Lietuva energetikos srityje turi ko pasimokyti iš Skandinavijos

„Didžiausias įspūdis – pačios Danijos Vyriausybės keliami uždaviniai ir tikslai. Įsivaizduokite – strateginiai planai dėliojami iki 2050-ųjų metų, o itin daug dėmesio juose skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Dabar gal skamba kaip utopija, tačiau planuojama iki to laiko visą Danijoje sunaudojamą energiją gauti iš vadinamųjų alternatyvinių išteklių – vėjo, saulės, jūros, atsisakant dujų bei kitų orą teršiančių energijos gavybos bei gamybos būdų“, - sakė Palangos miesto tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Tomas Žulkus, neseniai grįžęs iš kelionės po Skandinaviją.

Mažins išmetamą CO2 kiekį
Spalio mėnesį Palangos miesto tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas T. Žulkus kartu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, Šilutės mero pavaduotoju Algirdu Balčyčiu, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Kaziu Viršilu dalyvavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų projekto RES-Chains rėmuose surengtoje pažintinėje kelionėje po Daniją ir Švediją, kurios metu susipažino su moderniausiomis atsinaujinančios energetikos išteklių panaudojimo miestų ir rajonų elektros bei šilumos energijos gamybai technologijomis. Kelionėje savivaldybių atstovus lydėjo projekto partnerio - viešosios įstaigos Strateginės savivaldos institutas (SSI) projektų vadovas Aleksandras Paulauskas.
Visų pirma buvo apsilankyta Danijos Koges miesto savivaldybėje, kurią su Klaipėdos miestu jau daugelį metų sieja glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. Susitikimo metu Koges miesto savivaldybės atstovai pristatė šiuo metu savivaldybės plėtojamus centrinio šildymo sistemos bei vėjo elektrinių įrengimo projektus, kurių tikslas - pasiekti pasaulinius, Europos Sąjungos bei Danijos vyriausybės užsibrėžtus anglies dvideginio (CO2) išmetimo mažinimo (šiuo metu Koges savivaldybėje kasmet į atmosferą išmetama apie 100 000 tonų CO2, 2020 metais turėtų sumažėti iki 40 000 tonų) bei energetinės nepriklausomybės nuo įvežtinio kuro (per metus suvartojama apie 19 mln. kub.m gamtinių dujų, planuojama visiškai atsisakyti 2020 metais) tikslus.
„Šioje savivaldybėje iki šiol tiek dideli, tiek maži vartotojai sunaudodavo labai daug dujų, ir planuojama iki 2020-ųjų metų jų visiškai atsisakyti. Jie problemos sprendimą mato taip: statomos biokuro katilinės bei šiukšlių deginimo „gamyklos“ ir vedžiojamos trasos didiesiems objektams šildyti. Pajuokaujant galima pasakyti, jog jie tik dabar kuria centralizuotą šildymo sistemą, tačiau ji bus itin moderni. O jeigu rimtai – gyvenu naujame rajone, ir mums dabar siūlo pigiai įsidiegti dujas naudojančias šildymo sistemas. Tuo tarpu šildytis dujomis Lietuvoje – prabanga. Palangos savivaldybė stato du naujus biokuro katilus, kuriuos pradėjus eksploatuoti šildymas mūsų mieste turėtų pigti. Danijoje gi akcentuojama ne dujų kaina, o oro tarša“, - kalbėjo T.Žulkus.

Ateitis – vėjo elektrinės
Dar vienas, pasak T.Žulkaus, įdomus alternatyvių energijos išteklių panaudojimo projektas, kuris galėtų dominti ir Palangą – per ateinantį dešimtmetį Koges savivaldybė planuoja smarkiai išplėsti savo uosto teritoriją. Uostą apjuos bei uosto vartus suformuos du molai, kuriuose bus įrengtos keturios iki 150 metrų aukščio (apie 12 MW įdiegtosios galios) vėjo elektrinės (VE). Nors VE ir bus įrengtos jūroje, apie 1 km nutolusios nuo kranto, tai bus sausumos elektrinės, kurioms nereikės įrengti atskirų gerokai brangesnių pamatų, o aptarnavimui atskirai įsigyti laivų ar malūnsparnių.
Projektą planuojama įgyvendinti 2015-2016 metais, kai bus įrengti apsauginiai molai, todėl kol kas nėra žinomas VE gamintojas bei metinė elektros energijos gamybos apimtys. Planuojama, kad projektas turėtų atsipirkti per 6-8 metus (gyvavimo laikotarpis – 20-25 metai) bei leis išvengti apie 20 000 tonų CO2 išmetimų per metus.
Svarbu pažymėti, kad pagal Danijoje galiojančius teisės aktus mažiausiai 20 proc. vėjo elektrinės turi priklausyti privatiems akcininkams - aplinkinių miestų ir kaimų gyventojams, - kurie Koges VE atveju su dideliu susidomėjimu rikiuojasi į būsimų energetikų gretas.
„Manau, kad jeigu teisinė bazė ir pas mus būtų sutvarkyta panašiu principu, atsirastų daugiau norinčių, kad aplink Palangą kiltų vėjo jėgainės. Jeigu žmonės ne tik žinotų, kad tie „malūnai“ teikia jiems elektrą, bet po dešimties metų – maždaug tiek laiko reikia, kad projektas atsipirktų, - papildys ir piniginę, požiūris pasikeistų“, - sakė T.Žulkus.

Parkai jūroje
Lėktuvui besileidžiant Kopenhagos oro uoste pro kairįjį iliuminatorių galima stebėti taisyklingai išrikiuotų jūros vėjo elektrinių parką Lillgrund, įrengtą 2008 metais. Trečias pagal dydį pasaulyje jūros vėjo elektrinių parkas įrengtas tankiai pramoninei laivybai naudojamame sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos krantų. Arčiausia iš 48 VE yra nutolusi nuo kranto 7 kilometrus. Bendras jų aukštis siekia 115 metrų, o vienos elektrines galia – 2,3 MW. Šis VE parkas priklauso stambiai energetikos bendrovei Vattenfall Vindkraft AB ir gamina tiek elektros energijos, kiek suvartoja 60 tūkst. gyvenamųjų ūkių. VE suprojektuotos tarnauti 20 metų, tačiau povandeniniai kabeliai bei pamatai – 40 metų. Tai leidžia po 20 metų atnaujinti parką, VE pakeičiant modernesnėmis.
„Danijos Vyriausybė iki 2020 metų yra užsibrėžusi tikslą 40 proc. elektros energijos pasigaminti iš alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių. Perspektyvų tam turi ir Lietuva. Su Europos projektais šioje srityje dirbantys Strateginės savivaldos instituto specialistai turi padarę žemėlapius. Dabar mūsų šalyje 12 proc. elektros energijos pagaminama vėjo jėgainių, iki 2020-ųjų planuojama tokiu būdu pasigaminti 20 proc. elektros energijos. Nors pagal visas galimybes ir mes lygiai taip pat sėkmingai galėtume pasiekti 40 proc., kaip planuoja Danija. SSI yra atlikęs didžiulį darbą, ištyrinėjęs visą Baltijos pakrantę keleto kilometrų spindulių į jūrą ir numatęs, kur galėtų atsirasti vėjo jėgainių parkai. Atsižvelgiant į navigaciją, numatytos kelios teritorijos, kur galėtų tokie parkai iškilti“, - pasakojo T.Žulkus.
Beje, viena iš tokių vietų, numatytų prieš kelis metus rengtame Klaipėdos apskrities bendrajame plane bei Palangos bendrajame plane, buvo jūroje prieš Palangos tiltą. Tada kurorto atstovai sakė nesą sužavėti perspektyva nuo jūros tilto stebėti, kaip saulė nusileidžia į „vėjo malūnų“ parką.
„Požiūris į jėgaines pas mus ir Danijoje skiriasi, - nusišypsojo T.Žulkus. – Lietuviui neduok Dieve, jeigu jūroj iškils nors vienas malūnėlis. Tačiau jeigu tas parkas bus už devynerių kilometrų nuo tilto nutolęs į jūrą, negi tai kokia tragedija?“
Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas apgailestavo, kad priešrinkiminėse batalijose kažkur pradingo globalinės problemos. Juk visame pasaulyje žiūrima ir ieškoma, kaip spręsti energijos šaltinių klausimus. Be to, stengiamasi atsisakyti atominių jėgainių: Fukušimos pavyzdys parodęs, kad į jų saugumą reikės vis daugiau ir daugiau investuoti. Beje, Švedijoje, Malmėje, stovi atominė elektrinė, kuri taip ir nebuvo „įjungta“ – gyventojai pareiškė griežtą protestą.

Moderniausia – saulės energija
„Vėjo elektrinės – tai tik viena alternatyva. Dabar pasaulyje vis daugiau stengiamasi išnaudoti saulės energiją, kurios gavyba reikalauja dar mažiau kaštų“, - sakė T.Žulkus.
Kelionės metu aplankytas vadinamasis Saulės parkas Sege Park – tai vienas iš Švedijos pietuose esančio Malmės miesto, pripažinto pažangiausiu atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo atžvilgiu, rajonų. Anksčiau čia buvo įsikūrusi ligoninė, tačiau jau šiame amžiuje 1930 metais statyti ligoninės pastatai buvo perstatyti ir pritaikyti žmonėms gyventi, įkurdinant čia municipalinius būstus. Siekiant optimizuoti energijos sąnaudas bei paversti naują būstą energetiškai efektyviu, buvo nuspręsta pritaikyti saulės energiją. Taip ant pastatų atsirado modernūs saulės stogai, o langai ir sienos buvo paversti saulės elektrinėmis – speciali ant lango užklijuota plėvelė praleidžią šviesą ir tuo pačiu metu gamina elektros energiją.
„Bet mūsų kraštas ne toks saulėtas, ir, manau, protingiausia, ekonomiškiausia bei efektyviausia būtų panaudoti vėjo energiją. Tiesa, esama dar įdomių projektų – pavyzdžiui, jūros bangavimo energija“, - paminėjo pašnekovas, priminęs, jog ir Lietuvoje esama namų – ypač privačiame sektoriuje, kur saulės energija naudojama vandeniui pašildyti. Be to, Vyriausybė pritaria saulės šviesos energijos elektrinėms.

Palangai – renovuoti namus
O ką iš Danijos ir Švedijos patirties galėtų panaudoti Palanga? „Didžiausia problema kalbant apie energetiką mūsų mieste – net ne naujausios technologijos, o pati elementariausia namų renovacija. Net ir pastačius biokuro katilines, jos neduos tokio efekto, kokį galėtų duoti, jeigu šiluma būtų teikiama į atnaujintus, ne „kiaurus“ namus. Tad bent kol kas nekalbant apie vėjo ar saulės energiją, pirmiausia reikia rūpintis renovacija, ir bent jau vienas žmogus Savivaldybės administracijoje turėtų su galimais projektais dirbti“, - nuo aukštų technologijų į Palangos žemę grįžo Statybos ir ūkio komiteto pirmininkas.
„Palanga pati negalės pastatyti nei vėjo, nei kitokių alternatyvių jėgainių. Mes galime daryti tik tai, ką galime. Kuo mažiau naudoti dujų, kuo mažiau teršti orą išmetamu anglies dvideginiu. Beje, pasirodo, mūsų miestas – vienas pirmųjų Lietuvoje tarp naudojančių modernius energiją taupančius LED šviestuvus gatvėms apšviesti. Tačiau svarbu yra palaikyti projektus. Ir tie „malūnai“ horizonte – jeigu priimtini visam pasauliui, kodėl turėtų būti nepriimtini mums?“ - retoriškai teiravosi T.Žulkus, priminęs, kad ne pralaimės, o laimės ir naudos turės tie, kurie pirmi investuos į alternatyvius išteklius