Kova prieš korupciją – užsimerkus...

„Vargu ar Palangoje yra korumpuotų valdininkų. Tikriausiai, tik netrūksta paprasčiausių tinginių ir aplaidžiai vykdančių savo pareigas Savivaldybės darbuotojų“. Tokia mintis iš padebesių nenusileido, jos į krantą neišmetė ir Baltijos bangos. Panašiai „Palangos tiltui“ teigė kurorto savivaldybės Komisijos kovai su korupcija pirmininkas, vicemeras Edmundas Krasauskas.

Palangos miesto savivaldybės komisija kovai su korupcija sudaryta 2007-ųjų rugsėjo 13-ąją savivaldybės Tarybos sprendimu. Komisijos nuostatuose teigiama, jog jos pagrindiniai uždaviniai yra „inicijuoti, rengti bei analizuoti Savivaldybėje įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemones, aktyviai dalyvauti formuojant ir vykdant Palangos miesto savivaldybės antikorupcinę politiką, kontroliuoti kovos su korupcija programų įgyvendinimą, teikti siūlymus joms tobulinti, analizuoti gautus gyventojų nusiskundimus dėl valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veikos, padėti atskleisti galimai korupcinio pobūdžio veikas, teikti siūlymus korupcijos pasireiškimo tikimybei mažinti“.

Akivaizdu, kad žodžių prirašyta daug, o pirmoji užduotis, vadinasi, ir svarbiausia – „inicijuoti, rengti bei analizuoti Savivaldybėje įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemones“. Jog tai ir yra vienas iš pagrindinių Komisijos darbų, patvirtino ir jos pirmininkas E.Krasauskas. Pasak jo, Komisijos kovai su korupcija pagrindinė funkcija yra įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programos bei Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas. Anksčiau buvusių komisijų darbas visada likdavęs tik popieriuose, o dabartinės – jau esąs kitoks, nes buvo surengti keli antikorupciniai mokymai Savivaldybės darbuotojams.

Įdomūs turėtų būti mokymai – kaip „imti“, kad niekas nepastebėtų, ar kaip „imti“ kad vėliau niekas to neįrodytų? Nejaugi reikia mokyti mūsų šalies piliečius, kaip „neimti“? Nebent tik tada, jei „duodama“ per prievartą...

Išaiškinti galimos korupcijos atvejus, juo labiau, gaudyti korumpuotuosius – jau nebe komisijos reikalas. Žinoma, šį darbą tikrai turėtų dirbti policija, prokuratūra ar Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau komisija turi teikti ir informaciją pastarajai įstaigai apie galimus korupcijos atvejus. Deja, bent jau praėjusiais metais vicemero E.Krasausko vadovaujama komisija panašios informacijos nepateikė. Bent jau tokios, kuri sudomintų STT. Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybės kovos su korupcija programoje buvo numatyta priemonė „Atlikti korupcijos tikimybės nustatymą Palangos miesto savivaldybėje“. Rezultatas: įgyvendinta. Kas iš tikrųjų buvo padaryta, galima spręsti pagal taip vadinamą išvadą: „Savivaldybės administracijos Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba 2008 m. III ketvirtyje atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą Palangos miesto savivaldybėje nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje. Sritį, kaip vieną rizikingiausių korupcijai pasireikšti, 2008 m. liepos 3 d. posėdyje parinko Komisija. Analizuojant Savivaldybės administracijos Verslo ir turto skyriaus veiklą Savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje, vadovautasi Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 164. Pagal minėtos metodikos 28 punktą, Išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės (kartu su Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo lapais, papildomų dokumentų kopijomis) meras nustatytais terminais pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai. Išanalizavusi išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba pranešė merui, kad nusprendė korupcijos rizikos analizės neatlikti“.

„Palangos tiltui“ pirmininkas teigė, jog ketinant suteikti kokią nors informaciją STT, reikia surinkti konkrečius duomenis, įtarimai turi būti pagrįsti. Vadinasi, komisija tokiu atveju turinti atlikti šiokį tokį nedidelį tyrimą. Pasak E.Krasausko, o tai jau nebe komisijos funkcijos.

Įdomu, kokia galėtų būti informacija, jei visiškai niekas nežinoma? Ar apskritai egzistuotų kokia nors informacija? Beje, komisijos pirmininkas labai apgailestavo, kad niekas neskambina anoniminiu telefono numeriu ir nepraneša apie galimus korupcijos atvejus...

Kad tokių Palangoje yra, vargu ar abejoja bent vienas palangiškis. Tik ar kas nors tikisi, kad vietinė valdžia juos gali bent išklausyti, jau nebekalbant apie tai, kad būtų pasistengta imtis konkrečių priemonių ar pradėti tyrimą. Akivaizdus pavyzdys – neseniai į teismą patekusi vicemero Rimanto Garolio byla, kurioje jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento suklastojimu. Prokuratūra buvo paprašiusi Komisijos kovai su korupcija išsakyti savo nuomonę. Atsakymas gautas pakankamai įdomus – komisija pritarianti byloje pateikiamų kaltinimų pagrįstumui. Tai kodėl šiandien, kaip ir pernai, R.Garolis toliau sėkmingai šildo ir vicemero, ir Tarybos nario kėdes bei darbuojasi komitetuose, komisijose? Be to, dar ir ypatingai svarbiose visai Palangai bei jos gyventojams...

Ir pernai, ir šiemet tebeburbuliuoja gerokai prisvilusi košė J.Basanavičiaus gatvėje. Vieno patikrinimo metu paaiškėjo, kad beveik visi kioskai bei prekyvietės čia pastatytos... nelegaliai. Tačiau ir dabar jie ten sėkmingai tebestovi ir „varo biznį“. Net keista, kad niekas iš valdininkų to nepastebi. Nors ką jau bekalbėti apie kioskų pastebėjimą, jei nesimato net aukščiau medžių iškilusių atrakcionų, iškirstų pačių medžių, kol kas nors pirštu neparodo ar paėmęs už nosies nenuveda.

Įdomi istorija klostosi su kažkada Palangoje, bene geriausioje J.Basanavičiaus gatvės vietoje buvusia Mažojo golfo aikštele. Pernai viena įmonė laimėjo konkursą ir turėjo aikštelę sutvarkyti bei teikti žaidimo paslaugą. Deja, jai svarbiau buvo ne golfas, bet karuselės vaikams. Net sekmadienį atbildėjo policija, atvyko Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė, kai į aikštelę įriedėjo sunkiasvoriai sunkvežimiai. Rezultatas – pernai aikštelė buvo tuščia.

Šiemet istorija kartojasi. Skelbtas konkursas, kurį vėl laimėjo viena įmonė. Tačiau golfo aikštelės nėra. Vietoj jos, be žolės ir betono nuolaužų, voliojasi kažkokie balti daiktai, gal šiek tiek ir primenantys mažojo golfo įrengimus. Taip pat netoliese stovi ir sunkiasvorės priekabos su... karuselėmis.

Komisijos kovai su korupcija pirmininkas E.Krasauskas teigė, jog nieko blogo nesą. Verslininkai tik pageidavę, kad Savivaldybė leistų jiems teikti atrakcionų paslaugas, o ne mažojo golfo. Mat pastarojo žaidimo niekas iš poilsiautojų nepanoro žaisti, o atrakcionai visai šalia klesti. Įdomu, ar būtų įmanoma žaisti golfą karvių ganykloje?

Galima būtų dar ilgai vardinti įvairius atvejus, apie kuriuos sužinojus tikrai atsiranda su korupcijos apraiškomis tiesiogiai susijusių minčių. Tik Komisijos kovai su korupcija pirmininkas E.Krasauskas mano šiek tiek kitaip. Pasak jo, pastebėti korupcijos apraiškas yra labai sudėtinga, reikia daug ką žinoti apie pačią korupciją. Mat esą labai lengva korupciją supainioti su valdininkų... tinginyste. Anot E.Krasausko, jei Savivaldybės darbuotojas tingi pasirūpinti kokiais nors dokumentais, jei jis teisinasi laiku jų negavęs iš kokios nors kitos įstaigos ir todėl negalėjęs įvykdyti užduoties, žmonėms tai gali pasirodyti kaip reikalavimas „duoti“. O kam paslaptis, kad „davus“ reikalų sutvarkymas labai pagreitėja?

Juokinga būtų tikėtis, kad Palangoje, skirtingai nei visame pasaulyje, korupcijos nėra. Greičiau atvirkščiai. Žinoma, yra ir, anot E.Krasausko, tinginystė ar aplaidumas. Tačiau ko daugiau? Negi nesibaigiančios J.Basanavičiaus gatvės problemos, žemės gabalėlių nepasidalinimas ir dėl to kylantys kaimynų tarpusavio kivirčai, socialinių būstų išnuomojimas poilsiautojams ar namus kituose miestuose turintiems piliečiams, „čeburekininkų“ vaikymasis po paplūdimį ir akivaizdus kai kurių verslininkų interesų gynimas yra tik paprastas tingėjimas, aplaidumas? Vargu...