Kurorto pagrindinių mokyklų rezultatai – įvairūs

Žurnalui „Reitingas“ analizuojant šalies pagrindinių mokyklų rezultatus, pastebėta, jog pasiekimų rezultatai skiriasi net penkis kartus. Pastaruoju metu vertintojų pliekiamos mokyklos sulaukia itin aštrios kritikos: kaip taip gali būti, jog mokiniai savo žiniomis atsilieka net dvejais metais. Kurorto pagrindinės mokyklos, paaiškėjo, nėra jau tokios prastos – vienos demonstruoja geresnius rezultatus, kitos – prastesnius.

Kurorto mokyklų rezultatai
Reitingo autorius atkreipė dėmesį, jog iš viso net 60-tyje Lietuvos pagrindinių mokyklų matematikos rezultatai yra apgailėtini ir bendras vidurkis nesiekia net patenkinamo lygmens, tai yra, jis žemesnis nei 4 balai iš 10.
„Mokyklų vadovai ir mokytojai visa tai paprastai nurašo vaikams: esą jie tragiškai nemotyvuoti ir kasmet ateina vis žemesnių gebėjimų. Tačiau tai nėra tiesa, nes jeigu tų pačių mokinių lietuvių kalbos ar kitų dalykų pasiekimai yra aukšti, vadinasi, su vaikais viskas gerai, o problemų šaknys – mokytojų nekompetencija, abejingumas ar net prastas mokyklos valdymas“, – įsitikinęs reitingo sudarytojas Gintaras Sarafinas.
Pastebėta, jog pagrindinės mokyklos sulaukia daugiausia pastabų ir kritikos, mes savo kokybe gerokai atsilieka nuo pradinių mokyklų, progimnazijų ir ypač nuo gimnazijų. Todėl tikėtina, jog ilgainiui pagrindinių mokyklų vis mažės.
Tad kaip atrodo kurorto pagrindinės mokyklos visos šalies mokyklų kontekste? Vertinimui buvo pasitelkti lietuvių kalbos ir matematikos rezultatų vidurkiai. Štai, Šventosios pagrindinė mokykloje lietuvių kalbos rezultatų vidurkis – 5,29, matematikos – 5,71. Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos rezultatų vidurkis – 5,65, matematikos – 3,71. V. Jurgučio pagrindinė mokykla pateko į sąrašą, kuriame nurodytos mokyklos, nebijančios parodyti savo indėlio į aštuntokų sėkmę. Kadangi šioje mokykloje dešimtokų nebuvo, vertinti aštuntokų rezultatai, o kadangi jie buvo skelbiami viešai, reitinguotai į tai atsižvelgė. V. Jurgučio mokykla pateko į 36 vietą iš 162 mokyklų.

Būtina motyvacija
Atkreipus dėmesį į tai, jog kai kurie mokyklų atstovai ir tėvai skeptiškai vertina įvairius reitingus, V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė buvo kategoriška: „Nežinau, kodėl reikia vertinti skeptiškai. Juk juose aiškiai matyti, kokie mokinių pasiekimai. Mes gi turime dirbti vadovaudamiesi duomenimis, kaip kitaip matysim, kokio lygio buvo suteiktas ugdymas. Stengiamės, kad rezultatai būtų kuo geresni, kad tik vaikai pasiektų savo gebėjimų maksimumą, bendraujame ne tik su jais, bet ir su tėveliais“.
Pašnekovė pabrėžė, jog švietimo sistema neatrodo tokia jau tragiška, kaip ją pastaruoju metu apibūdina, bet gal tokiam jos požiūriui turi įtakos jos vadovaujamos mokyklos demonstruojami rezultatai, kurie nėra prasti, netgi priešingai.
„Žinoma, reikia vaikams pagalbos. Ją visapusiškai ir teikiame. Teikiame konsultacijas, stengiamės nukreipti vaiką tinkama linkme. O būna gi visokių mokinių, kurie ne itin galvoja, ką veiks pabaigę mokyklą, kad jiems nelabai ir verta stengtis. Kiekvienam reikia stengtis suteikti motyvacijos siekti daugiau, mokytis daugiau“, – teigė L. Benetienė.

Gyva pamoka
Pasak jos, kalbant apie taip peikiamus matematikos rezultatus, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia nuosekliai mokytis. „Jeigu nors kokią pamoką mokinys praleidžia, jis jau ir nebesupranta, kaip ką daryti. Tačiau, mano nuomone, jeigu mūsų mokyklos mokinys sugebėjo pademonstruoti tokius rezultatus, kaip užimti trečią vietą matematikos olimpiadoje iš visos šalies mokinių, tai mūsų rezultatai nėra tokie prasti. Tačiau kiekvienam vaikui galima suteikti tokios motyvacijos, kad kiekvienas pasiekt labai gerų rezultatų. Tą ir stengiamės daryti. Mūsų mokytojai kaskart paragina mokinius dalyvauti įvairiuose konkursuose, išbandyti save“, – sakė pašnekovė.
Mokyklos vadovė papasakojo, jog tam, kad mokiniai įgytų kuo daugiau žinių, būtų motyvuoti mokytis, be abejo, turi itin stengtis mokytojai. „Reikia sunkaus mokytojų darbo, jų entuziazmo. Džiaugiuosi, kad mūsų mokytojai tokie ir yra. kai kam gali atrodyti juokinga, bet mokytojai stengiasi visais būdais mokiniams suteikti žinių, naudojant ir praktinius dalykus. Pavyzdžiui, mokiniai užsiima tiriamąja veikla, mūsų ūkvedys rudenį, grėbdamas lapus, iš jų sukuria apskritimus, kurių plotus mokiniai bando apskaičiuoti. Taip suteikiama pamokai gyvumo, nėra vien plika pamoka“, – apie metodus šiek tiek papasakojo L. Benetienė.

Išpūstas burbulas
„Baltijos“ mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta dėl sudaromų reitingų buvo atviras: „Neigiamai vertinu tokius dalykus. Nemanau, kad galima apie mokyklos kokybę kalbėti vien pažvelgus į šiuos sudaromus reitingus“.
Pasiteiravus direktoriaus nuomonės apie švietimo kokybę šalyje, jis išsakė savo nuomonę, jog netikintis, kad vaikai išties taip prastai moka matematiką, kurios prastus rezultatus nuolat linksniuoja įvairūs vertintojai pastaruoju metu.
„Mano nuomone, vaikai nėra kalti, jog tinkamai neišsprendžia užduočių. Gal jos tiesiog nėra tinkamai sudaromos, o ir vaikai yra labai apkrauti. Kiekvienas dalykas turi savo reikalavimus, kuriuos kiekvienam vaikui būtina įvykdyti. Ieškom būdų, kaip mažinti vaikams krūvius, kaip gerinti situaciją. Šie vertinimai, mano nuomone, išpūstas burbulas. Nėra jau taip tragiškai, kaip kalbama“, – įsitikinęs direktorius A. Kniukšta.

Vertinti reikia vaiko asmenybę
Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė akcentavo, jog palankūs rezultatai priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Mokinių mokymosi motyvacijos, vaikų ir tėvų požiūrio į mokslą, atsakomybės, susikalbėjimo, tikėjimo vaiku, pagaliau, sėkmės ir gebėjimo susitvarkyti su emocijomis. Mūsų klasės nėra didelės, vieni kitus neblogai pažįstam, dauguma mokinių mokykloje praleidžia beveik visą dieną – lanko būrelius ir kitus neformaliojo ugdymo užsiėmimus, pagal poreikį – dalykų konsultacijas, Palangos S. Vainiūno meno mokyklos pamokas (mokykloje veikia muzikos ir dailės klasės), ruošia namų darbus ar tiesiog su draugais smagiai leidžia laiką pailgintos darbo dienos grupėje. Veikla vyksta iki pat darbo dienos pabaigos. Stengiamės nuolat tobulinti ir kurti saugią, sveiką ir jaukią ugdymo (-si) aplinką“, – sakė mokyklos vadovė.
Prakalbus apie pastaruoju metu vis minimus prastus mokinių rezultatus, V. Šarkienė atsakė: „Ar galima lyginti gimnazijas, licėjus, į kuriuos mokiniai priimami konkurso būdu, nustatant aukštą priėmimo kartelę, su mokyklomis, skirtomis visiems? Ir kur mokiniai jaučiasi geriau – perpildytose klasėse, pastatuose, ar ten, kur kiekvienas mokinys yra pastebimas, kur su jais yra kalbamasi, kur matuojami ne vien tik rezultatai, bet kiekvieno mokinio asmeninė ūgtis? O kaip „prastai paruošiančioje“ mokykloje turi dirbti ir jaustis mokytojas, negyvenantis didmiestyje ir nedirbantis aukštai išreitinguotose ugdymo įstaigose? Įvairūs komercinių ir panašių leidinių reitingai, teigiantys, kad vis dar yra „prastai paruošiančių“ mokyklų (vėlgi, lyginimas didmiesčių ir mažų miestelių mokyklų), vertina tik akademinius pasiekimus, o ne patį vaiką, asmenybę. Juk ne kiekvienas gali būti lituanistas ar matematikas. Svarbu, kad vaikas mokykloje gerai jaustųsi, kad augintų save tose sferose, kurios jam patinka, patirtų asmeninių pasiekimų džiaugsmą ir ugdytų tuos savo gebėjimus, kurie yra ir bus jam reikalingi gyvenime. Tikrai nėra bloga situacija mažų miestų ir mietelių mokyklose, reikia keisti požiūrį į jas, ne reitinguoti, o galvoti apie tai, kad tokiose mokyklose išugdomas nuoširdus, kūrybiškas, bendraujantis ir savo tikslų siekiantis žmogus“.
Pasak pašnekovės, mokytojas turi gebėti įkvėpti, sudominti vaikus, nurodyti jiems kryptį, kaip susirasti informaciją ir įgyti reikalingų kompetencijų, būti inovatyvus, atviras kaitai, nuolat tobulėti, mokyti kūrybiškumo, problemų sprendimo, komandinio darbo, bendradarbiavimo, pats nuolat mokytis ir mokyti vaikus mokytis visą gyvenimą.