Klimato kaita: žmogaus lenktynės su laiku dėl išlikimo

Kaip sustabdyti klimato kaitą? Kaip tinkamai naudotis gamtos resursus, kad jų nepritrūktų mūsų vaikams? Ar užteks ateinančioms kartoms svarbiausio žemėje gyvybės šaltinio – vandens?

Šiuos ir kitus aplinkosaugos klausimus aptarė Kovo 23-24 dienomis Budapešte įvykusi tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo ir šių eilučių autorius. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, aplinkosaugininkai, politikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žurnalistai.

Pranešėjai vaizdžiais faktais parodė, kad klimato kaita yra itin svarbus dalykas. Tą jau seniai suvokė Vakarų Europos valstybės, Europos Sąjungos politikai.

Anglies dvideginio emisija nemažėja

Tiboras Farago, St. Istvano Universiteto profesorius, pabrėžė, kad žmogaus anglies dvideginio, pagrindinio klimato atšilimo sukėlėjo, emisijos pasaulyje nerodo jokių mažėjimo ženklų, o šiemet gali pasiekti rekordinį lygį. Kaip rodo mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo ir kitos pasaulinės organizacijos, nepaisant pernai pasaulį apėmusios didelės finansinės krizės, pasauliniai anglies dvideginio emisijos kiekiai iš deginamo iškastinio kuro 2009 metais buvo tik 1,3 proc. mažesni nei rekordiniais 2008 metais. Pasaulinė finansų krizė smarkiai paveikė Vakarų ekonomikas, o tai sumažino išmetamo anglies dvideginio kiekius. Tačiau kylančios ekonomikos šalyse intensyvi ekonominė veikla vyko nepaisant krizės, tad ten išmetamo anglies dvideginio kiekiai išaugo (pavyzdžiui, Kinijoje fiksuotas 8 proc. augimas, Indijoje – 6,2 proc.).  „Anglies dvideginio išmetimai nuo 1970-ųjų išaugo 70 procentų. Iki šimtmečio pabaigos oro temperatūra pasaulyje gali pakilti nuo kelių iki keturių laipsnių. Tai sukeltų globalų atšilimą žemės abejuose žemės ašigaliuose. Niekas net negali tiksliai pasakyti, kiek pakiltų vandens lygis jūrose ir vandenynuose“, - sakė vengrų profesorius, pradėjęs konferenciją.

Numatytos didelės sumos

Europos Komisijos Klimato kaitos (Climate Action) direktorato atstovas Arturas Runge-Metzgeris  Budapešte žurnalistams pristatė kovo pradžioje patvirtintą Europos Komisijos planą, kuris numato milijardus eurų siekiančias kasmetines investicijas Europos Sąjungoje. Taip siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Europos Sąjungoje  ir Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pagal Europos Komisijos patvirtintą planą siekti konkurencingos ir nuo iškastinio kuro mažai priklausomos ekonomikos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Europos Sąjungoje 2050 metais, lyginant su 1990-aisiais, turėtų būti sumažintas 80 proc. Komisijos skaičiavimais, norint tą pasiekti, kasmet reikės investuoti 270 milijardų eurų į statybos, transporto ir energetikos sektorius.

A.Runge-Metzgeris kol kas negalėjo įvardyti, kokia numatomų investicijų dalis turėtų tekti konkrečioms ES šalims. „Atliksime tyrimą, kurį paskelbsime šių metų viduryje. Ten jau paeiliui pasižiūrėsime į kiekvienos šalies narės skaičius“, - sakė EK atstovas.

Jis pabrėžė, kad numatomas planas yra investicinis, nukreiptas į ateitį ir nereiškia finansinių praradimų. 75 milijardai eurų siekiamų kasmetinių investicijų turėtų tekti statybų ir namų ūkių sektoriui, 150 milijardai - transportui, pavyzdžiui, elektra varomų automobilių pirkimui, 30 milijardai - energetikai.

Reikia kontroliuoti temperatūrą

Komisijos atstovas pabrėžė, kad yra siekiama, jog per artimiausią šimtmetį klimato temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais, tačiau taikant tik dabartines priemones temperatūros pakilimas siektų 3-5 laipsnius.

Svarbūs faktoriai, anot jo, yra tai, kad iki 2050 metų žmonių skaičius planetos išaugs trečdaliu, jiems visiems reikės maisto ir šilumos, todėl naftos kainos augs ir išliks didelio masto miškų kirtimo pavojus.

A.Runge-Metzgeris pažymėjo, kad Komisija nenurodo šalims, kokiai energetikai - atominei ar atsinaujinančių šaltinių - teikti pirmenybę nacionaliniu mastu, tačiau priminė, kad visoms šalims yra privaloma iki 2020 metų 20 procentų sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. EK direktorato atstovas sakė, kad šalys gali imtis skirtingų priemonių - teisinio reguliavimo ar subsidijų - kaip to pasiekti.

Tuo metu konferencijoje dalyvaujantys ekspertai pabrėžė, kad šis planas yra grynai techninis - jį lydi daug prieštaravimų ir jame nesvarstoma, kokių elgesio pokyčių jis pareikalaus iš kiekvieno europiečio.

Privalo turėti specialius jūros gelbėjimo planus

Pasaulio gamtos fondo Pasaulinės energetikos politikos skyriaus vadovas Stephanas Singeris pabrėžė, jog EK planus lydi keli prieštaravimai.

Vienas iš jų, anot eksperto, yra tai, kad sumažinus naftos paklausą ji turėtų gerokai atpigti, taigi galėtų vėl tapti patraukliu energijos šaltiniu. S. Singeris taip pat minėjo, kad, nors ir kalbama apie mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, dujų tiekimo infrastruktūra Europoje plečiasi, statomi nauji vamzdynai, dujų terminalai, plėtojamos naujos dujų gavybos technologijos.

Baltijos jūros išsaugojimu besirūpinančio projekto „Baltic Master II“ vadovas Magnusas von Schenkas konferencijoje teigė, kad per 9 metus visos Baltijos jūros šalys, tarp jų ir Lietuva, turi parengti planus, kaip bus tvarkomasi su naftos išsiliejimais.

„Iki 2020-ųjų visos valstybės aplink Baltijos jūrą turėtų turėti specialiuosius gelbėjimo planus. Klausimas yra ne „ar nelaimingas atsitikimas įvyks“, bet „kada jis įvyks“. Visi turi būti tam pasiruošę“, - klimato kaitos konferencijoje Budapešte teigė M. von Schenkas.

Anot jo, Baltijos jūra, kaip reta kuri kita turtinga salų ir laivybos kelių, yra pakankamai uždara, todėl vanduo čia visiškai pasikeičia tik per keturiasdešimt metų ir avarijų žala grėsmingesnė nei didesnėse jūrose.

„Baltijos jūroje plaukioja apie 2 tūkst. laivų, kurie yra potencialūs avarijų šaltiniai. Ir avarijų tikimybė gali būti daug dažnesnė, nei tikėtasi anksčiau“, - teigė jis. Anot jo, Baltijos jūros gelbėjimui per ketverius metus iki 2012 m. skirta apie 4 milijardai eurų.