Legionierius iš Amerikos – laimingas žmogus, svajojantis apie pėdsaką Palangoje

Dvidešimt keturių metų Eugene Harris, sužinojęs iš krepšinio agento Šveicarijoje, kad teks žaisti Lietuvoje, mažyčiame jos miestelyje Palanga, pirmiausia puolė prie kompiuterio ir  „Google“ paieškoje įvedė labai mažai girdėtos šalies pavadinimą ir miesto pavadinimą, kurį norint taisyklingai ištarti, galima susilaužyti liežuvį. „Pirmieji paieškos rezultatai mane truputį nustebino – rodė tik kopas ir jūrą“, - prisiminęs juokiasi Palangos „Naglio“ juodaodis legionierius. Vašingtonas, kuriame Eugene gimė, Pitsburgas, kuriame vaikinas išaugo, ir Šiaurės Karolina, kuriame jis baigė koledžą,  dabar, lyginant su Palanga, profesionaliam krepšininkui atrodo kaip užverstas ilgai skaitytos knygos lapas. „Aš manau, kad Lietuvoje turiu geras galimybes visiems atskleisti savo, kaip krepšininko, sugebėjimus. Man čia viskas patinka“, - keliskart pokalbio metu pakartojo amerikietis. Eugene  Palanga – pirmoji gyvenime kelionė į užsienį. Ką jam žada  Palanga ir ateinantis krepšinio sezonas Lietuvoje?

Labai laukia sezono pradžios

Ne paslaptis, kad šimtai už koledžų ir universitetų krepšinio rinktines žaidžiančių krepšininkų siekia žūtbūt patekti į  Amerikos krepšinio svajonių Olimpą – NBA – Nacionalinę krepšinio asociaciją. Eugene nepavyko į ją prasibrauti, bet apie praeities įvykius jis svarsto blaiviai, neleisdamas iš veido išnykti šypsenai.

„Tik nedidelė dalis vaikinų praveria NBA lygos komandų duris. Labai nedidelė dalis. Deja, man nepavyko patekti tarp laimingųjų, todėl aš nusprendžiau, kad bus geriausia savo krepšininko karjerą tęsti Europoje. Europos krepšinis labai aukštai vertinamas Amerikoje“, - teigia vaikinas.

Šiaurės Karolinos koledžo komandoje jis, vieno metro ir devyniasdešimt centimetrų ūgio nesiekiantis krepšininkas, žaidė gynėjo pozicijoje. Treneriai pasitikėjo talentingu krepšininku – jis keturis sezonus rungtynes pradėdavo komandos startinėje sudėtyje. Krepšininko taiklumą byloja statistika: konferencijos rungtynėse jo įmestų taškų vidurkis siekė beveik šešiolika taškų.

Bet visa tai – netolima praeitis. Jau aštuntą mėnesį Palangoje esantis Eugene Harris nekantraudamas laukia savo naujosios komandos „Naglis“ sezono pradžios. Per beveik metus Lietuvoje jis išmoko vieną kitą žodį lietuviškai, įsiminė komandos draugų sudėtingus vardus ir taria pavadinimus „Palanga“ ir „Klaipėda“ laužyta kalba – tokia, kad ištaręs juos, jis ima krizenti.

Šiauliuose žais pusbrolis

„Tiesą pasakius, prieš atvykdamas į Lietuvą, apie ją žinojau labai mažai. Tik tiek, kad ji yra netoli Rusijos, ir kad čia žiemą būna labai šalta. Kalbant apie krepšinį, žinojau, kad L.Kleiza žaidžia NBA. Tiesa, mano pusbrolis žais Šiaulių komandoje, todėl, kai sužinojau, kad teks žaisti Palangoje, susisiekiau su juo“, - juodaodžio veidą nušviečia plati šypsena. Pašnekesys su giminaičiu nuramino iš už anapus Atlanto atkeliavusį vaikiną:

„Jis man sakė, kad spėjęs išsiaiškinti, jog krepšinio organizacija šalyje yra labai gera ir stipri, kad žmonės draugiški ir ramūs, o krepšinis yra sporto šaka numeris vienas“.

„Negaliu nelaukti tos dienos, kai su savo pusbroliu pasimatysime ir susigrumsime krepšinio aikštelėje“, - jau artėjančia dvikova gyvena krepšinio legionierius. Atrodo, kad jis visas persmelktas krepšiniu ir ateinančiomis krepšinio sezono rungtynėmis. Paklaustas apie gyvenimo sąlygas, atmosferą komandoje, jis trykšta optimizmu:

„Mane čia priėmė labai gerai – ir mieste, ir komandoje. Ir elgiasi, bendrauja visi labai gražiai. Mano butas yra geras. Oras kol kas yra visai neblogas. Viskas puiku!“ - abejomis dantų juostomis šypsosi krepšininkas.

Nemėgsta planuoti labai toli

O kaip dėl stingdančių žiemos šalčių?

„Tiesą pasakius, ir Vašingtone temperatūra gali nukristi gerokai žemiau nulio, bet, žinoma, minus dvidešimt penkių laipsnių šalčio –brrrrr - nesiekia“, - sako amerikietis. „Klubas man dar nenupirko kailinių“, - juokauja Eugene.

Jis džiaugiasi, kad komandos draugai ir klubo vadovybė jį priėmė draugiškai:

„Dar būdamas Amerikoje, girdėjau, kad kai kurie klubai legionierius priima labai šaltai, nesudaro jiems nė minimalių sąlygų. Apie Palangos klubą galiu pasakyti tik gerus žodžius: jie sutiko mane šiltai, parodė treniruočių vietas, supažindino su visais, parodė miestą“. Jis sako, kad labiausia susidraugavo su keliais komandos draugais, ypač  Rolandu Alijevu ir –chm, koks jo vardas?“- Eugene klausiamai pasisuka į komandos trenerį Gediminą Petrauską.

„Vytautas Kamarūnas“, - įsiterpia į pokalbį „Naglio“ treneris.

„Jie – puikūs vaikinai. Be to, abu gerai kalba angliškai“, - sako legionierius.  Jis džiaugiasi, kad „Naglio“ treneris yra pats gyvenęs ir žaidęs krepšinį JAV – puikiai kalba angliškai, yra jaunas ir energingas.

Kol kas legionierius apie tai, kaip toliau pasisuks jo, kaip krepšininko karjera, negalvoja:

„Nemėgstu planuoti į labai toli. Man patinka eiti pirmyn mažais žingsneliais. Mano didžiausias noras – kuo daugiau padėti dabartinei mano komandai, atskleisti savo visus sugebėjimus. Žinoma, daug ko gali nenumatyti, ne viskas priklauso vien nuo tavo norų ir siekių. Bet aš tikiu, kad mano pastangos, sugebėjimai bus gerai įvertinti komandos vadovybės ir sirgalių, tikiu, kad mano gyvenimas čia susiklostys sėkmingai. Norėčiau čia, Palangoje, palikti savo mažytį pėdsaką“, - Eugene viliasi. Jis prisipažįsta, kad visų amerikiečių krepšininkų svajonė sėkmingai pasirodyti Europos klubuose ir, sėkmingai susiklosčius karjeroms, patekti į klubus, žaidžiančius Eurolygoje.

Apie kontrakto sąlygas nutyli

„Neslėpsiu, norėčiau ir aš joje žaisti, bet dabar sunku ką nors planuoti“, - sako legionierius. Jo kontraktas su „Nagliu“ – aštuoniems mėnesiams. Esant čempionate „langui“ ir leidus treneriui, jis prisipažįsta, mielai didžiausioms šventėms sugrįžtų namo. „Galbūt ir mano tėvai aplankys mane kitąmet, žinoma, kai Palangoje vėl bus šilta“,  - sako jis.  Paklaustas apie kontrakto sąlygas, jis sekundei suklūsta, o išgirdęs „Naglio“ trenerio įspėjimą, kad apie tai geriau su žiniasklaida nekalbėti, krato galvą:

„Nenoriu apie tai šnekėti. „Naglį“ laikau labai gera komanda. Juk komanda pernai laimėjo pirmenybes (tapo NKL čempionai  -aut.). Treneris nuveikė labai daug styguodamas komandos žaidimą“, - sako vaikinas. Paklaustas apie savo stipriąsias, kaip krepšininko, puses, jis teigia esąs geras snaiperis ir darbštus gynyboje.

„Nesigiriu, bet komandoje Amerikoje buvau lyderis. Ko gero, tai lėmė mano charakterio bruožai – linksmas, ištvermingas, turintis savo charakterį ir visada laimingas“, - apibūdina save legionierius.

Jis vis dar bando perprasti skirtingas krepšinio taisykles Europoje:

„Kartą per draugiškas rungtynes priverčiau teisėją šypsotis, nes žaidybinėje situacijoje elgiausi tarsi būčiau Amerikos koledžo krepšinio aikštelėje“,  - pasakoja jis.

Akinamas jo šypsenos net sunkiai suprantu, ar Lietuvoje laimės susiruošęs ieškoti sportininkas išties yra čia laimingas, ar toks elgesys – mandagumo ir pagarbos svetimšaliams gestas. O gal abu?

Sumuštinių – į „McDonalds“ Klaipėdoje

Legionierius nesiskundžia ir lietuviška virtuve. „Man lietuvių ir amerikiečių maitinimosi įpročiai – gan panašūs. Kaip ir Amerikoje, taip ir Lietuvoje valgau daug vištienos ir žuvies patiekalų. Jų čia – didelis pasirinkimas. Palangos kavinėse nesunkiai galima gauti ir ryžių, ir bulvių košės. Tai – labai gerai. Neturiu jokių nusiskundimų dėl maisto“,  - tvirtina vyras. Paklaustas, ar pasigenda Amerikoje populiaraus greito maisto, vaikinas plyšta juoku:

„Oi, aš dievinu jį, bet kai tapau profesionalus krepšininkas, turiu žiūrėti, ką metu į skrandį. Žinau, kad Klaipėdoje yra „McDonalds“, aš kartais į jį nuvažiuoju, bet sumuštiniais nepiktnaudžiauju“.

Jeigu Eugene panorėtų dažniau kramsnoti sumuštinius, tam turėtų visas galimybes – „Naglis“ visas sezono rungtynes žais Klaipėdos Universiteto sporto salėje. Amerikietis dar nespėjo nukakti į Vilnių ar Kauną, bet „Naglio“ treneris pokalbio metu linksėjo galvą: „Galbūt šį savaitgalį į Vilnių nuvažiuosime...“

Susilaukia daug žvilgsnių

Kol saulė spigino, vyras dažnai nueidavo į paplūdimį. Ne tik jame, bet ir kitur jis pastebėjęs, kad susilaukia nemažai smalsių žvilgsnių:

„Pastebiu, kad įdėmiai nužvelgia mane, bet tie žvilgsniai nėra įkyrūs. Šaunu, kad dauguma padavėjų, kurorto gyventojų šiek tiek kalba angliškai“, - sako pašnekovas.

Dabar, kai paplūdimys ištuštėjo, jis internetu siunčiasi filmus: „Esu labai didelis filmų mėgėjas. Taip pat mėgstu kompiuterinius žaidimus“, - prisipažįsta. „Man nepatinka „tusintis“ klubuose. Žinoma, nesu ir didelis šventuolis. Kai mokiausi koledže, per atostogas važiuodavau pramogauti į Majamį“, - sako krepšininkas.

Ko gero, jis tuomet, kai nekariaus žvaigždžių karų, internetu bendraus su savo namiškiais ir mergina Amerikoje: „Turiu dvylikos metų brolį. Tikiuosi, kad mergina manęs lauks sugrįžtant, o jei atsitiks taip, kad draugystė nutrūks, vadinasi, taip buvo lemta. Ir Palangoje yra labai daug gražių merginų“, - juokiasi legionierius. Paklaustas, ar jau turėjo nuotykių su jomis, jis kvatoja, bet po sekundėlės surimtėja: „No, no hook-ups yet (Ne, nebuvo dar jokių vienkartinių nuotykių)..“ 

„Na, papasakok, kaip tu „kalbinai“ klubo direktoriaus dukrą kavinėje HBH“, - įsiterpia Gediminas Petrauskas šypsodamasis.

Parodys, ką sugeba

„HBH pietavome kartu su treneriu ir klubo direktoriumi (Regimantu Juška – aut.). Aplink mus sukiojosi labai simpatiška padavėja. Aš ėmiau truputį prieš ją maivytis, taukšti lietuviškus žodžius: „Ačiū, gerai...“ Po to paprašiau jos telefono.  Kai buvau pasiruošęs užsirašyti jos numerį, prie manęs priėjo treneris: „Ką darai? Ar „kabini“ klubo direktoriaus dukrą?!”  - jis stebėjosi, o tada prapliupo juoktis. „Aš pasijutau tarsi apsvilęs“, - juokiasi legionierius.

Bet pirmiausia – krepšinis. Apie jį – visos mintys. Į Eugene, ko gero, nereikėtų abejoti, aikštėje bus nukreipta daugiausia žvilgsnių. Ne paslaptis: iš jo tikimasi daug.