Konkurse renkamės pigiau, bet mokame dar brangiau

Pamažu ima atsirūgti buvusios Palangos valdžios nešvarūs darbeliai.

Patikrinusi pernai atliktos Palangos gelbėjimo stoties rekonstrukcijos viešuosius pirkimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad jie atlikti su gausybe Viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimų. Tačiau grubiausias šio konkurso pažeidimas audito taip ir liko nepastebėtas.

2008 metais rugpjūčio pabaigoje atplėšus vokus su konkurso dalyvių pasiūlymais paaiškėjo, kad mažiausią gelbėjimo stoties rekonstrukcijos kainą pasiūlė Palangos bendrovė „Parama“ – 2 mln. 876 tūkst. 500 litų. Antroje vietoje likusios Plungės bendrovės „Adakris“ kaina buvo 96 tūkst. 259 litais didesnė.

Tačiau beveik 100 tūkstančių litų sutaupyti leidusi „Parama“ iš konkurso buvo pašalinta, nugalėtoju paskelbtas tuometis Palangos krepšinio komandos rėmėjas „Adakris“. Kuo Palangos savivaldybei neįtiko mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis? Paaiškėjo, kad „Parama“ nepateikė dviejų paraiškoje nurodytų savo subrangovų įstatų ir vienos iš jų įmonės registravimo pažymos kopijų.

Anot Valstybės kontrolės, savivaldybė privalėjo konkurso dalyvio paprašyti papildyti netikslius duomenis, ar juos paaiškinti. To nepadarius buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Įdomiausia tai, kad dėl biurokratinės smulkmenos iš konkurso pašalinta „Parama“ tokio savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos veiksmo net nebandė ginčyti.

Kodėl mažiausią kainą pasiūliusi ir teisės konkurse varžytis netekusi bendrovė buvo tokia atlaidi, paaiškėjo netrukus pradėjus gelbėjimo stoties rekonstrukciją. Tie, kurie domėjosi šio objekto statybų eiga, pastebėjo, kad prie gelbėjimo stoties triūsė iš konkurso pašalintos „Paramos“ darbininkai.

Konkursą laimėjęs „Adakris“ Palangos bendrovę pasamdė, kaip subrangovus. Gelbėjimo stotį stato mažiausią kainą pasiūliusi, bet iš konkurso pašalinta bendrovė, tačiau su „Adakriu“ sutartį sudariusi Palangos savivaldybė rangovams sutinka mokėti beveik 100 tūkstančių litų brangiau.

Kokius gi subrangovus dalyvaudamas konkurse nurodė „Adakris“? Pasirodo, kad jokių. Visus savivaldybės užsakytus darbus plungiškiai buvo užsimoję padaryti patys. Kita vertus, konkursui pateiktuose dokumentuose „Adakris“ kaip subrangovės „Paramos“ įmonės ir negalėjo įvardinti, nes pati Palangos bendrovė atskirai dalyvavo savivaldybės paskelbtame konkurse.

Tačiau pernai rugsėjo mėnesį gelbėjimo stoties pripažinimo tinkama naudoti valstybinės komisijos akte aiškiai parašyta, kad komisijos darbe be darbų rangovo „Adakrio“ dalyvavo ir subrangovų: UAB „Parama“, UAB „Fima“, UAB „Pineka“, UAB „Gamtinės dujos“ atstovai. Keisčiausia tai, kad gelbėjimo stoties rekonstrukcijos darbus kontroliavęs ir valstybinės komisijos nariu buvęs savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus specialistas Alvidas Bacius dabar aiškina, kad apie subrangovų dalyvavimą rekonstruojant gelbėjimo stotį nieko nežino.

Tai kaip čia dabar gaunasi – nepateikęs subrangovų įmonių įstatų kopijų vienas viešųjų pirkimų dalyvis šalinamas iš konkurso, o jo laimėtoju pripažįstama bendrovė, kuri savo subrangovų viešųjų pirkimų komisijai iš viso nenurodė.

Viešųjų pirkimų konkursai tam buvo ir sugalvoti, kad valstybės perkamus darbus atlikti norinčios įmonės konkuruotų tarpusavyje ir konkursus laimėtų pateikus mažiausią kainą. Taip turėtų būti taupomos valstybės lėšos.

Ar gelbėjimo stoties rekonstrukciją užsakiusi Palangos savivaldybė taupė lėšas dėl nepristatyto popierėlio iš konkurso išmesdama mažiausią kainą paskelbusią įmonę, o statybos darbus už beveik 100 tūkst. litų brangiau užsakiusi iš bendrovės, kuri iš viso nuslėpė savo subrangovus, o vėliau rekonstrukcijos darbams pasamdė iš konkurso pašalintą įmonę?

Valstybės kontrolės auditas nustatė, kad sudarant statybų rangos sutartį, joje nenumatyti statybos darbų fiksuotos kainos perskaičiavimo principai. Lietuvoje mažėjant statybos darbų rinkos kainoms, auditorių skaičiavimais, savivaldybė prarado galimybę atliktų statybos darbų kainą sumažinti iki 173 tūkst. litų.

Be to, negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, savivaldybė pakeitė sutarties sąlygas – atsisakė sutartyje numatytų statybos darbų už beveik 764 tūkst. litų ir juos pakeitė naujais darbais, kuriuos iš rangovo įsigijo be viešųjų pirkimų procedūros. Galų gale, vietoj „Adakrio“ pasiūlytų 2 mln. 972 tūkst. litų gelbėjimo stoties rekonstrukcijos kaina savivaldybei pabrango dar beveik 103 tūkst. litų iki 3,075 mln. litų.

Kaip čia pamirši ir pernai vykusį Maironio gatvės rekonstrukcijos konkursą, kurio laimėtoju „Adakris“ buvo paskelbtas nušlavus tris mažesnes kainas pasiūliusias įmones. Iš konkurso pašalinta mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė „Hidrostatyba“ rekonstruoti Maironio gatvę buvo įsipareigojusi 273 tūkst. litų pigiau nei „Adakris“.

Pasirodo, kad „Hidrostatyba“ nepateikė suderinto savivaldybės parengto sutarties projekto. Dalyvaujant 60 milijonų litų vertės Jakų žiedo rekonstrukcijos konkurse, „Hidrostatyba“ per neapsižiūrėjimą pamiršo į dokumentus įsegti mokesčių inspekcijos pažymą, kuri yra žymiai svarbesnis dokumentas. Iš konkurso organizatoriaus Kelių direkcijos įmonė sulaukė prašymo per tam tikrą terminą pateikti trūkstamą dokumentą. Taip buvo pasielgta dėl to, kad darbų užsakovams labiau rūpi ne popierėlis, o pasiūlyta mažesnė darbų kaina.

Kas miestui buvo svarbiau – diena kita vėliau pristatytas tipinės sutarties projektas, ar sutaupyti beveik 300 tūkst. litų, už kuriuos nauju asfaltu galima perkloti duobėtą Vytauto gatvės ruožą nuo „Dviejų brolių“ parduotuvės iki „Lino“? Juo labiau, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad sutarties projekto patvirtinimo buvo reikalaujama neteisėtai.