Laimėjusi prieš „Litesko“ bendrija už šilumą moka dukart mažiau

Kol Seimo pirmininkė ragina valstybę dėl itin didelių šilumos kainų skelbti karą šilumos tiekėjui, Prancūzijos koncernui „Dalkia“, Palangos miesto Vytauto g. 122 daugiabučio gyventojai, praėjusiais metais atsiskyrę nuo antrinės „Dalkia“ įmonės „Litesko“ centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, švenčia pergalę.

Teismas „Litesko“ skundo netenkino

Palangiškiai dar 2000-aisiais parengė reikalingą techninę dokumentaciją atsijungti nuo centralizuotų „Litesko“ šilumos tinklų ir įsirengti dujinį autonominį butų šildymą. Bet tokiems gyventojų ketinimams nepritarus Palangos miesto savivaldybės Tarybai, atsiskyrimas tapo galimas tik praėjusiais metais į valdžią atėjus konservatorių, liberalų ir Centro sąjungos koalicijai.

Tačiau „Litesko“ nesiruošė lengvai pasiduoti – šilumos įmonė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (KAAT) apskundė Palangos miesto savivaldybę, kad ši, „Litesko“ tvirtinimu, neteisėtai pritarė minėto daugiabučio bendrijos parengtam šildymo inžinerinių tinklų pertvarkymo projektui ir išdavė statybos leidimą darbams vykdyti.

Teismas pačioje metų pabaigoje atmetė šilumos monopolininko skundą.

Priimdamas palankų daugiabučio gyventojams sprendimą, teismas pažymėjo, kad, priėmus naujosios redakcijos Statybos įstatymą, pastatų inžinerinių sistemų rekonstravimo procedūra tapo liberalizuota.

„Priešingai negu numatė ankstesnis Statybos įstatymas, dabar tokie pertvarkymai laikomi paprastuoju remontu, kuriam jau nebereikalingas net statybos leidimas, pakanka tik Savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo. Naujajame įstatyme nurodyta, kad tokiam pertvarkymui nebūtinai reikalingas netgi projektas, kai kuriais atvejais pakanka turėti tik pastato paprastojo remonto aprašą, pertvarkant pastato inžinerines sistemas“, – pažymėjo KAAT teisėja Eglė Kiaurakytė.

Svarbus sprendimas visoms namų bendrijoms

„Tai yra labai svarbus sprendimas miesto savivaldybei ir namo bendrijos gyventojams, nes teismui nusprendus, kad savivaldybė neteisėtai išdavė statybos leidimą, būtų reiškę, kad bendrija neteisėtai atsijungė nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų. Vadinasi, „Litesko“ būtų suteiktas juridinis pagrindas per teismus reikalauti, kad namas vėl būtų prijungtas prie centralizuoto šildymo“, – sakė Palangos savivaldybei teisme atstovavęs Vytautas Korsakas, savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Vytauto g. 122 esančio daugiabučio gyventojai yra pirmieji šalyje atsisakę centralizuotų „Litesko“ paslaugų. Atsijungus nuo šilumos monopolininko, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėjo perpus. Kitose savivaldybėse nuo šilumos įmonės tinklų pavyko atsijungti atskiriems butams, bet ne visiems namo gyventojams. Tiesa, iš 12 Palangos daugiabučių butų vieno buto gyventoja nesutiko atsijungti nuo „Litesko“. Tačiau teismas nurodė, kad vienos gyventojos prieštaravimas negali kliudyti visos bendrijos siekiui.

V. Korsakas įsitikinęs, kad teismo sprendimas paskatins ir kitas kurorto bei šalies daugiabučių bendrijas drąsiau ryžtis atsijungti nuo šilumos monopolininkų.

Džiaugiasi pertvarkę šildymo sistemą

Vytauto g. 122 namo bendrijos pirmininkas Vytautas Ajauskas sako, kad visi namo gyventojai džiaugiasi nusikratę centralizuotos šilumos tiekėjo.

„Mano butas yra dvejų kambarių. Kai šilumą tiekė „Litesko“, žiemos mėnesiais šildymo sąskaitos per mėnesį siekdavo 600-700 litų, o spalį – 350 litų. Pertvarkius šilumos sistemą į dujinę, šią žiemą sąskaita už du mėnesius tesiekė 350 litų“, – teigė palangiškis.

Kazys Paulius, kitas namo gyventojas, taip pat džiaugiasi atsikratęs „Litesko“.

„Anksčiau už 68 kvadratinių metrų trijų kambarių buto šildymą, „gyvatuką“ ir elektrą gruodžio mėnesį mokėdavau šiek tiek daugiau kaip 900 litų, šį gruodį – pusę šios sumos. Puiku, kad esi tikras šeimininkas namuose – šilumą reguliuoji pats“, – sakė K. Paulius.

Bendrijai pereiti prie dujinio šildymo kainavo 40 tūkstančių litų, kiekvienai šeimai – apie 5 tūkstančius litų.

Namo gyventojai yra patenkinti ir dujinę šildymo įrangą prižiūrinčios UAB „Termoservisas“ paslaugomis.

„Man didžiausia pergalė yra ne prieš „Litesko“, o prieš pertvarkai priešinusių namo gyventojų konservatyvų mąstymą. Daugiausiai vyresnio amžiaus gyventojai bijojo imtis iniciatyvos ir laukė, kad valdžia pažabos „Litesko“. Dabar visi tapome pavyzdžiu ne tik kitoms Palangos bendrijoms, bet ir šalies daugiabučių bendrijoms. Neatsiginu skambinančiųjų, prašančių pasidalinti mūsų kovos prieš „Litesko“ praktika“, – sakė V. Ajauskas.

Palangiškių šiluma – viena brangiausių šalyje

Prancūzų kapitalo bendrovės pozicijas kurorte ėmė klibinti naujas miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jo iniciatyva, savivaldybės naujoji Taryba skyrė lėšas atlikti „Litesko“ auditui. 2011-ųjų metų gale buvo atrinkta teisinė bendrovė, kuriai bus patikėti audito darbai.

Palangos savivaldybė yra pateikusi dvi paraiškas katilinių, kurios naudotų biokurą, finansavimui. Paskaičiuota, kad pastačius Palangoje katilinę, šilumos kaina sumažėtų 6 сentais už kilovatvalandę.

Dabar Palanga įeina į šalies savivaldybių dešimtuką, kurios moka daugiausiai už šilumą – 30,48 ct/kWh.

„Litesko“ turi teisę apskųsti šio teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Ši įmonė priklauso didžiausiai Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“. „Litesko“ šilumą tiekia 8 šalies savivaldybėms.