Kultūros taryba Palangoje: visuomenė – už ją, kultūros žinovai raukosi

Apie Kultūros ir meno tarybą, turinčią patariamąjį balsą bei atliekančią eksperto bei konsultanto funkcijas, įgyvendinant valstybės ir Savivaldybės kultūros politiką Palangoje, kalbama jau trylikti metai. Tačiau kalbos kalbomis ir lieka. Ar bus tokia Taryba sukurta Palangoje ir ar apskritai ji reikalinga? Nuomonių esama įvairių.

Ar bus Palangoje kultūros taryba?
Klausimą apie kultūros tarybą sausio 31-ąją vykusio miesto Tarybos posėdžio metu iškėlė Adas Sendrauskas. Iš piliečių tribūnos kalbėjęs fotomenininkas iš pradžių pasakojo apie Palangos – Lietuvos kultūros sotinės 2013 projekto rengimo ypatumus. Ir tuo pačiu priminė tai, kad dar 2000 metais 4-ojo šaukimo Palangos miesto taryba buvo patvirtinusi Kultūros ir meno tarybos nuostatus.
„Šios Tarybos tikslas apibrėžiamas taip: svarstyti ir išreikšti kompetentingą nuomonę Palangos kultūros politikos formavimo klausimais. Dėl žinomų priežasčių minėta Kultūros ir meno taryba neveikė. Palangos miesto 6-ojo šaukimo Taryba 2011-ųjų pradžioje patvirtino naują Kultūros ir meno tarybos Nuostatų redakciją. V. Stalmokas, tuometinis Palangos meras, buvo nurodęs Kultūros skyriaus vedėjui Vygantui Rekašiui sudaryti Kultūros ir meno tarybos narių sąrašą. Mero ir Tarybos nurodymas buvo ignoruotas. Vedėjas reziumavo: „Manau, kad iš Kultūros ir meno tarybos nebus naudos“. Gal panašiu principu formuojama Palangos kultūros politika ir strategija?“ – ironizavo A. Sendrauskas, pabrėžęs, jog Palangos miesto Kultūros ir meno taryba turi būti visuomeninis filtras, kuris padėtų formuoti Palangos kultūrinį įvaizdį ir apribotų Palangos miesto kultūros administratorių savivalę.
Bene primą kartą bent jau šios kadencijos Tarybos istorijoje bendruomenės atstovo kalbą dauguma politikų palydėjo plojimais.
Vėliau, perėjus prie Šventosios ir Palangos kultūros centrų vadovų ataskaitų svarstymo, Tarybos narys Aleksandras Jokūbauskas teiravosi Palangos kultūros centro direktoriaus Žilvino Kažio: ar reikalinga mūsų miestui kultūros taryba?
„Į šį klausimą greičiausiai turėtų atsakyti Kultūros skyriaus vedėjas, – sakė Ž. Kažys. – Mano nuomone, tokia taryba išties reikalinga, nes svari nuomonė iš šalies, patarimai ir idėjos galėtų pagyvinti miesto kultūrinį gyvenimą“.

Buvo nuostatai, buvo darbo grupė
2011-ųjų kovą Palangos miesto taryba išties buvo patvirtinusi Palangos miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos nuostatus. Juose, be kita ko, skelbiama, jog Taryba esanti patariamoji institucija, atliekanti eksperto bei konsultanto funkcijas, įgyvendinant valstybės ir Savivaldybės kultūros politiką Palangoje, o jos išvados bei pasiūlymai, kuriuos ji teiktų politinius sprendimus priimančiai miesto Tarybai, Savivaldybės institucijoms bei kultūros įstaigoms yra rekomendacinio pobūdžio. Ji turėtų bendradarbiauti su Kultūros ministerija, Savivaldybės administracija, kultūros ir švietimo įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdančiomis kultūrinę veiklą, bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis, tautodailininkais, meno kūrėjais.
Tarybos uždavinys – analizuoti kultūros būklę Palangoje ir teikti savo išvadas dėl kultūros politikos įgyvendinimo, teikti pasiūlymus bei išvadas dėl prioritetinių Savivaldybės kultūros plėtros krypčių, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant kultūros plėtros programas, teikti pasiūlymus dėl kultūros projektų dalinio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų prioritetų. Taip pat šis kolegialus organas teiktų pasiūlymus dėl Savivaldybės kultūros premijų, stipendijų steigimo ir skyrimo, kultūrai nusipelniusių kraštiečių įamžinimo, garbės vardų sutikimo, dėl kultūrinio turizmo programų įgyvendinimo bei inicijuotų Savivaldybės kultūros būklės tyrimus, teiktų pasiūlymus miesto Tarybai dėl padėties gerinimo ir skatintų kultūrines inovacijas.
11 narių taryba, kurios sudėtyje turėtų būti Savivaldybės tarybos nariai, kultūros ir švietimo administravimo padalinių bei įstaigų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, jaunimo organizacijų bei menininkų atstovai, būtų renkama ir miesto Tarybos tvirtinama ketverių metų kadencijai.
Beje, teikiant politikams tvirtinti nuostatus, buvo teigta, jog Kultūros skyrius aiškinosi tokio pobūdžio tarybų veiklos praktiką kitose Savivaldybėse ir, atsižvelgdamas į Palangos kultūros darbuotojų nuomonę, siūlė vadovaujantis Kultūros ministerijos rekomendacijomis organizuoti Palangos miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos veiklą.
Tačiau minėtoji taryba įkurta nebuvo. Tiesa, kelios dienos prieš patvirtinant šiuos nuostatus, mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė kultūrinių, turizmo programų projektų rengimo rekomendacijoms teikti.

Kreipėsi bendruomenės nariai
„Sprendimas dėl kultūros ir meno tarybos gimė po to, kai į mus ne vieną kartą kreipėsi kultūros bendruomenės – ir ne tik jos – nariai. Jie kritikavo kultūrinį darbą bei renginių organizavimą Palangoje ir turėjo savo pasiūlymų ir vizijų, kaip reikėtų šį darbą pagyvinti. Todėl iš vienos pusės buvo keičiami kultūros ir meno tarybos nuostatai, priimti dar 2000-aisiais, tačiau pagal kuriuos niekas nieko nedarė. Iš kitos pusės buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti kultūros, meno, verslo žmonės bei Turizmo informacijos centro atstovai“, – prisiminė vieną paskutinių praėjusios kadencijos Tarybos priimtų sprendimų tuometinis Palangos meras Vytautas Stalmokas.
Pasak Švietimo, kultūros ir sporto komitetui vadovaujančio politiko, visuomeninė Kultūros ir meno taryba esanti reikalinga.
„Patariamasis balsas bendruomenės narių, kurie patys dirba kultūros ir meno srityse, kurie suinteresuoti kultūros ir pramogų renginių kokybe, mano giliu įsitikinimu labai reikalingas, – sakė V. Stalmokas. – Taip, mes turime ir Kultūros skyrių, ir Kultūros centrą, tačiau jo darbuotojai, kurių nėra taip jau ir daug, ir tie patys užversti darbais, ne visada spėja viską aprėpti. Gavę pasiūlymus iš kultūros ir meno tarybos, juos apsvarstę bei pritarę tiems siūlymams, kurie išties verti palaikymo, gerokai pagyvintume Palangos kultūrinį gyvenimą“.

Taryba reikalinga
Kūrybinei grupei „Mostas“ vadovaujantis dailininkas Juozas Griušys taip pat buvo už Kultūros ir meno tarybą. Tačiau, pasak jo, ji neturėtų būti labai plačios sudėties.
„Taip, savo laiku buvau įrašytas į darbo grupę, kurios sudėtyje buvo ir menininkai, ir verslininkai, ir TIC, ir Kultūros skyriaus bei Kultūros centro atstovai. Kiek pamenu, vieną kartą susirinkome, ir tuo viskas baigėsi. Manau, kad pernelyg skirtingų sričių atstovai buvo į ją surinkti, ir mes tiesiog nesusikalbėjome, vieni kitų nelabai supratome. O jeigu būtų atgaivinta kažkas panašaus į dar anksčiau veikusią Meno tarybą, manau, būtų teisinga ir protinga. Nes juk kultūros renginių kasmet Palangoje gausėja, ir jų bus daug ne tik Kultūros sostinės metais. Tačiau nefunkcionuojančio darinio kurti neverta“, – išsakė savo nuomonę J. Griušys.
Kultūros ir meno tarybos idėjai pritaria ir aktyvus Palangos bendruomenės narys Vitalius Litvaitis.
„Su visa pagarba profesionalams, noriu pastebėti, jog jie patys kartais pripažįsta ką nors pražiūrėję ar pamiršę, kartais nesuspėję kažko padaryti. Be to, jeigu su savo pasiūlymais kreiptųsi ne vienas žmogus, o kolegialus organas – ar jį vadintume Kultūros ir meno taryba, ar kaip kitaip – būtų visai kitas reikalas. Kuo daugiau ir kuo platesnių pasiūlymų iš visuomenės būtų sulaukta, tuo turtingesnis būtų mūsų miesto kultūrinis gyvenimas“, – įsitikinęs V. Litvaitis.
Kultūros ir meno tarybos idėjos neatmeta ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Mes visada atviri bendruomenės pasiūlymams. Jeigu yra nuomonė, kad tokia Taryba reikalinga, tegul bendruomenė kreipiasi su pasiūlymu ją kurti, ir mes, pasikalbėję su politikais ir kultūrininkais, tikrai spręsime šį klausimą, dėl kurio problemų nematau. Kol kas į mane niekas nesikreipė. Aš palaikau tokios tarybos idėją, jeigu visuomenė, miesto bendruomenė mano, kad ji reikalinga ir kad taryba padės pagyvinti Palangos kultūrą“, – sakė Š. Vaitkus.

Būtų už veiksmingą tarybą
„Taip, 2011-ųjų kovo 31 dieną Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos nuostatus. Įpareigojimo ar įgaliojimo kam nors suformuoti tokią tarybą niekas nesuteikė“, – paklaustas kodėl Palangoje tarybos nėra, sakė Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.
Pasak jo, visose savivaldybėse tokios tarybos buvo pradėtos steigti po to, kai buvo įkurta Lietuvos kultūros ir meno taryba – tai buvo lyg iš aukščiau „nuleistas“ sprendimas, kurį bandyta įgyvendinti dar tada, kai, anot vedėjo, jis dar nedirbo Savivaldybės administracijoje.
„Kiek teko bendrauti su kolegomis iš aplinkinių savivaldybių, nors pati idėja yra gera, jos įgyvendinimas – komplikuotas. Mažesnėse savivaldybėse kultūros sferoje nėra tiek jau daug aktyvių žmonių. Tie patys aktyvieji yra ir idėjų generatoriai, ir projektų kūrėjai bei teikėjai, ir galų gale jie patys juos įgyvendina ir net patys administruoja ir kontroliuoja, o to daryti negalima“, – sakė V. Rekašius.
Jis pabrėžė, jog esąs už pačią idėją, tačiau reikėtų didžiulio darbo deleguojant ir atrenkant narius, ir savo laiku bandant kurti tokią tarybą, viskas baigėsi susipriešinimu.
„Nematyčiau jokių problemų kurti Kultūros ir meno tarybą, jeigu tik ji būtų veiksminga“, – pabrėžė Kultūros skyriaus vedėjas.

Viskas veikia puikiai
Tuo tarpu Palangos miesto tarybos narys, Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis nėra įsitikinęs Kultūros ir meno tarybos reikalingumu.
„Pasvarstykime, ar tokia taryba ką nors išspręstų, ar ji pagerintų esamą situaciją, ar ne? Manau, kad šiai dienai viskas ir taip puikiai veikia. Žinoma, tobulėti yra kur. Tačiau jeigu paimtume visą mūsų mažą bendruomenę – juk ekspertų iš užsienio neprisikviesime, – aišku, kad toje taryboje matytume vėl tuos pačius aktyvius palangiškius, su kuriais mes ir taip bendraujame. Juolab kad dabar santykis ir su miesto valdžia, ir su biudžetinėmis įstaigomis labai tamprus ir per mane, ir per merą. Ar kada nors kam nors buvo uždarytos durys?“ – kalbėjo N. Stasiulis.
Pasak Kultūros centro direktoriaus pavaduotojo, jeigu jau steigti kažkokią naują papildomą struktūrą, visų pirma reikia būti įsitikinus, kad ji išties veiks. O apsikrauti nefunkcionaliais „organais“ nėra prasmės, nes tada vietoj darbų darymo galima tiesiog įklimpti svarstymuose bei ginčuose.