Klaipėdos jūrininkų ligoninė – infarktų ir insultų gydymo centras vakarų Lietuvoje

Justina RAUDYTĖ

Klaipėdos jūrininkų ligoninei Vakarų Lietuvoje patikėta daugiausiai atsakomybės gydant kraujagyslių ligas. Jau keleri metai čia veikia ūminių insultų bei infarktų gydymo centrai. Į pastarąjį nuo šių metų lapkričio pateks ne tik infarktą jau patyrę, bet ir „priešinfarktinės“ būklės pacientai iš visos Vakarų Lietuvos.

Trombus ištirpdo arba ištraukia
Pirmieji insulto ir infarkto (su ST pakilimu) gydymo centrai Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti prieš trejetą metų, gali džiaugtis gerais veiklos rezultatais. Per tą laiką juose išgelbėta dešimtys gyvybių, šimtai žmonių išvengė neįgalumo.
Per metus ligoninėje gydoma vidutiniškai 350 ūminį insultą patyrusių žmonių, kuriems taikomi inovatyviausi gydymo metodai.
„Insultų centre taikomas modernus, visame pasaulyje pripažintas ir statistiškai bei klinikiniais tyrimais patvirtintas efektyviausias gydymo būdas – intraveninė trombolizė. Šio gydymo metu medikamentais ištirpdomas smegenų kraujagyslėse atsiradęs ar susidaręs trombas. Svarbiausia, kad pacientas atvyktų laiku – per 3-4 valandas nuo pirmųjų simptomų pradžios“, – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis.
Per metus iš maždaug 350 pacientų apie 150 gydomi trombolize. Dalis jų grąžinami į visavertį gyvenimą.
„Yra suskaičiuota, kad pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš keturių sergančiųjų, nuo 1,5 iki 3 val. – vienas iš devynių, o jei gydymą taikome praėjus 3-4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14 išeminiu insultu sergančių ligonių“, – akcentavo skyriaus vedėjas.
Kaip teigė R. Urbutis, jei trombo nepavyksta ištirpdyti medikamentais, galimas alternatyvus gydymo būdas – kraujo krešulys šalinamas mechaninėmis priemonėmis.
Ši procedūra vadinama mechanine trombektomija. Šio metodo esmė – specialiu zondu pasiekiamas trombas ir mechaniškai pašalinamas.
Profesionalią pagalbą ūminio insulto ir infarkto ištiktam pacientui Klaipėdos jūrininkų ligoninėje suteikia darni ir didžiulė specialistų komanda: neurologai, kardiologai, intervencinės radiologijos specialistai, reanimatologai, reabilitologai, kineziterapeutai, psichologai ir socialiniai darbuotojai. Specialistai neišsiverstų ir be modernios diagnostikos bei gydymo įrangos: angiografų, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso, ultragarso įrangos.

Gydo penktadaliu daugiau infarktų
Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kuri ir iki klasterių įsteigimo buvo pripažinta kraujagyslių ir širdies ligų gydymo lydere Vakarų Lietuvoje, pradėjus veikti klasteriui gelbėjo beveik penktadaliu daugiau ūminį miokardo infarktą patyrusių žmonių.
Klaipėdos krašto vyriausioji kardiologijos specialistė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė sakė, kad dėl klasterių atsiradimo daugiausiai laimėjo pacientai.
„Medikams beveik niekas nepasikeitė. Ir iki klasterio įkūrimo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje infarkto ištiktiems žmonėms teikdavome skubią intervencinę pagalbą 24 valandas per parą – vykdavome savo reanimobiliu atsigabenti pacientų iš rajono ligoninių ir stengėmės kuo skubiau suteikti šiuolaikišką pagalbą. Tačiau ministerijai įkūrus klasterius ir įsakymu reglamentavus veiklos sritis bei pareigas, su mumis kur kas glaudžiau pradėjo bendradarbiauti Vakarų Lietuvos ligoninės. Didžiulę reikšmę turėjo nustatyta aiški logistika ir atsakomybė už pacientą. Užkirstas kelias laisvoms gydytojo interpretacijoms, kas ir kaip turėtų gydyti pacientą, susirgusį ūminiu miokardo infarktu. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra aiškiai nurodytos kiekvieno pareigos ir atsakomybės, laikas, per kurį turi būti suteikta pagalba. Žinoma, tai davė rezultatų“, – džiaugėsi D. Jarašūnienė.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė, pradėjus veikti klasteriui, kasmet priima maždaug 20 proc. daugiau infarkto ištiktų žmonių nei iki klasterių atsiradimo.
„Šis skaičius rodo ne tai, kad padaugėjo infarktų, o tai, kad ligoniai žymiai greičiau pasiekia aukščiausio lygio pagalbos centrą ir yra išgelbėjama daugiau gyvybių, daugiau širdžių. Tikimės, kad šiems žmonėms net tik išsaugojome gyvybę, bet ir darbingumą“, – džiaugėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Pacientus parsigabena ir patys
„Įsteigus antrąjį miokardo infarkto klasterį – be ST pakilimo – didžiausią pokytį pajus didelės infarkto rizikos ligonių grupė, nes atsirado daugiau aiškumo, kokiais kriterijais remdamiesi ir kur turi kreiptis rajonų gydytojai, kad pacientai kuo greičiau sulauktų pagalbos“, – pasakojo Klaipėdos krašto vyriausiasis reanimatologas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nerijus Klimas.
Pagal nustatytą tvarką tiesiai į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ūminio miokardo infarkto ištiktus pacientus greitosios medicinos pagalbos automobiliai veža iš Plungės, Kretingos, Gargždų, Neringos, Skuodo.
Pacientai iš Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių ir Mažeikių greitosios pirmiausiai vežami į rajono ligoninę, kur atliekama trombolizė, stabilizuojama būklė ir tik vėliau žmogus reanimobiliu pervežamas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.
„Šiuo atveju vertinami ne administraciniai rajonai, o atstumai iki artimiausių intervencinės kardiologijos centrų. Ūminio miokardo infarkto atveju ir labai didelės rizikos pacientus iš atraminių ligoninių į Klaipėdos jūrininkų ligoninę reanimobiliu parsigabename patys“, – kalbėjo gydytojas anesteziologas-reanimatologas N.Klimas.

Per metus – 2 tūkst. intervencijų
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje infarkto ištiktiems žmonėms skubi intervencinė pagalba kaip ir anksčiau, taip ir dabar teikiama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas kardiologas Aurimas Knokneris pasakojo, kad vien šiais metais centre pacientams atlikta beveik 2 tūkst. kardiologinių intervencijų.
Pagrindine problema gydant ūminius infarktus vis dar išlieka laikas, per kurį pacientas patenka į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur jam atveriama širdies kraujagyslė.
Pasak II kardiologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Raugelienės, kad galėtume džiaugtis gerais rezultatais, pacientui užsikimšusi širdies kraujagyslė turėtų būti atverta ne vėliau nei per dvi valandas nuo skausmų pradžios. Todėl pirmosios dvi valandos vadinamos „auksinėmis valandomis“.
Pajutę miokardo infarkto simptomus pacientai turėtų kuo skubiau kreiptis į medikus.
„Dažniausiai tai būna spaudžiančio, banguojančio pobūdžio skausmas krūtinėje, užsitęsęs 15-20 minučių ir ilgiau. Ramybės būsenoje skausmas gali būti maudžiantis, plintantis į kaklą, gerklę, kartais – į kairę ranką. Tai ženklas, kad reikia nedelsiant kviestis pagalbą. Stenokardinius skausmus iki tol patyrę pacientai paprastai jau žino šiuos simptomus“, – sakė R. Raugelienė.

Atidarys širdies nepakankamumo kabinetą
Klastinga aterosklerozė yra nebyli, vystosi ilgai, o simptomai užklumpa netikėtai, kai arterijų spindis susiaurėja daugiau nei 50 proc. ir jose susidaro trombai, užkemšantys tą spindį.
Aterosklerozės negalima sieti vien su amžiumi. Ją sąlygoja daugelis veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, įtampa, stresas.
„Jeigu per dvi valandas pacientas patenka į ligoninę ir atkuriama širdies kraujotaka, gali būti, kad jokių liekamųjų reiškinių po infarkto nebus. Tačiau užsitęsus procesui, pasekmių daugėja: širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai, vožtuvų pakenkimas. Todėl medikams svarbu kiekvienam pacientui maksimaliai greitai suteikti geriausią pagalbą“, – pabrėžė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja Roma Kavaliauskienė.
Siekiant padėti pacientui, patyrusiam ūminį miokardo infarktą, artimiausiu metu ligoninėje planuojama atidaryti širdies nepakankamumo kabinetą, pradėti taikyti naujas metodikas ritmo sutrikimams gydyti.