimį, ir aš asmeniškai kreipiausi į Liberalų sąjūdžio išrinktąjį Algį Kašėtą, kad būtų inicijuojamos Rinkliavų įstatymo pataisos ir kad būtų galimas konkursas. Tačiau buvo jau kadencijos pabaiga, ir, matyt, nelabai kam rūpėjo. Šiais metais meras taip pat yra pateikęs medžiagą dėl įstatymo pataisų, taip kad žingsniai daromi, lauksime rezultatų“, – kalbėjo T. Žulkus, pridūręs, jog šis konkursas galbūt yra atrakcija jį stebintiems ir apie jį rašantiems žurnalistams, tačiau verslininkams, kurie nori planuoti savąjį verslą, jokios atrakcijos. Juolab neatmestina ir tai, kad, jeigu rinkliava už leidimą nebūtų fiksuota, kaip dabar, į biudžetą įplauktų daugiau lėšų.