Kultūros sostinės metai dar nesibaigė

„Palangos tilto“ antradienio kavaryčio susitikimai

Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos į redakciją susirinkę kultūrai ir miesto kultūriniam gyvenimui neabejingi mūsų skaitytojai turėjo progą užduoti jiems rūpimus klausimus, pateikti savo pasiūlymus, padiskutuoti bei tiesiog pabendrauti su Palangos kultūros centro direktoriumi Žilvinu Kažiu bei jo pavaduotoju, miesto Tarybos nariu Nerijumi Stasiuliu.

Po Kultūros sostinės
vėliava
Pirmasis klausimas, kuris buvo užduotas pašnekovams, kokie šie metai buvo Palangos kultūra besirūpinantiems žmonėms, nes iššūkio būta didelio: mūsų miestas šiais metais yra Lietuvos kultūros sostinė?
„Metai dar nesibaigė, – nusišypsojo N. Stasiulis. – Iššūkio išties būta didelio, buvo ir labai daug siekiamybių. Gal ne viską pavyko įgyvendinti, tačiau tikrai stengėmės „uždengti“ viską, suorganizuoti kiek įmanoma daugiau pačios įvairiausios tematikos renginių. Aš pats galiu pasakyti tiek: per visus 15 mano darbo metų Kultūros centre tokio turtingo renginių prasme sezono dar nebuvo. Ir tai nepaisant to, kad dirbome su tomis pačiomis pajėgomis, kaip kasmet. Beje, dėl pajėgų: Prieš kelias dienas buvo atvažiavę kultūros darbuotojai iš Panevėžio, kuris kitais metais bus Lietuvos kultūros sostinė. Susitikę su mūsų žmonėmis, jie apstulbo: spręsdami iš to, ką jie matė ir savo akimis, ir skaitė ar turėjo galimybę stebėti per televiziją apie Kultūros sostinės renginius Palangoje, panevėžiečiai buvo įsitikinę, jog pas mus dirba didžiulė komanda. O pamatė tik keletą žmonių. Dar labiau jie apstulbo sužinoję, kokiomis lėšomis mes disponuojame“.
Kalbant apie lėšas, vėl priminta, kad iš Kultūros ministerijos Palangai metų renginiams skirta 200 tūkst. Lt. Nors paraiškoje, kuri laimėjo konkursą, Kultūros sostinės renginiams buvo numatyta – ir pažadėta skirti – kone dvigubai daugiau lėšų.
„Teko modifikuoti programą, – pripažino N. Stasiulis. – Ir tikrai dera padėkoti visiems Palangos kultūros ir meno žmonėms bei organizacijoms, kurios savo iniciatyva, suderinusios ir su mumis, pačių organizuotais renginiais praturtino Palangos – kultūros sostinės  renginius“.

Laukia trys svarbios šventės
Pasiteiravus, kokie dar renginiai šiais Kultūros sostinės metais laukia Palangos ir jos svečių, Ž. Kažys ir N. Stasiulis visų pirma paminėjo šį savaitgalį vyksiančią „Palangos stalo“ šventę. Toliau planuojama iškilmingai atverti visuomenei restauruotąją Kurhauzo dalį – šiuo metu jau dėliojama, kokiose erdvėse galės įsikurti kurorto meno kolektyvai, net baldai salėms renkami. Ir – dėliojama kalėdinio kamerinės muzikos ciklo programa. Be to, planuojama, jog Kurhauzo atidarymo ceremonijos metu bus įteikti Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 atminimo medaliai labiausiai prie jos renginių organizavimo prisidėjusiems žmonėms bei suteikti vardai ir įteiktos regalijos Palangos miesto Garbės piliečiams, ką ketinama daryti ir kasmet. Šiais metais planuojama šį garbingą vardą suteikti dideliam mūsų miesto bičiuliui, įvairiomis akcijomis padėjusiam ir padedančiam Palangai ir palangiškiams Tomui Larsenui iš Švedijos, Simrishamno miesto.
„Jau planuojame ir Kalėdų šviesos miesto renginius. Beje, šiemet eglę įžiebti ir duoti startą Kalėdų renginiams ketiname jau lapkričio 29 dieną“, – paminėjo N. Stasiulis, pridūręs, jog šiųmečius renginius turėtų papuošti dainų apie Palangą konkursas, dėl kurio tariamasi su LATGA ir jau gautas kompozitoriaus Teisučio Makačino pritarimas ir sutikimas.
„Dainų apie Palangą iki šiol sukurta apie dešimt, ir tik porą iš jų galima pavadinti šlageriais. Turime vilties, kad į šį konkursą įsijungs nemažas būrys kompozitorių, poetų bei atlikėjų, ir turėsime labai gražų konkursą“, – sakė Ž. Kažys.

Kultūros skyrius dirba daug
Nepagailėję gerų žodžių Kultūros centro darbui bei pasidžiaugę, kad ir antrasis kultūros židinys – Palangos miesto savivaldybės biblioteka – daug prisideda ir prie miesto kultūrinio gyvenimo paįvairinimo tiek rengdami parodas, tiek aktyviai prisidėdami prie Palangą garsinančių leidinių sudarymo bei leidybos, skaitytojai teiravosi: o ką daro Kultūros skyrius? Juk, kaip sakė palangiškė Lina Gaudėšienė, 25 metus dirbusi kultūros srityje, savo laiku tokio skyriaus Savivaldybėje nebuvo, ir Kultūros centras pats puikiai susitvarkydavo su visais darbais.
„Taip, vienu metu Kultūros skyriaus nebuvo, ir man pačiam teko dirbti dviem frontais, – sakė N. Stasiulis. – Kaip teisingai pastebėjo Žilvinas, mūsų, renginių organizatorių darbas matomas, o administraciniai darbai nėra taip matomi. Tačiau jie yra būtini ir atima daug laiko, todėl pats buvau vienas iš šio skyriaus steigimo iniciatorių“.
Pasak N. Stasiulio, yra trys darbo barai, kuriuos labai sėkmingai atlieka Kultūros skyrius. Visų pirma, pagaliau pradėtas tvarkyti Palangos kultūros paveldas ir jo objektai, kas buvo be galo reikalinga. Antra, dirbama ryšių su užsieniu srityje: auga su Palanga draugaujančių užsienio miestų skaičius, vyksta kultūriniai ir ne tik kultūriniai mainai. Ir dar vienas šio darbo rezultatas – Palanga vis labiau matoma Lietuvos ir Europos kontekste, ką iliustruoja paties aukščiausio rango priėmimai – kurorte lankosi net kitų valstybių pirmieji asmenys.
O trečia – nuolat palaikomas ryšys su vadinamosiomis „motininėmis“ struktūromis, pradedant Kultūros ministerija ir baigiant įvairiausiais fondais. O vadinamasis „popierinis“ darbas su jais „suėda“ daugybę laiko, tačiau jei jis nebūtų atliekamas, nebūtų finansavimo įvairiems Palangoje įgyvendinamiems kultūros projektams.

Daugiau dėmesio
Palangos miesto šventei bei Šventajai
Į susitikimą atėję „Palangos tilto“ skaitytojai turėjo ne tik klausimų, bet ir pasiūlymų. V. Litvaitis teiravosi: kodėl vis dar mažai dėmesio skiriama datai, kai Palanga buvo atgauta iš Latvijos ir grąžinta Lietuvai? Jo teigimu, būtų galima švęsti ne vien Palangos dieną, bet ir visą savaitę nuo kovo 30-osios iki balandžio 5-osios. Ir tokia šventė galėtų tapti tradicija.
Ž. Kažys priminė, kad jau nebe pirmi metai šiai progai rengiamas pėsčiųjų žygis nuo Palangos iki Šventosios, kuriame dalyvauja ne tik palangiškiai, bet ir svečiai iš kitų miestų ir net užsienio. Ir minčių, kaip įprasminti šią datą ir pradėti rengti tradicinėmis galėsiančiais tapti Palangos dienas taip pat esama.
Siūlyta pagaliau priimti sprendimą dėl grafų Tiškevičių giminės įamžinimo – ne tik keista, bet tiesiog negražu, kad iki šiol neturime net gatvės, kuri būtų pavadinta Palangos kurorto įkūrėjų vardu, nors diskusijų ir net pažadų būta.
Taip pat priminta, jog per mažai dėmesio – jeigu apskritai skiriama – tenka savanorio J. Piktuižio atminimui pagerbti.
Priminti ir žemaičių dažnai išsakomi priekaištai, jog ir jiems trūksta dėmesio iš kultūra besirūpinančiųjų pusės. Su tuo nenorėjo sutikti folkloro kolektyvo „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė, priminusi, jog Etninės kultūros globos taryba nuolat ragina kreiptis ir mielai paremtų žemaičių iniciatyvas, tik kad juos esą sunkoka išjudinti: jie patys sunkiai ką nors sugalvoja, o ką pasiūlo Taryba, jiems ne visada tinka.
Prisiminta ir situacija Šventojoje: miestelio bendruomenė nuolat priekaištaudavo dėl Šventosios kultūros centro darbo. Dabar gi šis centras liko be direktorės, ir jam laikinai vadovauja Ž. Kažys. Pasak jo, kaip tik po susitikimo „Palangos tilte“ jis kartu su N. Stasiuliu vyks į Šventąją susitikti su bendruomene ir kartu kalbėsis, kaip pagyvinti kultūrinį gyvenimą miestelyje.
„Šventojoje buriasi bendruomenė, ir labai smagu, kad jie patys pradeda teikti pasiūlymus. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį čia vyks didelis Baltų vienybės dienai skirtas renginys. Tad tikimės, kad su bendruomenės pagalba išjudinsime Šventąją. Ir ne tik jos kultūrinį gyvenimą – Šventoji Lietuvos žemėlapyje turi būti toks pat kurortas, kaip ir Palanga, Neringa, Druskininkai ar Birštonas“, – optimistine gaida baigė pokalbį N. Stasiulis.