Ketverius metus norisi pragyventi didžiuojantis mūsų Palanga

Daugiau nei du mėnesius palangiškius kaitinusi ir nervus gadinusi savivaldybių rinkimų kampanija – finišo tiesiojoje.
Poryt vėlai vakare pradės aiškėti, ką Palangos gyventojai nori pasakyti į miesto valdžios olimpą nusitaikiusiems politikams: kuris teisus ir kuris ne, kuo žmonės pasitiki, o kieno žarstytus pažadus leido pro ausis. Svarbiausia, kad savo nuomonę išreiškusių žmonių būtų kuo daugiau. Tuomet bus objektyvesnis ir rinkiminės kampanijos dalyvių įvertinimas.
Deja, Palanga rinkėjų aktyvumu pasigirti negali. Per paskutiniuosius du savivaldybių rinkimus išrinkti savo miesto valdžios neatėjo nė pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų. Negi likusiai pusei žmonių nesvarbu, kas vadovaus miestui, kas rūpinsis gyventojais, kaip bus tvarkomos gatvės, viešosios erdvės, kaip bus sprendžiami kasdieniai miesto reikalai?
Mažėja ir pačių rinkėjų. Štai 2007 metais jų Palangoje buvo 14 tūkstančių 312, per praėjusius rinkimus – 89 žmonėm daugiau. O štai dabar rinkimų teisę turinčių gyventojų kurorte liko tik 14 tūkstančių 94. Net 307 palangiškiais mažiau, nei per praėjusius rinkimus. O juk jie iš miesto pradingo su savo vaikais. Daugiau nei 300 išnykusių suaugusių žmonių tokiam nedideliam miestui, kaip Palanga, yra nemažas praradimas. Tai tas pats, kad staiga ištuštėtų 5 daugiabučiai namai.
Socialinio mokslo teorijos teigia, kad kuo mažiau bendruomenės narių, tuo jie vienas kitam tampa artimesni. Neblogai būtų, kad ši teorija būtų patvirtinta ir praktikoje – gal mažėjantis palangiškių skaičius žmones paskatins tapti labiau visuomeniškais ir aktyvesniais savo miesto gyventojais.
Geri poslinkiai jau jaučiami. Štai per pirmąją išankstinio balsavimo dieną renkant Palangos merą ir savivaldybės tarybą savo valią jau pareiškė 305 gyventojai – 2,16 proc. nuo viso mieste gyvenančių rinkėjų skaičiaus. Iš 60 šalies savivaldybių tai yra septintas aktyvumo rezultatas.
Tačiau ne mažiau svarbu, kad balsuoti einantys palangiškiai išreikštų savo valią, o ne kažkieno padiktuotą ir dar apmokėtą užgaidą. Vos tik prasidėjus išankstiniams rinkimams per Lietuvą jau nusirito rinkėjų papirkinėjimo faktų banga. Įtarimą sukėlęs incidentas užfiksuotas ir Palangoje, kai šalia savivaldybės pastato buvo sučiupti trys įtartini vyrukai, kurių kišenėse rasti balsavimo biuletenio pavyzdžiai su pažymėtu ne tik sąrašo, bet ir konkretaus kandidato numeriu.
Kokiu medumi patepta ta savivaldybės tarybos nario kėdė, kad į neapmokamas visuomenines ir nemažai laisvo laiko reikalaujančias atsakingas pareigas veržiamasi per galvas, negailint nė 5 eurų už kiekvieną perkamą balsą?
Nesunku suprasti, ko tokie „politikai“ braunasi į valdžią. Ar jiems rūpi miestas, jo gyventojai? Nė velnio. Svarbiausias tokių aktyvuolių rūpestis pasinaudoti pačių gerove. Kas sau ar kokiam artimam giminaičiui darbą savivaldybės įmonėje suras. Kas pasirūpins, kad jo verslui šiltnamio sąlygos būtų suteiktos. Kas prisidengęs tarybos nario mandatu žmogui akis apdums ir už tariamas paslaugas nemenką atlygį pasiims. O kas už reikiamą tarybos sprendimą iš verslininkų tiesiai šviesiai pinigų paprašys.
Norint neapsirikti balsavimo biuletenyje žymint kandidatų sąrašą, nepakanka jausti simpatiją Rolandui Paksui, Viktorui Uspaskichui, Algirdui Butkevičiui, Vytautui Landsbergiui, ar Antanui Guogai su Eligijumi Masiuliu. Per Lietuvą skambantis šūkis „Balsuok už mus ir viskas bus gerai“ Vilniuje sugalvotas ir mums jis netinka, nes ranka numojus, atseit – bus kas bus, galima tik nuo kalnelio ant slidžių pasileisti, bet ne tavo gyvenimą reguliuosiančią valdžia rinkti.
Nė vienas iš tų sudievintų partinių lyderių, šalia kurių, lyg prie daugkartinio naudojimo manekenų fotografams pozavo visų savivaldybių kandidatai į merus, į Palangą dirbti neateis. Mūsų miesto reikalus spręs čia gyvenantys žmonės, kuriuos pažįstame, ne vieną jų jau esame išbandę ir galime patys nuspręsti, kuriems iš jų patikėti Palangos ateitį.
Kita vertus, už kokį nors kandidatą į tarybos narius atiduotas balsas negali būti padėka už kažkada paskolintą pjūklą, pastatytą butelį, ar tiesiog savotiška duoklė už pažintį. Tarybos nario mandatas – ne prizas už praeities pasiekimus, o mūsų visų įpareigojimas ateičiai. Ankstesnė mums patikusi kurio nors politiko veikla turėtų pasitarnauti tik kaip priežastis juo pasitikėti ir ateityje. Ir priešingai, kartą mus jau nuvylęs, savo laiku valdžioje tuščiai prasėdėjęs pažadūnas nieko doro nenuveiks ir ateityje, nes kartą jam suteiktu šansu pasinaudoti nesugebėjo ar nepanoro.
Miesto taryba – tai ne į politiką besiveržiančių plepių ir savo kišenes plačiai praplėtusių dykaduonių išbandymų poligonas, kuriame jų dykai praleisti ketveri metai yra nemažas mūsų gyvenimo tarpsnis. Kiekvieną tokią mūsų gyvenimo atkarpą norisi pragyventi jaučiant miesto valdžios rūpestį kurortu, kiekvienu palangiškiu ir didžiuojantis savo Palanga.
Mes turim teisę to reikalauti iš pačių išsirinktos valdžios. Bet moralinę teisę pareikalauti turėsime tik tada, kai prie balsadėžių ateisime kiekvienas, o ne perleisime šią teisę kažkam. Kuo mūsų visų balsas bus stipresnis, tuo daugiau šansų, kad miesto vairas atiteks jau žinantiems, kur ir kaip vairuoti Palangą.