Lina prašo padėti išgelbėti sūnaus gyvybę: tokių žodžių išgirsti nelinkėtume niekam

Gimus trečiajam Linos Griciūtės sūnui Gabrieliui visi šeimos planai kaip mat sudužo į šipulius ir jau metus visi gyvena it ant adatų. Kūdikiui nustatyta pasaulyje itin reta liga, kurią įveikti gali padėti tik Amerikoje atliekama operacija. Nors sūnaus gyvybė kiekvieną dieną kabo ant plauko, šeimai taip reikalinga pagalba kol kas nepasiekiama – finansinė našta per didelė. „Dabar gyvename didžiulėje nežinomybėje ir baimėje, nežinome, kas bus rytoj. Aš ką tik grįžau į darbą, kad galėčiau bent kiek prisidėti prie Gabrieliuko operacijos, bet mums taip baisu išeiti iš namų“, – pasakojo L. Griciūtė.

Jos sūnui Gabrieliui nustatyta širdies fibroma, mažylis turi auglį ant kairiojo širdutės vožtuvo. Tai labai retas atvejis, ir tam, kad šeima galėtų suteikti viltį sūnui gyventi, turi vienintelę išeitį – širdies operaciją Bostone. Deja, ji šeimai finansiškai neprieinama – reikia maždaug 166 000 Eur. „Darome viską, kad surinktume šią sumą. Kepame sausainius, darome loterijas, žaidimus, kad nors kiek papildomai surinktume pinigų, o svarbi kiekviena diena“, – sakė berniuko mama.

Nuolatinėje baimėje kasdien jau metus gyvenanti šeima namuose turi specialų monitorių, per kurį stebi sūnaus širdį. Ir nors dabar svarbus kiekvienas euras, įsigijo nepigiai atsiėjusį širdies masažo aparatą, kad jei neduokdie Gabrieliui sustotų širdutė, laiku nesulaukę greitosios pagalbos, ir patys galėtų atlikti gyvybę gelbstinčią procedūrą. Tėvai tikisi, kad to niekada neprireiks.

Planavo grįžti į Lietuvą 

Prieš 14 metų lietuvaitė L. Griciūtė išvyko atostogų į Angliją – be jokių ketinimų čia užsibūti, juo labiau nenumanė, kad ši šalis taps naujais jos namais. Viską pakeitė įsiplieskusi meilė brazilui Rafaeliui Silvai. „Visai netikėtai susipažinau su savo būsimu vyru. Tai galima vadinti meile iš pirmo žvilgsnio. Tada tarp mūsų atsiradęs ryšys išliko ir tebesitęsia iki dabar, jau 12 metų. Dėl šių santykių pakeičiau savo planus ir likau gyventi Anglijoje“, – trumpai prisiminė L. Griciūtė.

Savo šeimos istoriją moteris prilygina tikrai pasakai – pora džiaugiasi darniais santykiai, stipriu tarpusavio ryšiu, parama ir pagalba vienas kitam. Po 5 m. buvimo kartu gimė pirmasis sūnus Milanas, dabar jam 6 m., dar pora augina 3,5 m. Luką ir mažąjį, neseniai metukų gimtadienį atšventusį Gabrielių.

Iki gimstant trečiajam sūnui šeima planavo grįžti ir įsikurti Lietuvoje, tačiau šiems planams nebuvo lemta išsipildyti. „Su vyru priėmėme sprendimą grįžti gyventi į Lietuvą. Mano vyrui be galo patiko Palanga, tad mums net nekilo abejonių, kurį miestą pasirinktume. Atrodė, gyvenimas pajūryje būtų tai, ko mes ir norime, – prisiminė L. Griciūtė. – Jau buvome pradėję daryti vizą mano vyrui, kai koją pakišo pasaulinė pandemija ir mano tėvelio netektis. Nusprendėme trumpam atidėti grįžimo į Lietuvą planus. Galvojome, juos įgyvendinsime vos pasibaigs ši situacija, tačiau atsirado dar viena priežastis užsibūti Anglijoje. Praėjus pusei metų po pandemijos pradžios aš pastojau, tada nutarėme ramiai išbūti čia visą nėštumą, gimdymą, o jau tuomet, paaugus mūsų pagrandukui, grįžti į Lietuvą.“

Blogos žinios – lyg iš giedro dangaus 

Moteris prisimena, kad trečiasis nėštumas buvo lengvas, niekas nė neįtarė, kad gali būti kokių nors problemų. Gimdymas taip pat buvo kaip iš vadovėlio, jokių nesklandumų. „Per nėštumą man atliko papildomus echoskopijos tyrimus ir niekas nieko nepastebėjo. Tai keista, nes auglys tikrai labai didelis. Žinia apie sūnaus ligą mums buvo kaip iš giedro dangaus, niekam nelinkėčiau tokios išgirsti“, – kalbėjo ji.

Iškart po gimdymo Gabrielius buvo nuvežtas į intensyvios priežiūros kūdikių palatą, nes jam trūko deguonies. Slaugė mamą nuramino, kad viskas gerai ir po patikrinimo parveš kūdikį atgal. Tačiau atlikti tyrimai ir rentgenas parodė, kad vaiko širdelė yra labai didelė. „Gydytojai nedelsdami išsiuntė mus į Londone esančią Evelinos Londono vaikų ligoninę, kurioje dirba patys geriausi širdies specialistai. Ten po daugybės varginančių tyrimų mūsų mažajam Gabrieliukui diagnozavo kairiojo širdies vožtuvo auglį, kuris vadinasi fibroma“, – dalijosi L. Griciūtė.

Fibroma sukelia gyvybei pavojingas aritmijas. Dėl šio auglio dalinai blokuojamas kairiojo vožtuvo kraujo įtekėjimas į širdį bei sukeliamas vidutinis plaučių užsikišimas. Taip pat pastebimas pagrindinių bronchų susiaurėjimas ir apatinės skilties oro trūkumas – mitralinio vožtuvo regurgitacija.

„Tai yra labai retas atvejis visame pasaulyje. Per metus pasitaiko tik vienas toks pacientas, o Gabrieliukas – pats mažiausias, – sakė L. Griciūtė. – Viena iš daktarių pasakė, kad jam liko gyventi gal tik savaitė, na gal mėnuo ar, geriausiu atveju, metai. Išgirdus tokias prognozes mane, rodosi, pradėjo dusinti, darėsi silpna. Tai neapsakomas skausmas, tokių žodžių išgirsti nelinkėtume net didžiausiam priešui. Patikėkite – buvo be galo sunku susiimti ir pradėti kovoti už mažojo gyvybę.“

Prieš išleisdami į namus medikai šeimą apmokė, kaip prireikus daryti dirbtinį kvėpavimą. Taip pat supažindino su emocinę pagalbą po mirties teikiančiais darbuotojais. „Tai mane parklupdė ant kelių. Negaliu nė žodžiais nusakyti, ką tuo metu jaučiau. Tarsi buvo atimta paskutinė viltis iš manęs, kaip mamos, kuri kažkada buvo stipri ir nenorėjo tikėti tuo, ką sako daktarai“, – skaudžiausias akimirkas prisiminė ji.

Dabar tėvai kasdien stengiasi ne tik rinkti lėšas taip reikalingai operacijai – suprato, kad reikia mėgautis kiekviena sekunde, praleista kartu, todėl nepraleidžia nė vienos progos to įamžinti. „Gera, kai mūsų ligoniukui pagerėja, kai jis šypsosi, nusijuokia. Jis labai mėgsta daug burbuliuoti, bando sakyti „mama“, „tete“. Kai jam geriau, stengiamės padaryti kuo daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų, nes paprastai jis visada būna tik ant mūsų rankų, jam vis skauda, spaudžia krūtinę“, – pasakojo mažylio mama.

Vilties teikia gydytojas iš Amerikos 

Dabar auglys mažyliui spaudžia plaučius, jam sunku kvėpuoti, ryti maistą, jis linkęs peršalti. Vaikas negali daug verkti ar daug juoktis, nes kiekvienas veiksmas per daug apkrauna širdutę. „Tik įsivaizduokite, kaip sunku yra dėti pastangas, kad vaikas rodytų, kuo mažiau emocijų, kad tik neapkrautų jo širdelės dar labiau. Sūnus valgo per vamzdelį, nes per daug pavargsta, jei valgo per burnytę“, – pasakojo mama.

L. Griciūtė apgailestauja, kad Anglijoje nėra specialistų, kurie galėtų padėti Gabrieliui. Visi kaip susitarę tvirtina, kad negali atlikti operacijos dėl pavojingos auglio vietos. Vis tik pastebėjusi, kad mažylio sveikata eina blogyn, berniuko gydytoja šeimai užsiminė apie Bostone esantį gydytoją, kuris atlieka tokias operacijas. Dar tą pačią dieną šeima susisiekė su Bostono vaikų ligoninėje dirbančiu vaikų širdžių chirurgu Pedro J. del Nido ir netruko sulaukti iš jo gerų žinių.

„Šis chirurgas jau yra atlikęs apie 40 tokio tipo operacijų, dėl jų aritmijos beveik stabilizuojasi ir pašalinamos bėdos, kurias sukelia auglys. Nors Anglijos gydytojai mums visąlaik tvirtino, kad tokios operacijos padaryti neįmanoma, iš Bostono gydytojo gavome atsakymą, kad jis gali padėti ir mūsų Gabrieliukui. Operacija truktų apie devynias valandas, jos metu Gabrieliui ne tik nupjautų auglį, bet ir pašalintų vožtuvą, – kalbėjo L. Griciūtė. – Kiek teko girdėti, Anglijoje buvo penki tokie vaikai, kurie keliavo į Bostoną ir ten jiems atliko labai sėkmingas operacijas. Dabar visi jie gyveną visavertį gyvenimą, eina į mokyklą, žaidžia futbolą, jiems nereikia gerti jokių vaistų. Tai mums suteikia daug vilties.“

Prašo pagalbos 

„Man, kaip mamai, plyšta širdis. Svajoju, kad mūsų Gabrielius pagaliau galėtų pradėti gyventi normalų gyvenimą kaip visi jo amžiaus vaikai. Kad galėtume eiti su ramia širdimi miegoti ir žinotume, kad rytui atėjus jam viskas bus gerai, – kalbėjo trijų sūnų mama. – Gabrieliaus liga labai reta. Pagal statistiką vienas iš trijų tokių vaikų nesulaukia reikiamos operacijos, tai labai labai liūdna. Todėl mums reikia kuo skubiau jį nugabenti į Bostoną ir operuoti.“

Berniukui reikalinga operacija nėra pigi – šeimai reikia apie 166 tūks. Eur. Finansinės pagalbos pora ieško, kur tik gali, nes valstybinės institucijos ir Anglijoje esantys fondai padėti neskuba – čia jiedu yra svetimšaliai, tad visur atsimuša kaip į sieną.

„Dabar tiesiog nebeturime kitos išeities, kaip tik prašyti kitų pagalbos. Tai paskutinė mūsų viltis pabandyti išgelbėti sūnaus gyvybę. Kuo greičiau surinksime reikiamą sumą, tuo greičiau mūsų pagrandukas sulauks gyvybiškai svarbios operacijos, dėl kurios, tikimės, jis galės gyventi įprastą gyvenimą, – sakė moteris. – Kadangi jo sveikata neprognozuojama, operacija reikalinga kuo greičiau. Tikime, kad net ir maža auka prisidėdami galite išgelbėti mūsų sūnaus gyvybę.“

Šiuo metu aukoti galima per oficialią paramų svetainę „Gofundme“ paspaudę čia. Šioje svetainėje rasite ir šeimos istoriją anglų kalba bei kitą informaciją. Daugiau informacijos – specialiai Gabrieliui sukurtoje svetainėje.

DELFI