KUL prieširdžių virpėjimas pradėtas gydyti pažangiausiu metodu

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Širdies aritmijų centro medikai nuo šiol prieširdžių virpėjimą – vieną iš dažniausių aritmijos rūšių – gydys saugiau ir efektyviau. Ligoninėje pradėtos atlikti plaučių venų izoliacijos procedūros, kai širdies raumuo veikiamas ne šalčiu ar karščiu, o elektros srove.

Ligoninėje atliktos pirmosios procedūros su specialia technologija, kurios Lietuvoje dar niekas nenaudoja

„Plaučių venų izoliacijos procedūros yra vienos efektyviausių gydant prieširdžių virpėjimą. Iki šiol tokias procedūras atlikdavome dviem metodais, kai širdies raumuo veikiamas karščiu arba šalčiu. Turėdami didžiulę tokių procedūrų patirtį žengėme į naują etapą. Nuo šiol širdies raumenį paveiksime pulsiniu lauku - elektros srove. Tai nauja procedūra ne tik mūsų įstaigoje. Pasaulyje ji pradėta taikyti prieš porą metų“, – sakė KUL Širdies aritmijų centro vadovas dr. Jonas Jarašūnas, patikrinęs, kad šis metodas leidžia procedūras atlikti greičiau, saugiau ir efektyviau.

Ligoninėje atliktos pirmosios procedūros su specialia technologija, kurios Lietuvoje dar niekas nenaudoja. Pirmieji šalyje šią technologiją pritaikę kardiologai  kalba apie neabejotiną naujovės naudą pacientui. Procedūra sukels mažiau komplikacijų, nes ji atliekama saugesniu energijos šaltinu, kuris nepažeidžia aplink širdį esančių struktūrų.

„Procedūrą galime atlikti greičiau, o jos poveikis yra momentinis. Veikiant karščiu ar šalčiu procedūra užtrunka maždaug tris kartus ilgiau. Procedūros atlikimo laikas yra svarbus tiek medikams, tiek pacientams. Kai gydytojai per tą patį laiką gali atlikti daugiau procedūrų, paslauga tampa prieinamesnė“, – apie procedūros privalumus kalbėjo J.Jarašūnas.

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausiai pasitaikanti aritmija, nuo kurios kenčia 1-2 proc. populiacjos.

Yra skaičiuota, kad kas trečias žmogus per gyvenimą patirs bent vieną prieširdžių virpėjimo epizodą.

Medikai sako, kad nebūtinai juos visus reikia gydyti intervenciniu būdu. Kartais pakanka gyvenimo būdo korekcijos: mažinti svorį, koreguoti kraujospūdį, kitus širdies ligų rizikos veiksnius. 

„Tačiau kartais to nepakanka ir mes imamės intervencijos siekdami pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti širdies nepakankamumo ar net mirties riziką. Tada pasiūlome procedūrą, kuri vadinasi plaučių venų izoliacija. Iki šiol, kaip jau ir minėjau, ji buvo atliekama karščiu arba šalčiu, o dabar galima pasiūlyti pulsinio lauko abliaciją, kai elektros srove mes paveikiame širdies raumenį ir pasiekime efektą“, – sako J.Jarašūnas.

Pasak gydytojo, intervencinės procedūros taikomos žmogui, kenčiančiam nuo prieširdžių virpėjimo, kai jam dažnai kartojasi ritmo sutrikimo epizodai, vaistai nėra efektyvūs arba pacientas jų nebepageidauja.

Pasak mediko, nėra efektyvaus medikamento, kuris užkirstų kelią ritmo sutrikimams. Gydant prieširdžių virpėjimą medikamentai padeda maždaug 20-30 proc. pacientų. Tuo tarpu intervencinės procedūros efektyvumas siekia apie 70 proc.

KUL Komunikacijos tarnyba