Lietuvoje tokios žiemos nebuvo 150 metų: pajūris vietomis tapo neatpažįstamas

Šių metų žiemą viena po kitos praūžusios keturios stiprios audros iš paplūdimių nuplovė tris kartus daugiau smėlio nei prieš 17 metų siautusi audra „Ervinas“ ar 2015 metais vykęs „Feliksas“, sako mokslininkai, o ypatingai nukentėjo Kuršių nerija.

„Tik „Anatolijus“ (vykęs 1999 metais) buvo žiauresnis, o visi kiti štormai, ir „Ervinas“, ir „Feliksas“, buvo tris kartus mažesni nuplovimai nei dabar“, – BNS antradienį sakė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas Gintautas Žilinskas.

Trys šio centro krantotvarkos vyresnieji mokslo darbuotojai, G. Žilinskas, taip pat Darius Jarmalavičius ir Donatas Pupienis, įvertino keturių šią žiemą praūžusių audrų, kuomet vėjo greitis buvo pasiekęs stichinį 35 metrų per sekundę lygį, padarytus nuostolius. 

Mokslininkai vasario 23 – kovo 1 dienomis lankėsi tiek Kuršių nerijoje, tiek žemyninėje pajūrio dalyje ir atliko matavimus, o šiuo metu sistemina gautą medžiagą. 

Specialistai vertina tris dalykus – kiek smėlio nuplauta paplūdimiuose, kiek nuo kopagūbrių ir bendrus pokyčius krante.

„Iš viso po šių keturių audrų nuplauta 1,75 mln. kubinių metrų smėlio – ir Kuršių nerijoje, ir žemyne. Kad galėtume įsivaizduoti, tai beveik kaip dešimtadalis viso Kuršių nerijos kopagūbrio. Kuršių nerijoje yra 20 mln. kubinių metrų smėlio“, – sakė G. Žilinskas.

Pasak mokslininko, vien Kuršių nerijoje šios žiemos audros nuplovė 1,3 mln. kubinių metrų smėlio. Žemyninėje dalyje – apie 450 tūkstančių.

„Ervinas“ bendrai buvo nuplovęs 584 tūkstančius, tik tuomet labiau nukentėjo žemynas ir buvo nuplauta panašiai, kaip šią žiemą, o dabar Kuršių nerijai stipriai kliuvo“, – teigė mokslininkas.

1999 metų gruodžio 4 dieną Lietuvos krantus užgriuvęs „Anatolijaus“ uraganas, kurio metu vėjo gūsiai siekė 40,5 m/s greitį, Lietuvos pajūryje nuplovė kone 4 mln. kubinių metrų smėlio. Panašūs praradimai pasiskirstė tiek Kuršių nerijoje, tiek žemyne.

Pasak G. Žilinsko, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad labiausiai po šių metų audrų nukentėjo kopagūbriai, dabar stovintys tarsi nugraužti didelių audros sukeltų bangų, visgi tokie skardžiai susidarė dėl didelio kiekio smėlio, nuplauto nuo paplūdimių.

„Kas labai nustebino, kad kai kuriuose ruožuose, kurie tvirti buvo, nepaisant audros ir viso kito, kur platus paplūdimys ir neužpylė vanduo, smėlis netgi kaupėsi“, – teigė mokslininkas, kai kur su kolegomis priskaičiavęs daugiau smėlio nei jo būta anksčiau. Sąnašų pastebėta Giruliuose, taip pat Palangos ir Šventosios ruožuose.

Po sausio-vasario mėnesiais praslinkusių audrų, mokslininkų skaičiavimais, visame Lietuvos pajūryje kranto linija vidutiniškai atsitraukė 12 metrų. Kuršių nerijos jūros krantas patyrė dar didesnius nuostolius, čia kranto linija atsitraukė vidutiniškai 16 metrų. 

Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai pažymi, kad praūžę ciklonai sukėlė jūros lygį ir krantas tapo pažeidžiamesnis net vidutinio stiprumo audroms. Visų ciklonų metu jūroje kilo iki 5 metrų aukščio bangos.

Audros plakė viena po kitos

Anot mokslininko, bene didžiausia problema, jog šiemet pajūrį talžė net keturios audros viena po kitos.

Tokios itin galingų ciklonų virtinės ties Lietuvos krantais dar nebuvo stebėta. Pastarąjį kartą kelios audros viena po kitos Lietuvos pajūrio krantus talžė 1983 metais, tačiau net ir tada, anot mokslininkų, išskirtinė buvo tik viena stipri audra. 

„Stipriausios audros buvo 1999, 2005, 2015, 2020 ir 2022 metais. Būdavo kas 5-10 metų, tarp „Ervino“ ir „Felikso“ – dešimt metų, o čia „Laura“ – 2020 metais ir dabar, 2022 metais, pajūris dar nebuvo atsistatęs, o jau gavo smūgį. Aš žvalgiausi, tokio dalyko nebuvo per pusantro šimto metų, kad viena po kitos keturios panašaus stiprumo audros“, – teigė G. Žilinskas.

Pasak jo, kad gegužę situacija turėtų pagerėti, į paplūdimius turėtų sugrįžti apie 20-30 proc. smėlio. 

„Neaišku, ar bus pavasarinis anticiklonas. Jei ramus oras, paplūdimiai neatsistatinėja, kažkiek vėjo turi būti, kad smėlį išmestų, bet stipresnių audrų jau neturėtų būti“, – kalbėjo mokslininkas.

Paprastai, anot G. Žilinsko, paplūdimiams atsistatyti prireikia vienerių, dvejų, o kartais ir trejų metų, priklausomai nuo geografinės padėties. 

Mokslininkai gegužę ketina dar kartą vertinti pokyčius paplūdimyje, tuomet paaiškės, kaip keičiasi būklė. 

„Smėlis bus perneštas į kopagūbrį. Aišku, ne visą grąžina, bet daug grąžins. Dabar galime sakyti, kad žala yra tam momentui, bet nėra absoliuti. Situacija žymiai pagerės. “, – teigė G. Žilinskas. 

Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą mokslininkams teko bendrauti su kolegomis iš Kaliningrado, kur audros taip pat talžė pakrantę.

Lietuvos mokslininkai sulaukė klausimų, kokių priemonių imtis, kad situacija pagerėtų. 

„Ten buvo krantas sutvirtintas betonais, bangos jas apėjo, tas betonas liko vandeny, kaip laužą sugriovė. Ten baisus vaizdas, tikrai siaubinga padėtis, o tas smėlis atkeliaus į Kuršių neriją, kuri atsigaus gana greitai“, – sakė G. Žilinskas.

Pasak mokslo darbuotojo, bene didžiausią naudą saugant paplūdimius duoda paprasčiausios priemonės – kopagūbrių tvirtinimas šakomis ir pamaitinimas smėliu. 

G. Žilinsko teigimu, tai tvariausios, ekonomiškiausios priemonės. 

„Kopagūbris neleidžia užlieti visos kitos teritorijos, negana to leidžia atsistatyti, veikia kaip apsauga. Kuršių nerijoje per 2014-2020 metus kopagūbryje buvo sukaupta apie 1 mln. kubinių metrų smėlio“, – pasakojo mokslininkas.

BNS