Kovo 11-ąją vėliavos plazdėjo ne ant visų Palangos namų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-03-14
Peržiūrėta
2193
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kovo 11-ąją vėliavos plazdėjo ne ant visų Palangos namų


Praėjusį pirmadienį Palanga, kaip ir visa Lietuva, šventė Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ir nors visiems žinoma, kad valstybinių švenčių dienomis prie pastatų privalu iškelti valstybės vėliavas, jos plazdėjo toli gražu ne prie kiekvieno namo. Šią Kovo 11-ąja nustatytas vos ne rekordinis neišsikėlusiųjų skaičius – vėliavų nebuvo prie 33 Palangos centrinėse gatvėse esančių pastatų.

Vėliavas kėlė ne visi
Praėjusią Nepriklausomybės atkūrimo dieną – pirmadienį, kovo 11-ąją, – bevažiuojant iš Klaipėdos į Palangoje organizuojamus šventinius renginius, akys ir širdis džiaugėsi, matant saulėtą rytą prie namų plazdant trispalves Lietuvos vėliavas. Ir čia pat jos kliuvo už tų namų, prie kurių trispalvių nebuvo.
Nepavyko jų išvysti nei prie vieno nuo Klaipėdos plento matomų prestižinio vadinamo Birutės parko kvartalo namų. Bet gal šis kvartalas turi savo tvarką, ir vėliava keliama, tarkim, kvartalo centre ant specialiai tam skirto stiebo?
Prieš būsimąją Autobusų stotį stovintys individualūs namai taip pat toli gražu ne visi buvo šventiškai pasipuošęs.
Kretingos gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Klaipėdos plentu iki Autobusų stoties vėliavų nebuvo prie maždaug trečdalio namų, pradedant tuo, kuris stovi prie pat aukščiau minėtos sankryžos.
Vytauto gatvėje be vėliavų buvo pastatas, stovintis beveik prieš pat Autobusų stotį, ir namas, langais žiūrintis į Palangos miesto apylinkės teismo pastatą.
Iškart po šventės Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų teiravomės: ar tik taip pasirodė, ar šią Kovo 11-ąją išties rekordinis skaičius palangiškių ignoravo Valstybės vėliavos įstatymo nuostatas?

Reguliuoja, kontroliuoja, baudžia
„Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnyje yra nustatyta, kad įstatymo įgyvendinimą prižiūri Lietuvos heraldikos komisija, savivaldybių administracijos, krašto apsaugos sistemos kariniuose vienetuose – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, savaeigiuose laivuose – kapitonai, nesavaeigiuose laivuose – škiperiai, Lietuvos Respublikos uostuose ir prieplaukose – jų viršininkai“, – pacitavo įstatymus Palangos miesto policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistė Jurgita Rinkevičienė.
Ji priminė, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolus turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai.
Atsakomybę už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnis „Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas“. Atsakomybė numatyta ir valstybės bei savivaldybių, įmonių, organizacijų administracijos vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą.
„Nesilaikantiems valstybinės vėliavos kėlimo reikalavimų gresia nuobauda – įspėjimas arba piniginės baudos nuo 10 iki 120 Lt, – sakė J. Rinkevičienė. – Didesnės baudos skiriamos pakartotinai pažeidus nustatytą tvarką ir valstybės, ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams“.

Centrinėje dalyje – 33 pažeidėjai
„Kad valstybinių švenčių metu prie pastatų neiškeltos valstybės vėliavos užfiksuoja ir patys policijos pareigūnai, ir gauname pranešimų iš gyventojų. Kovo 11-ąją gavome du tokius pranešimus, vienas iš jų nepasitvirtino. Tuo tarpu policijos pareigūnai užfiksavo, kad vėliavos nebuvo iškeltos ant 33 pastatų, esančių prie centrinių miesto gatvių. Šiuo metu yra renkami faktiniai duomenys, tad kol kas negalime pasakyti, kuriais iš nustatytų atvejų vėliavų neiškėlė fiziniai, o kuriais – juridiniai asmenys“, – sakė J. Rinkevičienė.
Kokia situacija buvusi šių metų vasario 16-ąją, specialistė atsakyti negalėjo: ši valstybinė šventė sutapo su „Stintų diena“, todėl visos policijos pajėgos buvo nukreiptos į viešosios tvarkos, visuomenės ir eismo saugumo užtikrinimą.
Tuo tarpu per visus 2012-uosius metus buvo surašyti 5 administracinio teisės pažeidimo protokolai asmenims, kurie atsakingi, kad prie namų iškeltos valstybės vėliavos.
Pasiteiravus, o kaip palangiškiai aiškina, kodėl per šventes nebuvo iškeltos valstybės vėliavos, J. Rinkevičienė sakė, jog populiariausi paaiškinimai – pastatas esąs negyvenamas, gyventojai neturį vėliavos arba tiesiog pamiršę ją iškelti.
Kokios nuobaudos bus skiriamos šią Kovo 11-ąją neiškėlusiems prie pastatų valstybės vėliavų, specialistė sakė negalinti atsakyti: sprendimą dėl nuobaudų priima teismas.

Penkiolika datų
Priminsime, jog teisės aktais reglamentuota, kad prie pastatų valstybės vėliavos privalo būti iškeltos penkiolika dienų per metus, kai minimos valstybinės šventės ar atmintinos dienos.
Trispalvės turi plazdėti sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną; sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną; vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną; kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną; gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną; gegužės 9-ąją – Europos dieną;
liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną; rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;  rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną; spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną; lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną; lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.
Tris kartus per metus keliamos valstybės vėliavos su gedulo ženklu: birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną; birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną; rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną.

Jūsų komentaras:

ar 2013-03-15 14:13 (IP: 78.61.104.50)
grazu , kad veliava pastatoma ant nuosavo namo laiptu ir pririsama baltu skuduru prie tureklu !!! Tai manyciau veliavos isniekinimas , bet kad taip daro imones savininkas , tai jau dvigubai bjauru ...

Taip pat skaitykite

Palanga jau renovavo daugiau nei pusę visų kurorte esančių senų daugiabučių namų, ir renovacija tęsiasi. Prie renovuotų namų tvarkoma ir gyvenamoji aplinka. 


Kovo 11-oji yra ir visuomet išliks nenumaldomo tautos ryžto, susitelkimo bei kilnių idėjų simbolis.  Tebūna Kovo 11-oji džiugi ir viltinga, skatinanti džiaugtis mūsų šalies pasiekimais bei didžiuotis savo Valstybe.  Te kiekvienam iš mūsų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena suteikia optimizmo bei naujų jėgų kurti savo miesto ir šalies gerovę. Su meile kurkime ateities...


Palangoje balandžio 19 dieną surengtos Lietuvos ir Ukrainos draugystės dienos „Draugystės dienos“ rezultatai gerokai viršijo lūkesčius vykusios rezultatai gerokai viršijo lūkesčius: surinkta 16 504 eurai. „Tik dar kartą įsitikinome, jog kartu galime išties labai daug!“ savo Facebook paskyroje pirmadienį, balandžio 25 dieną, parašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.


Palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami aktyviai dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtuose renginiuose, o taip pat – Vasario 16-ąją nepamiršti prie savo namų iškelti Trispalvę. Norintieji širdyje pajusti šventę, veiklos tądien nestigs – šventinių renginių numatyta tiek Palangoje, tiek ir Šventojoje.


„Kas Tau yra laisvė?“ - klausiame aktyvių, įdomių Palangoje gyvenančių jaunuolių bei vaikų. Parodoje – instaliacijoje „Laisvės šviesa: Palangos jaunimo pulsas“ norime prisiliesti prie šiandieninio Palangos jaunimo pulso – veiklos, minčių ir jausmų. Visi šio projekto dalyviai gimė nepriklausomoje Lietuvoje, jau po 1990 metų kovo 11...


Praėjusį trečiadienį Palanga, kaip ir visa Lietuva, šventė Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Ir nors visiems žinoma, kad valstybinių švenčių dienomis prie pastatų privalu iškelti valstybės vėliavas, nors tai priminė ir policijos pareigūnai, beje, visai neseniai švęstą Vasario 16-ąją suskaičiavę rekordinį skaičių – net 74 – pažeidėjus, jos plazdėjo...


Pirmadienį minėsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl raginame nepamiršti iškelti valstybinės vėliavos. Valstybinę vėliavą privalo iškelti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, įmonės ir organizacijos, bet ir daugiabučių bei individualių namų gyventojai nurodytų švenčių dienomis nuo 7 iki 22 val. Už Lietuvos...


1921-ųjų kovo 30-oji ne visiems buvo šventė…

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštą prijungus prie Lietuvos ir nubrėžus naują mūsų valstybės ir Latvijos sieną, šiuo istorijos posūkiu džiaugėsi ne visi. Jeigu Lietuvai ir Palangai tai buvo šventė, Šventosios gyventojai džiaugsmo nepatyrė. Dar ir dabar čia gyvenantys latvių palikuonys pamena tėvų ir senelių pasakojimus, kaip buvo išskirtos...


Žemės dieną plazdėjo Žemės vėliava  1

Palangos moksleivių klubo inf. , 2013 03 21 | Rubrika: O man ne dzin

Palangos moksleivių klubo vaikai trečiadienį, kovo 20-ąją, rinkosi paminėti pasaulinės Žemės dienos. Ją Jungtinės Tautos paskelbė 1971 metais, o Lietuva oficialiai prie šios akcijos prisijungė 1992 metais. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – nuostabus laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Ši diena...


Praėjusį pirmadienį Palanga, kaip ir visa Lietuva, šventė Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ir nors visiems žinoma, kad valstybinių švenčių dienomis prie pastatų privalu iškelti valstybės vėliavas, jos plazdėjo toli gražu ne prie kiekvieno namo. Šią Kovo 11-ąja nustatytas vos ne rekordinis neišsikėlusiųjų skaičius – vėliavų nebuvo prie 33 Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius