Konservatorės įstatymo pataisa Palangoje rado daugiau šalininkų nei oponentų

Seimo konservatorė Rasa Juknevičienė pateikė įstatymo pataisą, kuria siūloma, kad savivaldybių ir rajonų merai galėtų vadovauti tik dvi kadencijas iš eilės. Tokiu būdu siekiama užtikrinti tam tikrą miestų ir rajonų vadovų rotaciją – užleisti vietą kitiems politiniams lyderiams. Ką apie tokias rengiamas įstatymo pataisas mano Palangos politikai ir kokias įstatymo pataisas pagerinti savivaldos darbui siūlytų patys?

Dvi mero kadencijos – per mažai
Tarybos narys Dainius Želvys laikosi pozicijos, kad jei mero rinkimai yra tiesioginiai, sunku spręsti, ar reikėtų nustatinėti kadencijų trukmę: „Nesu kategoriškas ir nesakau, kad reikia labai griežtai apibrėžti kadencijos ribas. Manau, kad, kalbant konkrečiai apie mero rinkimus, normalu yra trys kadencijos, t. y. 12 metų, tačiau kai įsivyrauja rutina, nebeatsiranda naujų įžvalgų, tai taip pat nėra gerai“.
D. Želvys išsakė nuomonę, kad dvi mero kadencijos per mažai įgyvendinti numatytus mero darbus. „Suprantamos ir iš dalies pagrįstos baimės, kad neatsirastų „kunigaikštukai“, kurie poste būtų amžini. Tačiau jei galvojame, kad mūsų visuomenė nėra šimtu procentų demokratiška, galbūt ir tikslinga apriboti tris kadencijas ir toliau užleisti vietą naujam lyderiui. Nes turbūt ne be reikalo yra numatytos ir prezidento rinkimo dvi kadencijos, tad logikos šioje įstatymo pataisoje yra“, – išsakė savo nuomonę pašnekovas.
Tarybos narys, jei galėtų, šiandien labiausiai keistų seniūnijų tvarkymąsi: „Pritarčiau suteikti seniūnams gerokai didesnes teises negu yra dabar. Seniūnija turėtų turėti ne tik Tarybos numatytą biudžetą, bet galėtų savo biudžetu disponuoti laisvai ir ne taip suvaržytai, kaip yra dabar. Kalbu ne tik apie Šventosios seniūniją, o apie visas apskritai. Būtų logiška, kad ir seniūnai būtų renkami tiesiogiai“.

Kas turi ką parodyti, parodys ir per keletą metų
Su rengiama įstatymo pataisa visiškai sutinka kitas Tarybos narys Danas Paluckas. „Jei šalies prezidentai renkami tik dvi kadencijas, tai manau, kad ir su mero kadencijomis galėtų būti daroma lygiai taip pat. Siūlyčiau tokią praktiką taikyti ir Seimo nariams, nes kai kas Seime aiškiai „užsisėdi“, – sakė jis.
Į klausimą, ar dvi kadencijos nėra per trumpas laiko tarpas, politikas atsakė pateikdamas konkrečius ir aiškiai matomus pavyzdžius: „Žiūrint į mūsų merą, matosi, kad tvarkomasi išties labai gerai ir aštuoneri metai kadencijai yra gana ne trumpas laiko tarpas. Kas jau turi ką parodyti, tas ir parodo, o kas nerodo ir neveikia – ir penkiolika metų bus per mažai“.
Pats D. Paluckas, jei turėtų galimybę kažką keisti, siūlytų šiek tiek riboti pačius keitimus: „Per daug ir per dažnai viską keičiame. Leiskime nusistovėti priimtiems pakeitimams, priprasti prie pataisų. Pakeitimų ir taip daugybė – nespėjama į juos reaguoti. Pernelyg dažni atnaujinimai apsunkina darbą, nespėjama perprasti pakeitimų naujovių“. Politikas mano, kad reikėtų vieną ar kitą atnaujinimą taikyti penkerius metus ir žiūrėti, kas pasiteisina, kas ne, ir tik tada taikyti pataisas.
D. Palucko išsakytai nuomonei pritaria ir tarybos narė Elena Kuznecova: „Vienareikšmiai pritariu tokiam siūlymui, nes rotacijos yra reikalingos visur. Tokiu būdu būtų sudaroma galimybė pasireikšti naujiems lyderiams, naujai mąstantiems, atnešantiems naujų idėjų. Ši įstatymo pataisa skatintų neužsilaikyti vienoje vietoje vienam ir tam pačiam žmogui ilgą laiką“.

Tegul sprendžia patys gyventojai
O štai liberalas Saulius Simė su siūloma įstatymo pataisa visiškai nesutinka: „Manau, kad tai nelabai protinga. Jei renkamas žmogus tinka miesto bendruomenei, atitinka rinkėjų lūkesčius, manau, visai normalus dalykas, kad būtų renkamas ir daugiau nei trims kadencijoms iš eilės. O kad leisti mero postą užimti tik dvi kadencijas – absurdiška“.
Į nuomonę, kad vienas ir tas pats žmogus per eilę metų užsisėdi, S. Simė argumentuoja, kad tokiu atveju jis nebebūtų žmonių renkamas. „Miesto gyventojai paprasčiausiai jo neberinktų, jei jis imtų dirbti prastai arba visai nebedirbtų. Jei meras ir jo komanda miestui nebeatneša jokių naujų idėjų, žmonės paprasčiausiai už jį nebebalsuos. Savivaldybių gyventojai – pats geriausias lakmuso popierėlis. Turim gerą pavyzdį Lietuvoje – Druskininkų meras. Ant jo pilamas purvas, tačiau žmonės vis tiek balsuoja už jį, vadinasi, jis jiems tinka. Buvęs Vilniaus meras buvo žmonių sprendimu pakeistas, vadinasi – nebeatitiko jų lūkesčių“, – pavyzdžių pateikė S. Simė.
S. Simė išreiškė nuomonę apie galimai keičiamą mero rinkimų tvarką: „Jeigu partija siūlo konkretų žmogų tapti meru, manau, kad jis nebegalėtų būti partiniame sąraše. Tarkim, žmogus nusprendžia kandidatuoti į mero postą, pasitiki savimi, nebeina į partijos sąrašą, tada jį gali remti ir liberalai, ir konservatoriai, ir socdemai – bet kuri partija. Savotiška rizika, nes galima nebepatekti į Tarybą. Siūlyčiau, kad partija nekeltų savo žmogaus į merus, o remtų konkrečią kandidatūrą“.

Neramina kurorto įvaizdis
Kadencijų ribojimas atimtų rinkėjui teisę rinktis, mano Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.
„Verčia suklusti ir kitas klausimas – kodėl yra numatytos prezidentų rinkimui dvi kadencijos, turbūt šis saugiklis yra ne be reikalo. Nors miestas nėra tokia didelė valdoma teritorija kaip valstybė, tad iškyla įvairių niuansų šiuo klausimu. Galbūt derėtų atsižvelgti ir į plačiau taikomą praktiką, kaip yra elgiamasi užsienio valstybėse“, – įsitikinusi seniūnė.
Šventosios seniūnei šiuo metu aktualiausias keistinas klausimas – laikinieji ir nesudėtingos konstrukcijos statiniai: „Kurortinio miestelio įvaizdis neturėtų būti darkomas laikinais vagonėliais, nebūtų galima statyti jų centre. Būtų idealu, jei savivalda – ar mero potvarkiu, ar konkrečiomis numatytomis taisyklėmis – galėtų sureglamentuoti kurorto įvaizdį. O dabar, kai statomi visokie vagonėliai be jokių leidimų, tai tikrai nepuošia miesto, kas man yra labai aktualu“.

Visuomenės žmonių nuomonės išsiskiria
Palangos aktyvistas Jonas Siaurukas mano, kad dvi kadencijos merui – labai mažai: „Bent jau tris galėtų tikrai ramiausiai darbuotis. Ką galima nuveikti per dvi? Viena kadencija – apsipratimui, kita jau pradėti veikti. Reikėtų ieškoti aukso vidurio. Labai ilgai tam pačiam žmogui sėdėti viename poste irgi nėra gerai. Turbūt optimaliausiai – tris kadencijas, dvylika metų. Jau būtų galima šį bei tą nuveikti per tokį laiką“.
Pati savivalda, J. Siauruko manymu, nelabai daug ką gali. Skaitytojas turi savo aiškią nuomonę apie turto mokestį, kuris, jo manymu, suformuotas nelabai tinkamai, tačiau kai kuriais atvejais per daug atiduodama savivaldai: „Tarkim, kad ir švietimo sistema. Manau, kad per daug šioje srityje yra atiduota savivaldoms, nes yra ir žmonių, ir valstybės interesai“.
Kai kuriuose įstatymuose J. Siaurukui trūksta konkretumo, tačiau čia nelabai yra iš ko pasimokyti, nes, kaip teigia pašnekovas, ir užsienyje jie pernelyg supainioti.
Aktyvistas Pranciškus Samauskas mano lygiai taip pat kaip konservatorė R. Juknevičienė: „Per ilgai sėdint toje pačioje vietoje, dažnas pasijaučia esąs didelis karalius, tad kadencijų skaičių tikrai reikia mažinti. Per dvi kadencijas drąsiai gali atsiskleisti ir parodyti, ką sugebi“.