Liucija Mončienė: „Fizika – daug gyvesnė, nei gali atrodyti“

„Laimingas žmogus tas, kuris gali save realizuoti kūryboje. Tad aš daug kuriu ir skatinu kurti savo ugdytinius. Sukūriau savitą pažangią kūrybiškumui ugdyti fizikos pamokų sistemą, kuri sėkmingai atskleidžia mokinių kūrybines galias, sudaro sąlygas vaikų saviraiškai“, – sako jau trisdešimt vienerius metus fizikos kūryboje ir kūrybos fizikoje moksleivius skatinanti ieškoti Senosios gimnazijos mokytoja ekspertė, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos valdybos narė Liucija Mončienė.

Pirmasis Niutono dėsnis
Su mokytoja L.Mončiene susitinkame penktadienį, pasibaigus aštuntajai pamokai. Ir mokiniai, ir jos kolegos mokytojai skuba namo. Tuo tarpu mokytoja savo kabinete kartu su kolege „įkritusios“ į kompiuterį sprendžia kažkokius svarbius joms klausimus.
Kol kolegės bendrauja, žvalgausi po kabinetą, kuriame pirmąkart išvystu itin gudrią interaktyvią lentą. Akys užkliūva už sienas puošiančių nuotraukų, kuriose keisto švytėjimo apsuptos gėlės. Pasirodo, švytėjimas ne šiaip koks – nuotraukose užfiksuota gėlių aura. Besidairant po kabinetą karštligiškai stengiuosi prisiminti, kas mano galvoj likę iš vidurinėje mokykloje bandytos mokytis fizikos, kuri toli gražu nepriklausė mano mylėtiems dalykams. Pamenu, kad buvo toks Izaokas Niutonas, kad mokėmės tris jo dėsnius. Iš atminties užkaborių išlenda formulė F=ma, kuri man pasirodė atspindinti pirmąjį Niutono dėsnį. Tik pasirodė – čia antrojo dėsnio formulė.
„Pirmasis Niutono dėsnis – o iš dalies ir visa fizika – nagrinėja kūnų sąveiką, vieno kūno poveikį kitam. Savo mokiniams kartais sakau: jus veikia ir mokytojai, ir tėvai, ir draugai. Svarbu, kad tas poveikis būtų teigiamas, kad jis sudarytų sąlygas kurti. Mokytojas turi suteikti mokiniui pagreitį, kad jis norėtų siekti ir mokslo, ir žinių, ir, kas man atrodo labai svarbu, kūrybos. Priešingu atveju, jei to pagreičio nebus, mokinys nei kurs, nei tobulės“, – taip originaliai pirmąjį Niutono dėsnį, teigiantį, jog „egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, jei jį veikiančių jėgų atstojamoji lygi nuliui“ aiškina L.Mončienė.
Anot mokytojos, ji mokiniams sakanti: „Jūs nesinervinkite, aš atėjau atlikti savo pareigą, aš atėjau veikti jus psichologine jėga, teigiama jėga – kad jūs tobulėtumėte, kad jūs kurtumėte, mokytumėtės“.

Į kūrybą pasinėrė pati besimokydama
L.Mončienė – tikra palangiškė, čia gimusi, čia augusi. Ir baigusi mokyklą, kurioje dabar pati dirba. Paklausta, kokius dalykus ji labiausiai mėgusi ir kokie mokytojai jai darė didžiausią įtaką, ji sako, jog labiausiai ją dominę gamtos mokslai bei tos disciplinos, kurios suteikdavo daugiausiai laisvės ir erdvės kūrybai.
„O mokytojai? – susimąsto pašnekovė. – Daugiausiai įtakos padarė tiek pedagogai, kurie dirbo kūrybiškai ir mus skatino kurti. Turėjau nuostabią dailės mokytoją Pranutę Križanauskienę. Puikiai su mumis dirbo rusų kalbos mokytoja Elena Černova, kurie tiesiog švytėdavo ir mus uždegdavo. Ir, žinoma, fizikos mokytojas Jonas Lešinskas“.
O kodėl ji, kaip pati sako, mėgusi dailę bei visa, kas susiję su kūryba, pasirinko studijuoti fiziką? Juk, regis, ji – gan sausas mokslas, esantis toli nuo kūrybos.
„Oi, ne, – šypsosi mokytoja ekspertė. – Fizikoje yra labai daug vietos kūrybai. Ir mes su mokiniais išties daug kuriame. Net pirmieji žingsniai į mokslinius darbus žengiami per kūrybą“.
Ir čia pat pasikviečia prie kompiuterio ir su užsidegimu bei – kaip pati sakė apie mokytoją E.Černovą, švytėdama rodo moksleivių darbus, kuriuos galima rasti specialiuose „Facebook“ puslapiuose. Beje, jų prisiregistravusių lankytojų skaičius gerokai perkopęs penkis šimtus ir artėja prie tūkstančio.
„Kartais net vidurnaktį įlendu pažiūrėti, ką mokiniai įkėlė. Jie irgi iki vėlumos ten „tupi“. Ir labai svarbu tuos darbus pamatyti, nes paskui ryte per pamoką jie klausia: „Mokytoja, ar matėte, ką aš vakar įkėliau?“ – sako L.Mončienė.

Palangos vaikai –  ypatingi
L.Mončienė fizikos moko ne tik Palangos gimnazistus. Dėstė ji ir vienoje Klaipėdos gimnazijų, dirba Kūlupėnų mokykloje. „Galiu pasakyti tiek: Palangos vaikai ypatingi. Žinia, Kūlupėnuose – ne gimnazija, ir ten moksleivių žinių lygis kiek žemesnis. Tačiau Klaipėdos ir Palangos to paties amžiaus gimnazistai skiriasi – palangiškiai daug labiau motyvuoti, jie smalsesni, darbštesni, kūrybingesni“, – sako mokytoja.
„Daugiau kaip dešimt metų esu fizikos valstybinių egzaminų darbų vertintoja, – pasakoja L.Mončienė. – Ta patirtis, kurią kasmet įgyju vertinimo metu, labai svari ruošiant ugdytinius fizikos egzaminui. Džiaugiuosi 2012 metų fizikos egzamino rezultatais. Iš egzaminų centro paskelbtos informacijos, Palangos savivaldybės fizikos valstybinių egzaminų rezultatai tarp visų savivaldybių Lietuvoje geriausi. Pasiekta šimataprocentinė fizikos mokymo kokybė, žinių įvertinimo vidurkis 76 proc. Tokiems aukštiems rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad kasmet mano ugdytiniai – Šiaulių universiteto neakivaizdinės fizikos mokyklos „Fotonas“ absolventai“.

Fizika kūryboje ir kūryba fizikoje
L.Mončienė sako nuo 2005-ųjų daug laiko skirianti informacinių technologijų įsisavinimui. „Laimėjau „IKT lyderių“ konkursą ir tapau aktyvi LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Informacinių technologijų centro ir Microsoft IKT LYDERIO programos Lietuvoje dalyvė, – vardija mokytoja. – 2007 metais Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR vyriausybės konkurse „Naujasis knygnešys 2007” buvau pripažinta labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelniusiu žmogumi regionine ir apdovanota už didelį siekį įvairiausių IKT naujovių taikymą ugdymo procese, dalinimąsi patirtimi su kolegomis Lietuvoje, efektyvų IKT integravimą į ugdymą ir ugdymąsi. 2010 m. už novatorišką veiklą informacinių technologijų taikymo švietėjiškoje veikloje buvau pripažinta geriausia 2009 m. Lietuvos IKT lydere“.
„Laimingas žmogus tas, kuris gali save realizuoti kūryboje, – įsitikinusi L.Mončienė. – Tad aš daug kuriu ir skatinu kurti savo ugdytinius. Sukūriau savitą pažangią kūrybiškumui ugdyti fizikos pamokų sistemą, kuri sėkmingai atskleidžia mokinių kūrybines galias, sudaro sąlygas vaikų saviraiškai, kūrybiškumui. Minėta sistema 2011-aisiais Kaune buvo pripažinta inovacija Lietuvoje ir tais pačiais metais Maskvoje pristatyta Europos mokytojų novatorių forume kaip projektas „Fizika kūryboje ir kūryba fizikoje“. Ši kūrybinė patirtis publikuojama ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje „Lietuvos mokytojų patirtis švietimo bendruomenei“.
Pasak mokytojos ekspertės, per daugelį metų sukurtos tokios priemonės, kaip „Tūrio matavimas“ (2009 m.), „Ar pasakų fantazija nėra apvalkalas, slepiantis tiesą?“ (2008 m.), „Septynios liepsnelės vienoje dėžutėje“ (2006 m.), „Radiacijos kultūra ir kultūros radiacija“ (2005 m.), kurios publikuojamos interneto svetainėje metodika.emokykla.lt.
„Esu bendraautorė tokios metodinės medžiagos, kaip „Vadovėlių ir kitos medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos“, „IKT taikymo dalykų mokymui(si) metodinės rekomendacijos. II dalis“, „Informacinės ir komunikacinės technologijos mokykloje“ Kūrybos dėka pavyko įgyvendinti vieną iš 2006-2012 ugdymo turinio prioritetų – mokyklos aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymosi priemonėmis, IKT. Palangos senosios gimnazijos fizikos kabinetas šiemet apdovanotas: „U4Energy“ Nacionaline premija Horizon „Žaliosios“ energijos technologijų modelių paketu atsinaujinančios energijos švietimui, 2010-aisiais gavome Mouse Mischief testavimo įrangą, o 2008-aisiais buvome apdovanoti SMART BOARD interaktyvia lenta“, – turi kuo pasididžiuoti L.Mončienė.

Treji metai skirti ekologinei veiklai
„Su savo mokiniais daug tyrinėjame, – pasakoja L.Mončienė. – Ieškojome: fizikinės prasmės M.K.Čiurlionio kūryboje, o to tyrinėjimo pėdsakus galima rasti internetiniame tinklapyje kopos.lt/fizika/pasaka.php, ryšio tarp saulės aktyvumo ir Palangos miesto gyventojų mirtingumo, gimstamumo, įvairiomis ligomis sergančių ligonių skaičiaus, nagų augimo greičio. Eilę metų moksleivių projektinis darbas „Saulės audrų aidai Pajūryje“ Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape astronomijos sekcijoje buvo pripažintas geriausiu ir perspektyviausiu tiriamuoju darbu“.
Mokytoja pamini, jog treji metai su savo mokiniais didžiulį dėmesį yra sutelkę ekologinei veiklai. „2010 metais kartu su savo ugdytiniais pasinaudojom visame pasaulyje populiariu internetiniu tinklapiu „Facebook“ ir sukūrėm popamokinei gamtosauginei veiklai skirtą puslapį facebook.com/pages/Palanga-Lithuania/U4Energy/170456649655497. Rūšiuojam, kuriam iš antrinių žaliavų, organizuojam akcijas, įvairius konkursus, bendraujam su ekokūrėjais“, – kūrybine ir moksline patirtimi dalijasi mokytoja.
Ji pamini, jog pernai švietėjiško projekto „Elektromagija“ konkurso „EkoKalėdos 2011” organizatoriai už senų elektros lempučių panaudojimą kūryboje Senosios gimnazijos bendruomenei padovanojo 50 vienetų taupiųjų lempučių komplektą. Video filmais, straipsniais gimnazistai visuomenę informuoja apie įvykusius renginius. 2011-aisiais jis buvo pripažinti Tarptautinio projekto „U4ENERGY”, finansuojamo pagal programą „Pažangi energetika Europai“, konkurso „Energijos taupymo priemonės mokykloje“ nugalėtojais, o šiemet respublikiniame projekte „Drąsinkime ateitį“ už ekologinę iniciatyvą Ekodrąsa buvo pripažinti aktyviausia mokykla Klaipėdos rajone.
„Kaip ir mano ugdytiniai aš daug žaidžiu šachmatais virtualioje erdvėje, mokausi dirbti grafinėmis programomis, fotografuoju, kartu su jais rengiu virtualius foto albumus, bendrauju“, – paklausta apie laisvalaikį šypsosi fizikos mokytoja ekspertė L.Mončienė.