Lankymasis poliklinikoje ilgai nebus toks, koks buvo iki karantino (VISAS STRAIPSNIS)

Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo kabineto vienu metu galės laukti tik vienas pacientas. Tai – tik keli dalykai, kaip atrodys vizitas pas šeimos gydytoją ar specialistą poliklinikoje atlaisvinant karantiną. Neabejojama, kad net ir jį atšaukus, lankymasis pas gydytoją niekada nebus toks, koks buvo iki šiol.

Pas gydytoją patekti bus sudėtingiau

Poliklinika jau dėlioja planus, kaip dirbs, bet aišku, kad patekti pas gydytoją bus sudėtingiau nei iki karantino. „Šią savaitę rengiame savo paslaugų atnaujinimo planą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Net ir jį patvirtinus, pacientų srautai bus kontroliuojami, dirbsime ne visu pajėgumu, o nuotolinės paslaugos išliks nemaža apimtimi,“ – „Palangos tiltui“ sakė Jūratė Mikutienė, Palangos asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC), žinomo kaip miesto poliklinika, direktorė.
Poliklinika yra numačiusi, kad, kai bus atnaujintos paslaugos planiniams pacientams, šeimos gydytojai priims po pacientą kas 30 minučių, o ne kas 15 minučių, kaip būdavo iki karantino. „Didesni laiko intervalai reikalingi tam, kad spėtume dezinfekuoti paviršius, išvėdinti patalpas, ir pacientai nesibūriuotų už durų – būtų tik po vieną, sėdėtų erdvėje, pakankamoje, kad būtų išlaikyti atstumai“, – sakė J. Mikutienė.
Pasak poliklinikos direktorės, atėjus į polikliniką galios bendros taisyklės. „Kaukių dėvėjimas yra privalomas. Pacientams, kurie jų neturės, (greičiausiai, tokių nebus) mes jas duosime. Ir prašysime kiekvieno, įeinant į polikliniką, dezinfekuoti rankas“, – sakė direktorė.
Pasak jos, pacientai konsultacijoms bus registruojami rečiau.

Nesusipratimų išvengta

Direktorė džiaugėsi, kad kokių nors nesusipratimų – nei su pacientais, nei su gydytojais – per karantino laikotarpį nebuvo.
„Visi supranta, kad tai – ypatinga situacija. Per karantiną beveik visas paslaugas teikėme nuotoliniu būdu. Tik planiniai skiepai, perrišimai pas chirurgą, nėščiųjų vizitai pas ginekologą ar būtinoji odontologinė pagalba buvo teikiama kaip ir iki karantino,“ – pasakojo J. Mikutienė.
Anot jos, karščiuojantys pacientai buvo nukreipiami į Karščiavimo kliniką Klaipėdoje. Būtent šiandien keturi poliklinikos darbuotojai dirbs joje – toks susitarimas.
Būtiną pagalbą gavo visi
Almantas Norkus, poliklinikos šeimos gydytojas, „Palangos tiltui“ sakė, kad ypatingais atvejais medicininė pagalba net ir karantino metu buvo užtikrinta visiems pacientams.
„Visos ligos nedingsta, jų paūmėjimų būna. Gydymas buvo tęsiamas, vaistai buvo skirami. Ekstriniais atvejais siunčiau pacientus į ligoninių priėmimų skyrius. Buvo atliktos ir kai kurios eskstrinės operacijos. Atidėta buvo tai, kad galėjo būti atidėta,“ – sakė A. Norkus.
Bendravimas karantino metu su pacientu vyksta skambučiais ar elektroniniais laiškais.
„Video konferencijų nenaudojame tam,“ – sakė pašnekovas.
A. Norkus sakė, kad ne itin pastebėjęs pacientų su psichologinėmis problemomis padidėjimo. „Kas buvo neramūs, galbūt tapo labiau neramūs, bet naujų atvejų nepastebėjau. Kita vertus, pokalbis telefonu, konsultacija ne vieną pacientą nuramino,“ – sakė gydytojas.

Būgštaujama dėl pacientų antplūdžio po karantino

Jis nepastebėjo ir daugiau susirgimų, sietinų su pacientų patiriamu stresu per karantiną. „Greičiausiai tokių pacientų daugiau matysime po karantino. Stresinės situacijos metu organizmas „užsiblokuoja“, „susikoncentruoja“, o po karantino tie dalykai, sukelti nerimo, „išlįs“, - sakė gydytojas.
A.Norkus neslėpė, kad ypač karantino pradžioje, sulaukęs ir piktų pacientų skambučių.
„Matyt, kai kuriems atrodė, kad mes slepiamės nuo jų ar užsidarome šiaip sau. Bet tokių skambučių – vienetai,“ – sakė A. Norkus.
Jis vis tik sutiko, kad dirbti nuotoliniu būdu – nemažas iššūkis, nes kai kurias ligas, anot gydytojo, galima įtarti ar nustatyti tik pačiupinėjus paciento skaudamą vietą. „Tikrai lengviau dirbti yra matant pacientą,“ – sakė jis.
„Kita vertus, iki karantino turėjome, kaip aš sakau, gan daug beprasmių konsultacijų, susijusių su asmens nedarbingumu ar su vaiko ėjimais į darželį. Tai buvo darbas šalia darbo,“ – atviravo A. Norkus.

Dar nežino visų niuansų

Gydytojas negalėjo pasakyti, kada jo pacientai galės registruotis vizitui. „Tai yra vis dar derinama. Greičiausiai jau niekada taip nedirbsime, kaip dirbome iki karantino. Nuotolinis konsultavimas liks, vizitų pas gydytojus tikrai sumažės. Pasaulis nebus toks, koks buvo,“ – sakė gydytojas.
Šeimos gydytoja Sigita Didjurgienė „Palangos tiltui“ sakė, kad dirbti nuotoliniu būdu labai padėjo tai, kad receptai ir siuntimai pas gydytojus specialistus yra rašomi elektroniniu būdu.
„Ir prieš karantiną daug ligonių konsultavau skambučiais ar elektroniais laiškais,“ – pastebėjo gydytoja. „Todėl adaptuotis prie karantino tvarkos nebuvo sunku.“
Vis tik gydytoja pabrėžė, kad konsultacijų ar gydymo kokybė nuotoliniu būdu nukenčia.
„Viena yra pasišnekėti telefonu, o kita – pačiupinėti,“ – sakė S. Didjurgienė. „Kai telefonu ar elektroniniu paštu atsiunčia išbertos odos nuotrauką, gal ir gali ką nors joje įžiūrėti ir nustatyti, kas yra. Bet kai atsiunčia gerklės nuotrauką – tikrai ne. Kaip joje pamatysi opelę, pūlinį ar paraudimą?“

Sulaukė ir piktų skambučių

Gydytoja neslėpė, kad karantino pradžioje sulaukusi ir piktokų skambučių iš nuotolinių konsultacijų tvarka pasipiktinusių pacientų, tačiau dabar ji dažniau sulaukia nerimą patiriančių pacientų skambučių.
„Tenka daugiau išrašyti raminamųjų vaistų. Tokių depresuotų pacientų padidėjo du kartus mažiausiai. Kitiems stresas sukėlė jau esančių patologijų paūmėjimus,“ – pasakojo S. Didjurgienė.
Net ir karantino metu gydytoja ypatingais atvejais pacientus priimdavo poliklinikoje: „Nors vieną pacientą per dieną. Kaip kada – nieko nebūdavo.“
„Pavyzdžiui, buvo nekarščiuojančių ligonių, kurie skundėsi įsisenėjusiu kosuliu ar širdies skausmais. Tokiais atvejais tikrai negali nustatyti ligos vien pasikalbėjusi telefonu – būtina „apklausyti“, skirti kardiogramą. Tą ir dariau, – sakė gydytoja.
Atvykus tokiems pacientams, registratūroje buvo pirmiausia išmatuota jų temperatūra, o gydytoja ir pacientai dėvėjo apsaugines veido kaukes.

Laukia pacientų antplūdžio

S. Didjurgienė įsitikinusi, kad darbo pradžia po karantino bus sunki.
„Visi norės pas mus „papulti,“ – spėjo ji. „Bet gerai, kad visą srautą „paleisime“ palengva.“
Net ir atlaisvinus karantiną, S. Didjurgienė per dieną pradžioje galės priimti iki keturių pacientų. „Kaip mes planuojame, du karščiuojančius ir du – ne, nors tų karščiuojančių gali ir nebūti,“ – sakė gydytoja. Prie jos durų vienu metu galės laukti vienas pacientas.
„Po paciento apsilankymo turėsime, kaip ir iki šiol, dezinfekcinėmis servetėlėmis nuvalyti paviršius, išvėdinti patalpas,“ – atskleidė S. Didjurgienė.
Gydytoja prisipažino, kad karantinu ji pati „tikrai nesidžiaugė.“ „O, va, mano jauni vaikai džiaugėsi galimybe dirbti iš namų,“ – juokėsi S. Didjurgienė.
Koronavirusą ji vadina pavojinga liga, nors pastebėjo, kad žiniasklaidoje būta labai daug informacijos apie ją. „Gal ir paniką žiniasklaida pakurstė. Kita vertus, informacija turėjo būti, žmonės labiau saugojosi,“ – svarstė S. Didjurgienė.

Daugiau pacientų

Poliklinikos psichiatrė Svetlana Gaidienė „Palangos tiltui“ sakė, kad per karantiną pastebėjusi, kad nerimas veikia ir jau esamus pacientus, ir į psichikos sveikatos specialistus iki šiol nesikreipusius palangiškius.
„Ypač pradžioje buvo skambučių antplūdis, po jo sekė šioks toks atoslūgis. O dabar – antroji banga. Matyt, žmonės laukė, kad pasibaigs karantinas, tačiau jis nesibaigia. Dauguma jaučiasi labai nesaugūs ir dėl savo finansinės ateities, ir dėl ateities apskritai. Didžiajai daugumai skiriu vaistus, kai kuriais atvejais, rekomenduoju pasikonsultuoti su psichologu,“ – sakė S. Gaidienė.
Kai kuriais atvejais gydytoja neišvengė tiesioginio kontakto su pacientu. „Tarkime, kai reikia vaistų suleisti, ar yra koks nors ekstrinis atvejis. Žinoma, saugojamės,“ – sakė psichiatrė.
Per karantiną pacientai nebuvo guldomi į ligoninių psichiatrijos skyrius.

Psichiatrės patarimas

Anot jos, karantino metu poliklinikos psichiatrai sulaukė daugiau skambučių iš jaunų pacientų.
„Nenuostabu: saviizoliacija – didelis iššūkis. Kai kuriems ji sukelia agresiją, ypač artimoje aplinkoje. Juk žmogus taip sutvertas, kad turi bendrauti su kitais,“ – sakė S. Gaidienė.
Ji sakė nepastebėjusi streso ir įtampos tiesioginių sąsajų su padidintu seksualiniu aktyvumu ar valgymo sutrikimais.
„Mano patarimas visiems būtų toks: nusiteikti, kad karantinas – laikinas dalykas, užsiimti namuose dalykais, kurie teikia malonumą, riboti neigiamą informaciją, apie koronavirusą taip pat,“ – sakė S. Gaidienė.