Klaipėda šiaušiasi dėl Muzikinio teatro iškėlimo į Palangą

Klaipėdos kultūros bendruomenė stojas piestu prieš Kultūros ministerijos idėją iškelti uostamiesčio muzikinį teatrą į naujai statomą.

Ministerija savo sprendimą argumentuoja, kad to reikia, nes Klaipėdos muzikinio teatro būklė – tragiška, jį reikia rekonstruoti, todėl kelerius metus kolektyvas turės kažkur prisiglausti.

Kultūros ministras iškėlė idėją, kad Klaipėdos muzikinis galėtų persikelti į naują, modernią, visus metus veiksiančią Palangos koncertų salę, kurios statybą baigti planuojama kitąmet. Tačiau uostamiestyje toks pasiūlymas sukėlė tikrą audrą – miesto kultūros ir meno atstovai – kelios dešimtys žmonių ir kultūros įstaigų – pasirašė kreipimąsi į aukščiausius valdžios atstovus pareikšdami kategorišką „ne“ muzikinio teatro perkėlimui į Palangą.

„Pagalvokit apie teatro virtuvę: dekoracijos, kolektyvai – kiek teatre kolektyvų? Choras, solistų neminėsiu, nes jų turbūt mažiausiai, baletas, orkestras. Nors atstumas tikrai nėra didelis, bet kad šiandieną važinėtų žmonės iš Klaipėdos po kelis kartus – tiek iš ryto repetuoti, tiek vakare spektaklius rodyti – aš niekaip to nesuvokiu“, – tvirtina Klaipėdos muzikinio teatro meno tarybos pirmininkas prof. Eduardas Kaniava.

Klaipėdos muzikinis teatras per metus parodo apie pusantro šimto įvairių žanrų spektaklių ir koncertų. Tačiau visa tai vyksta seniai apverktinos būklės, ne teatrui, o kultūros namas statytame pastate. Po ilgus metus trukusių diskusijų – statyti naują pastatą, ar rekonstruoti esamą – nuspręsta pasirinkti rekonstrukciją. Darbai, specialistų teigimu, gali trukti iki 2020 metų, todėl teatro kolektyvui kelerius metus teks glaustis kitose patalpose.

Teatro vadovai pripažįsta, kad sąlygos naujoje koncertų salėje būtų tikrai geros – ten galėtų rengti tradicinį vasaros festivalį „Muzikinis rugpjūtis“, parodyti keletą koncertų ar spektaklių, tačiau kad ir laikinai perkelti daugiau kaip 200 darbuotojų – esą neįmanoma.

Klaipėdiečiai pabrėžia, kad reikia pagalvoti ir apie žiūrovus, kurių teatre per metus apsilanko apie 40 tūkstančių.

„Prijungę paliksime tuos žiūrovus, kuriuos Klaipėdoje išsiugdėm, švelniai tariant, ant ledo? Kalbam ne tik apie brandžią publiką, kalbam apie vaikus, kuriuos mes vesdavom į edukacinius užsiėmimus, kur ugdydavom jų meninį išsilavinimą – ką mes su jais darysim? Vežiosim į Palangą?“, – kalba Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas Romandas Žiubrys.

Kultūros ministras sako, kad klaipėdiečiai galėtų ne tik skųstis, bet ir patys ieškoti erdvių, kuriose galėtų įsikurti, kol teatras bus rekonstruojamas.

„Svarstom įvairias galimybes. Palangos variantas buvo pasiūlytas laikinai, bet kolektyvas nelabai norėtų, tada reikia laukt vienintelės salės, kuri būtų galima, tai – Žvejų kultūros rūmai“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Žvejų rūmuose kol kas glaudžiasi Klaipėdos dramos teatras, todėl muzikinio teatro kolektyvas ten galėtų persikelti tik po dvejų metų. Kultūros ministro teigimu, Palangos koncertų salėje klaipėdiečiai galėtų rodyti spektaklius savaitgaliais ir vasarą, kai kurorte lankosi daugiau poilsiautojų.

„Palangos tilto“-LRT inf.