Ledo arena Palangoje – ant liežuvio galo, bet čiuoš mūsų kaimynai

Prieš penkerius metus, Palangos politikams skubant priimti detalųjį planą sklypui Bangos gatvėje, kaip teigta, neva konkrečiam investuotojui, ledo areno statybos atrodė „be penkių minučių“. Bet jas per penkerius metus pasistatė kitos savivaldybės, jos netrukus iškils net pas artimus kaimynus, Gargžduose, bet ne Palangoje. Pastaraisiais metais su Europos Sąjungos ir valstybės parama įspūdingus infrastruktūros objektus pasistačiusi Palanga šiais metais pritilo, nors akivaizdu, kad mažinant kurorte sezoniškumo problemą, žiemos pramogų komplekso čia verkiant reikia.

Žiemos pramogų bumas šalyje
Lietuvoje pastaraisiais metais juntamas žiemos pramogų bumas – trijuose šalies miestuose spėriai vystomi ledo ritulio aikštelių projektai, dar trys miestai jau pareiškė norą savo teritorijose matyti žiemos sporto šakos arenas.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda ledo arenas jau turi prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“, o Panevėžys pasistatė apie 300 tūkstančių eurų kainavusią, nuo spalio iki balandžio veikiančią ledo areną. Biržiečiai viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu tikisi jau artimiausiu metu pastatyti baseiną ir ledo areną. Gargžduose pirmajame etape bus statomas baseinas, antrajame – krepšinio arena, o trečiajame – ledo arena. Gargždiškiai viliasi, kad jų ledo areną pamėgs visi pajūrio svečiai, o taip pat ir palangiškiai.
„Manau, kad ledo arena Gargždams – labai realus objektas. Turime Kretingą, Šilutę, Plungę, tą pačią Klaipėdą, kur yra ledo ritulio komandos, o uostamiestyje ledo trūkumas jaučiamas jau dabar. Tad tikime projekto sėkme, lauksime techninio projekto, o vėliau ieškosime finansavimo. Rajono savivaldybė su centrinės valdžios pagalba tikrai pajėgi pastatyti tokią bazę“, – sako projektą vykdančios savivaldybės įmonės „Gargždų sporto centras“ direktorius Vaidas Liutikas.
Parengiamuosius daugiafunkcinių ledo arenų darbus atlieka Kaunas, Klaipėda ir Kėdainiai. Rokiškis kitais metais tikisi baigti stogu dengtos arenos statybas.
Lietuvoje šiuo metu veikia 13 arenų: dvi Vilniuje, dvi Kaune, Elektrėnuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose (neatitinka tarptautinių standartų), Juodupėje (natūralus ledas), Balsiuose (Marijampolės rajone, natūralus ledas), Kintuose (natūralus ledas).
O, sakote, kaip Palanga?

Jeigu kalbos virstų ledo arena...
Kas nesiskundžia atmintimi, galbūt prisimena, kad 2011-ųjų pabaigoje Palangoje imta šnekėti apie galimo investuotojo, pasiryžusio kurorte pastatyti ledo areną, atėjimą.
Priminsime, ką apie tai tuomet rašė vietos spauda: greituoju būdu parengus galimo pramogų centro su ledo arena Bangų gatvėje, kur yra miesto komunalinio ūkio aikštelė, schemą, neeiliniame Tarybos posėdyje buvo apsispręsta leisti pradėti planavimo procedūras.
„Bus ledo arena ar pramogų kompleksas, ar nebus, priklausys nuo to, ar mes sudominsime investuotojus. Palanga seniai turi eiti tuo keliu kaip Druskininkai: parengti detaliuosius planus panašių objektų statybai ir pristatyti galimiems investuotojams tarptautinėse parodose. Šiuo metu netgi atvykstantiems potencialiems investuotojams – buvo atvažiavę italai, korėjiečiai – mes neturėjome ko pasiūlyti. O būtent ledo arena duotų pliusų Palangai: pažiūrėkite – juk „Akropolyje“ ledas niekada tuščias nebūna“, – tuomet aiškino konservatorius, savivaldybės Tarybos narys Dainius Želvys.
„Mūsų architektūros skyrius, vadovaudamasis Palangos miesto bendruoju planu, apskaičiavo, kad analizuojamoje teritorijoje Bangų gatvėje gali tilpti 3 tūkstančių kvadratinių metrų kompleksas. Ledo arenai, talpinančiai 500 žiūrovų, reikėtų 1 200 kvadratinių metrų statinio, o prie jo – aikštelės 46 automobiliams. Čia gali tilpti iki 58 automobilių. Tad į pagrindinį klausimą, ar čia tilptų toks objektas, atsakyta: tilptų“, – tame pačiame posėdyje postringavo tuometinis miesto architektas Svajūnas Bradūnas.
Kaltinimų kyšininkavimu atsikratęs S. Bradūnas, šiandien prisimindamas penkerių metų įvykius, sako, kad tuomet būta „visokių kalbų, ir apie ledo areną taip pat“.
„Aš asmeniškai su nė vienu investuotoju nebuvau susitikęs. Kai rengėme žemės sklypo Bangų gatvėje planavimo dokumentus, aš visiems sakiau, kad nereikia „prisirišinėti“ prie vieno objekto, prie tos pačios ledo arenos taip pat. Mano manymu, turėjo būti daugiafunkcinis objektas“, – prisiminė architektas.
Jo argumentai 2011-ųjų rudenį bei aktyvus mero Šarūno Vaitkaus palaikymas įtikino 14 iš 19 posėdyje dalyvavusių politikų, kurie tų metų lapkritį balsavo už skubiai parengto sklypo Bangų gatvėje detalųjį planą.
Užkulisiuose tuomet buvo minima ir konkreti galimo investuotojo į žiemos pramogų areną Palangoje pavardė – Raimondas Karpavičius.

Vienas turtingiausių Palangos žmonių
Viešumoje Palangoje beveik nesirodantis verslininkas yra gerai žinomas šalies verslo vandenyse.
Tinklapis www.turtingiausi.lt apie R. Karpavičių rašo: „...turtas vertinamas 48 milijonais eurų (pagal jį verslininkas yra 37 žmogus turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše), būdamas vieninteliu „Marijampolės pieno konservų“ akcininku, klaipėdiškis puikiai tvarkosi su gamyba bei didžiąją dalį jos eksportuoja Rytų ir Vakarų Europos, Vidurio Azijos rinkas...“
Bet ledo arenai iškilti Bangų gatvėje nei 2012 metais, nei vėliau nebuvo lemta.
Tačiau ledo arenos idėja – ir vėl su R. Karpavičiaus pavarde – iškilo 2013 metais. Tik jos statybos vieta jau buvo minima kita – Viržių gatvėje, įvažiavus iš Klaipėdos į Palangą Nemirsetos plentu, dabar čia veikiančio žirgyno, priklausančio R. Karpavičiaus valdomai įmonei UAB „Karpis“, teritorijoje.
Būtent čia, kalbėdamasis su „Palangos tiltu“ 2013-aisiais, R. Karpavičius atskleidė sumanymą pastatyti sporto ir rekreacijos centrą – su olimpiniu baseinu, ledo arena ir žirgynu.
„Šiaurinė teritorijos dalis būtų atiduota sportui: čia iškiltų minėtasis baseinas su ledo arena, jų tribūnose varžybas galėtų stebėti iki 500 žiūrovų. Numatyta vietos ir lauko sporto šakoms – teniso ar krepšinio aikštelėms, – tuomet sakė R. Karpavičius, negailėjęs Palangos valdžiai kritikos. – Pavyzdys Palangai yra Druskininkai – be jūros ir oro uosto. O žiemą į Palangą geriau kojos nekelti – tuščia kaip tundroje. Įgyvendinus mano projektą, gyvenimas žiemą kurorte suaktyvėtų“.
Bet ambicingo projekto įgyvendinti nepavyko. Priežastis: žemės sklypai, kuriuose buvo numatytas toks kompleksas, priklauso daugybei privačių savininkų. Norint juos sujungti, reikėjo juos išpirkti, bet kam ir kaip tai daryti verslininkas ir miesto savivaldybė nesutarė.

Dar kartą grįžta prie ledo arenos idėjos
Bene trečiąjį kartą apie ledo arenos statybas mieste imta kalbėti investuotojams iš Vilniaus energingai ėmusis naujosios autobusų stoties statybų.
„Palanga properties“, kurios steigėjai yra Olandijos ir Kanados kapitalo bendrovės „Homburg Valda” ir „Capital City Group”, buvo kalbama, ketino imtis ir daugiau toli siekiančių investicinių projektų Palangoje – buvo minima ir ledo arenos idėja – tačiau ketinimams, be kita ko, trukdė ir laisvos žemės investicijoms stoka kurorte.
„Kai statėme autobusų stotį, kiek prisimenu, buvo kalbama apie baseino statybą. Neprisimenu, kad būtų minima kuriame nors pokalby ledo arenos statybos, – šiandien sako A. Šukys. – Kita vertus, „ledo arenos mintis“ galėjo kur nors „išsprūsti“: „Palanga properties“ steigėjas, žinia, buvo Kanados kapitalo bendrovė, o kad kanadiečiai labai myli ledo sportą, ypač ledo ritulį, vieša paslaptis“.
Anot A. Šukio, „Homburg Valda“ ir „Capital City Group“ domėjosi ledo arenų statymo galimybėmis ne vienoje Lietuvos savivaldybėje. „Mes labai remiame ledo ritulį, ypač Vilniuje, nors ledo arenų Lietuvoje nesame dar pastatę“, – sakė A. Šukys.
„Išties, buvo nemažai tikėtasi iš investuotojų į naująją autobusų stotį. Jie buvo pokalbiuose minimi, kaip galintys imtis ir investicijų į ledo areną, bet iki darbų nebuvo prieita, – „Palangos tiltui“ sakė Tarybos narys Dainius Želvys. – Mintis pastatyti ledo areną, sakyčiau, dar ir iki šiol nėra numarinta“.
Jis pastebėjo, kad Palanga startavusi ir su baseino idėja viena pirmųjų regione, dabar „stabtelėjo“.
„Taip atsitiko ir su ledo arenos idėja. Jeigu detalusis planas (sklypui Bangų gatvėje) yra pilnai baigtas, Palangai reikėtų aktyviau ieškoti investuotojo“, – sakė D. Želvys.

Žemės trūkumas ir urbanistinės plėtros neapibrėžtumas
Paklausus, kas investuotojus paskatintų imtis ledo arenos statybos Palangoje, A. Šukys „Palangos tiltui“ sakė: „Visų pirma, tai nėra tik verslas. Pati ledo arena vien tik iš savo veiklos Lietuvoje negali išgyventi“.
Anot jo, dėl to tokia veikla turi būti vietos savivaldybės subsidijuojama. „Toks projektas, verslo prasme, investuotoją domintų, jeigu savivalda prisidėtų prie jo, ar tam gautų valstybės ar europinių fondų garantijas“, – sakė buvęs UAB „Palanga Properties“ direktorius.
Kol kas Palangos autobusų stotį pastačiusios kanadiečio valdomos bendrovės investicijų į Palangą neplanuoja.
„Klaipėdoje esame šį bei tą numatę, „čiupinėjame“ kelis sklypus joje. Palangoje, be kitų dalykų, ir laisvos žemės didesnėms investicijoms daug nėra“, – sakė A. Šukys.
Žemė – itin didelis Palangos skausmas, galvojant apie didesnes investicijas kurorte.
Buvęs miesto architektas S. Bradūnas sako, teks „neišvengiamai“ galvoti, kaip ir iš kur miestui gauti žemės joms. „Laisvos žemės Palangoje beveik nėra. Kalbant bendresne prasme apie grynai techninius dalykus, aš aiškiai matau, kad miestas neturi urbanistinės politikos. Kuo toliau, tuo baisiau viskas vyksta ta prasme“, – tikino vyras.

Ko Palanga „netransliuoja“ investuotojams?
„Neturint aiškios urbanistinės politikos, miestas „netransliuoja į eterį“, kad Palanga kviečia investuotojus. Jeigu tai darytumėme, išdėstytumėme savo ilgalaikę strategiją ir viziją šiuo klausimu, tuomet ir verslas galėtų lengviau planuoti savo investicijas Palangoje. Ir dėl žemės taip pat – įsigyti ją, nuomotis, ar konsoliduotis su kitais ją valdant“, – pabrėžė S. Bradūnas.
Jis pastebi, kad žiniasklaidai giedant ditirambus apie sparčiai vystomus nekilnojamojo turto projektus Palangoje, visi tokie projektai siekia „kuo greičiausio ir kuo didesnio pelno“.
„Turint urbanistinės plėtros strategiją, Palanga domėtųsi ir kitoks verslas. Toks, kuris čia mato ne tik greitą ir užtikrintą pelną, kaip ir Simpsono gatvės investuotojų atveju, bet ir galimybę užsidirbti tolesnėje perspektyvoje. Kol kas to nėra“, – sakė S. Bradūnas.
Jis pastebi, kad Palanga neviešina miesto bendrojo plano ataskaitų. „Kas gali pasakyti, kiek, pavyzdžiui, mieste yra pakeista statybų paskirčių – iš komercinės į gyvenamąją, sakykime? Aš matau absoliutų chaosą šioje srityje. Pirmiausiai pastatomi administraciniai pastatai, o paskui sėkmingai keičiama jų paskirtis į gyvenamąją. Taip neturi būti. Tokie dalykai – vinys į Palangos karstą“, – sakė buvęs miesto architektas.

Reikės pinigų baseinui
Tarybos narys Danas Paluckas, prisimindamas detalaus žemės sklypo plano tvirtinimą 2011-aisiais, apgailestavo, kad kalbos apie galimus investuotojus nei tada, nei vėliau nepasitvirtino.
„Kaip laikiną variantą, esame nusprendę jau šiemet įrengti kilnojamąją ledo areną senosios autobusų stoties aikštėje. Ji vasarą turėtų virsti į interaktyvią prekybos vietą, – sakė socialdemokratas. – Neužmirškime, kad esame įsipareigoję pastatyti baseiną – jo išlaikymui reikės numatyti ir lėšų iš miesto biudžeto. Jo statybos taip pat šiek tiek „užbuksavo“. Todėl ledo arenai teks palaukti, bet aš tikiu, kad ji per ateinančius penkerius metus gali atsirasti ir Palangoje“.

„Palangai turėti ledo areną – būtina“
Palangos ledo ritulio klubo „Riteris“ steigėjas Eugenijus Mažeika (to paties pavadinimo komanda sėkmingai dalyvauja Vakarų Lietuvos regiono ledo ritulio čempionate – aut.) įsitikinęs, kad Palangai turėti savo ledo areną yra „tiesiog būtina“.
„Ledo arenos – ant „bangos“ visoje Lietuvoje, jau nekalbant apie didžiuosius miestus. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, „Akropolyje“ negausite nė minutės ant ledo, nes užimtumas jame – itin didelis. Ir ne tik Klaipėdoje, bet ir mažesniuose miestuose, kurie turi taip vadinamas „plius dešimt“ ledo arenas, tai yra šaldomas, oro temperatūrai nukritus iki +10 C temperatūros“, – sakė pašnekovas.
Anot E. Mažeikos, apie „tuzinas“ palangiškių vaikų šiandien važinėja treniruotis į ledo areną Klaipėdos „Akropolyje“.
„Ledo arena Palangoje gerokai prisidėtų prie kurorto ir kaimyninių savivaldybių vaikų ir bendruomenių užimtumo, nors ją išlaikyti be savivaldybės pagalbos vargiai būtų įmanoma, – svarstė ledo ritulio fanatas. – Mums pavyzdys kiti miestai: pavyzdžiui, Panevėžys pasistatė „plius dešimt“ ledo areną (su stogu, bet be sienų) vietos savivaldybei ir verslui išlaidas pusiau pasidalijus. Beje, Panevėžys jau nusprendė ir sienas sudėti arenai, nes pamatė, koks yra didelis visų susidomėjimas ja“.
„Riteris“ jau įteikė paraišką dalyvauti 2016–2017 metų Vakarų Lietuvos regiono ledo ritulio čempionate.

Palanga siūlo investuotojams žemės sklypą
„Palangos tiltui“ paklausus miesto savivaldybės, ar, šalyje atsirandant vis daugiau ledo arenų, Palanga nepuoselėja planų imtis tokio objekto statybų, redakcija sulaukė tokio savivaldybės atsakymo raštu: „Palangos miesto savivaldybė investuotojams, norintiems statyti ledo areną kurorte, siūlo žemės sklypą, esantį Bangų gatvėje („Palangos komunalinio ūkio“ aikštelė). Yra parengtas ir patvirtintas šio sklypo detalusis planas, numatantis minėtoje teritorijoje sporto infrastruktūros objektų statybą. Tad šioje vietoje galėtų atsirasti ledo arena, uždari teniso kortai ar kitas sporto infrastruktūros objektas. Yra numatyta ir kita čiuožyklos vieta Palangoje – modernią atvirą čiuožyklą, veiksiančią šaltuoju metų laiku, planuojama įrengti buvusios autobusų stoties aikštelės vietoje. Šią erdvę planuojama pertvarkyti į modernią miesto aikštę, kuri šaltuoju metu laiku, pasinaudojant specialiomis technologijomis, virs dirbtinio ledo čiuožykla. Bus pasirūpinta ir reikiama infrastruktūra – suolais, įgarsinimo galimybėmis, taip pat numatyta galimybė teikti pačiūžų nuomos, jų priežiūros paslaugas. Kadangi ledui gaminti bus naudojama speciali šaldymo technologija, čiuožykla galės veikti net ir esant teigiamai (iki 10 laipsnių) oro temperatūrai. Šios aikštės techninis projektas jau parengtas, gautas statybą leidžiantis dokumentas. Aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti kitais metais“.
Savivaldybė neatsakė į „Palangos tilto“ klausimą, ar į ją pastaraisiais metais su pasiūlymais tokioms investicijoms kreipėsi verslininkai. Savivaldybės vadovai taip pat nekomentavo, kodėl bene triskart per pastarąjį penkmetį brandinant ledo arenos statybų idėją, ji taip ir nevirto kūnu.