Kredito unijos tikslas – kuo daugiau patogių paslaugų palangiškiams

Nemaža dalis Palangos verslininkų gyvena tik iš vasarą gaunamų pajamų, todėl kitas metas jiems ypač sunkus. Bankai skolinti nenori, nes žmogus neturi pastovių pajamų. Todėl Evaldui Petrauskui kilo idėja įkurti Kredito uniją Palangoje. Ji yra įsikūrusi Ganyklų gatvėje. „Pas mus gali ateiti kiekvienas žmogus, norintis pasiskolinti pinigų. Jam tik reikia susirasti už jį laiduojantį žmogų. Sezono viduryje tokie žmonės jau yra pajėgūs grąžinti skolas“, - kalbėjo apie Kredito unijos privalumą E. Petrauskas.

Kredito unijos istorija siekia daugiau kaip šimtmetį

XIX amžiaus pirmoje pusėje Vakarų Europoje vyko dideli socialiniai pasikeitimai. Vadinamoji „pramonės revoliucija“ sukūrė didžiulę naują darbininkų klasę, kuri gyveno varganose sąlygose, neturėjo galimybių skolintis net ir menkiausiems poreikiams. Besikurianti bankų sistema buvo orientuota į pramonę, verslą ir investicijas. Tų laikų bankai negalėjo ir nenorėjo teikti paslaugų bei paskolų, kad būtų patenkinti pavienių žmonių ar šeimų, ypatingai neturtingųjų, finansiniai poreikiai. Kredito kooperatyvo arba kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidurį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas savo miesto ir apylinkių gyventojų bėdas ir vargus 1850 m. sukūrė pirmąją kooperatinę kredito draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir kitiems draugijos nariams duoti paskolas. XIX a. pabaigoje kredito kooperatyvų idėja pasiekė Lietuvą. Prieš septynerius metus E. Petrauskas įkūrė Kredito uniją ir Palangoje.

Turi 1300 narių

„Šiuo metu Palangoje turime jau 1300 Kredito unijos narių, ir jų atsiranda vis daugiau. Daugeliui geriausia reklama - iš „lūpų į lūpas“, todėl ateina jau žinantys, ko nori ir kokias paslaugas mes teikiame“, - pasakojo Palangos kredito unijos įkūrėjas.

Ponas Evaldas pasakojo, kad jau po pirmų kredito unijos gyvavimo metų, ji buvo pripažinta kaip veržliausia ir aktyviausia kredito unija. Iš 61 kredito unijų, priklausančių centrinei Lietuvos kredito unijai, Palanga yra pirmajame geriausiųjų dvidešimtuke.

„Manau, kad palangiškiams ypatingai reikia mūsų paslaugų. Pavyzdžiui, prieš prasidedant sezonui, reikia pinigų buto ar kambario atnaujinimui, ir mes galime žmogui paskolinti. Taip žmogus gali įgyvendinti savo norus. Bus laimingas ne tik klientas, bet ir mes“, - kalbėjo E. Petrauskas.

Palūkanos didesnės nei bankuose

Kredito unijoje galima atsidaryti savo banko sąskaitą, pasidėti terminuotą indėlį, kaupti pinigus taupomosiose, vaikų, tikslinio taupymo sąskaitose. Kredito unijos vadovas teigė, kad dėl indėlių jokių rūpesčių nėra. „Kredito unijoje palūkanos didesnės nei bankuose, o patys indėliai saugesni, nes kredito unijos pagal įstatymus negali investuoti į akcijas, taigi rizika minimali. Beje, indėliai apdrausti ne tik valstybės, bet ir pačios Centrinės kredito unijos - yra tam tikras stabilizacijos fondas. Jeigu iškiltų bėda, prieš ateinant į pagalbą valstybei, mes padėtume patys sau – pasinaudotume savo vidiniais rezervais“, - kalbėjo E. Petrauskas.

Žmonėms galbūt įdomu, kodėl kredito unija gali būti patikimesnė ir naudingesnė nei bankas. Kredito unijos Palangoje įkūrėjas net ilgai nesvarsto atsakydamas: „Banko tikslas - uždirbti kuo daugiau pelno, o mūsų tikslas - suteikti nariams kuo geresnes sąlygas. Unijai pelnas reikalingas tik toks, kad išlaikytų administraciją ir patalpas, o visa kita yra tam, kad galėtume mokėti kuo didesnes indėlių palūkanas ar panašiai. Kai unija uždirba pelno, tuomet jis yra paskirstomas nariams“.

Kredito unijos privalumai

Indėliai Kredito unijoje yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tokiomis pat sumomis kaip ir bankuose. Draudimo išmoka yra 100 procentų indėlio - iki 100 tūkstančių eurų arba 345 tūkstančių litų neribotam laikui. Kreditų unijų veiklą licencijuoja ir prižiūri Lietuvos bankas.

 „Mes garantuojame Kredito unijos veiklos stabilumą, platesnį teikiamų paslaugų spektrą, profesionalų finansinių paslaugų teikimą. Tie, kas nežino kredito unijos veiklos principų, kredito unijos gali atrodyti nepatikimos ir nesaugios, tačiau, pabrėžiu, mes garantuojame indėlių saugumą“, - kalbėjo E. Petrauskas.

„Neseniai atėjo vienas stambus verslininkas ir paprašė mūsų paskolinti jam 400 tūkst. litų. Mes sutikome, bet jis už paskolą  įkeitė savo kotedžą. Jam pinigus „surinkome“ per tris dienas. Ar tokia galimybė būtų įmanoma banke? Manau, kad ne. Galbūt tuo mes ir pranašesni“, - svarstė Evaldas.

Vienas narys  - vienas balsas

Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Vakarų Europoje, kredito kooperatyvai išaugo į didelius kooperatinius bankus, kurie teikia visas įprastas bankų paslaugas, bet jų valdyme išlikęs toks pats principas - kooperatinių bankų savininkai yra kooperatyvų nariai ir renka banko valdymo organus pagal tą pačią taisyklę – „vienas narys - vienas balsas“.

„Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu - kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra kaip atskira, autonomiška, savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės eigą, augimą ir rentabilumą. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas“, - pasakojo Palangos kredito unijos vadovas E. Petrauskas.

„Galima teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse, kaip ir daugelyje kitų šalių įvairiuose kontinentuose, kredito unijos bei kredito kasos ir kooperatiniai bankai vaidina svarbų vaidmenį kraštų ekonomikoje ir suteikia milijonams savo narių naudingas paslaugas. Šios kooperatinės finansinės institucijos veikia šalia tradicinių (arba „klasikinių“ bankų) finansinių institucijų, jas papildydamos, ypatingai kalbant apie smulkių asmeninių kreditų bei individualių paslaugų teikimo segmentą. Dauguma kooperatinių bankų ypatingą dėmesį skiria smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris visame pasaulyje pripažintas kaip svarbus naujų darbo vietų kūrėjas“, - pasakojo E. Petrauskas.

Kredito unija teiks daugiau paslaugų

Šiandien Lietuvoje yra 68 kredito unijos, vienijančios virš 75 tūkstančių gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių.

„Mūsų tikslas yra aptarnauti ne tik stambius Palangos verslininkus, bet ir pavienius asmenis, kurie taip pat svajoja įgyvendinti savo planus pasitelkdami mūsų pagalbą. Man visada malonu bendradarbiauti su žmonėmis. Savitarpio pagalba yra labai svarbi kredito unijai. Kooperuodami finansinius išteklius, padedame kelti naujų narių ekonominį gyvenimą“, - kalbėjo E. Petrauskas. „Artimiausiu metu esame užsibrėžę pasirašyti sutartis su visais komunalinių paslaugų teikėjais. Per šiuos metus turėtume suteikti galimybę žmonėms užsimokėti už komunalines paslaugas. Mūsų nariai galės nemokamai pas mus susimokėti mokesčius“, - artimos perspektyvos sumanymais dalijosi E. Petrauskas.

Turi ketinimų plėstis

E. Petrauskas taip pat turi minčių atidaryti Kredito unijos kasą Šventojoje, kad Šventosios gyventojams, unijos nariams, nereikėtų važinėti į Palangą.

 „Sunkmetis truputį pristabdė šiuos planus, bet jų neatsisakome. Esame galvoję apie plėtrą ir į kitus aplinkinius miestus, bet ten yra kitos unijos - kelios Klaipėdoje, viena Kretingoje. Tiesa, kretingiškiai labiau dirba su ūkininkais, o mūsų specifika – miestiečiai“, - dėstė Palangos kredito unijos vadovas.

Lietuvos kredito unijos nariai taip pat turi galimybę prisijungti prie internetinės bankininkystės „I- UNIJA“, kurioje galima paprastai ir patogiai valdyti savo turimas sąskaitas kredito unijoje - peržiūrėti ir atsispausdinti sąskaitų išrašus, atlikti mokėjimo pavedimus, sumokėti komunalinius mokesčius, prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapio, Elektroninės valdžios ir Registrų centro portalų.

 „Beje, mūsų nariams, naudojantiems internetinę bankininkystę ‚I-UNIJA“ pavedimai yra nemokami, o išsiimant grynus pinigus unijoje, išgryninimas nekainuoja“, - sakė E. Petrauskas.