Keiktis rusiškai, angliškai ar... lietuviškai?

O gal būt būtų geriausiai išvis nesikeikti? Tačiau vargu ar šį įprotį įmanoma išgyvendinti iš lietuvių ar bet kokios kitos tautos įpročių. Keiksmažodžiai yra beveik tautinis identitetas, juk kiekviena kalba turi daugybę savo unikalių keiksmažodžių, kurių neišgirsi niekur daugiau.

Keikiasi visi

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje teigiama, jog necenzūriniai žodžiai ir gestai viešose vietose užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų. Palangos viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius patikino, kad pajūryje baudas teko susimokėti ne vienam ir ne dviem nepraustaburniam, taigi, reiktų gerai pagalvoti prieš „lengva ranka mėtantis keiksmažodžiais“.

Tačiau juk keikiasi visi, ne tik gatvėse šlitinėjantys treningais pasidabinę jaunuoliai, gliaudantys saulėgrąžas prie laiptinių ar butelius renkantys asmenys. Keiksmažodžių gali išgirsti ir iš įžymybių lūpų, puikus pavyzdys – atlikėjas Egidijus Dragūnas, kuris per tiesiogiai transliuotą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusią muzikinių apdovanojimų ceremoniją „M.A.M.A“ sviedė riebų keiksmažodį ir už tai buvo „apdovanotas“ 300 litų bauda.

Keiktis sveika?

„Žmogui susižeidus, patarčiau jam kuo daugiau keiktis“, – yra pasakęs gana žinomas pasaulyje psichologas Ričardas Stefanas. Kodėl gi? Mokslinių tyrimu metu buvo įrodyta, jog keikiantis jaučiama mažiau skausmo. Tyrimas publikuotas prestižiniame „NeuroReport“ žurnale buvo vykdytas paprastai: studentai turėjo laikyti ranką lediniame vandenyje kuo ilgiau. Eksperimento metu jie galėjo kartoti bet kokį norimą žodį. Pasirodė, jog visi nepraustaburniai studentai sugebėjo iškęsti ledinį vandenį net maždaug 40 sekundžių ilgiau už inteligentiškus jaunuolius, jie taip pat teigė patyrę mažiau skausmo.

Lietuviški keiksmai – per silpni

Palangos gatvėse kalbinti jaunuoliai prisipažino, kad visiems kartas nuo karto išsprūsta keiksmažodžiai. Dauguma taip pat pridūrė, kad mėgstamiausi yra rusiški keiksmai.

„Keikiuos iš tikro visaip, bet galiu pripažint, kad daugiausiai rusiškai, mat lietuviški keiksmai perdaug dori ir net neveiksmingi. Angliški keiksmai man asmeniškai nelabai patinka, nes trūksta įvairovės, vos ne visi keiksmai susideda iš žodžio f...k“, – sakė iš Vilniaus į pajūrį poilsiauti atvykęs Justas.

„Lįsk tu vabalo blauzdon, kad tau kelnėse ežys išdygtų, po šimts kalakutų, kad tu prišiktum kepurę stovėdamas“, – įdomesnius lietuviškus keiksmus vardino Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleivis Tadas.

„Lietuviškus keiksmus daugiau naudoju nebent pokštaudamas, jie skamba juokingai ir tikrai nepasiekia tikslo, kai nori ką nors įžeisti ar stipriau pasisakyti. Tiesiog automatiškai išsprūsta riebūs rusiški keiksmažodžiai, jie tikrai skamba pavojingai“, – sakė Tadas.

Vienas pašnekovas pastebėjo, jog lietuviški keiksmai taip pat yra gana diskriminuojantys gyvūnų atžvilgiu.

„Aš lietuviškų keiksmažodžių beveik visai nenaudoju. Nors lietuvių mokytoja sakė, kad yra: gyvatė, galima sakyti net ir gaidys, ožys. Kaip pastebėjau, visi lietuviški keiksmažodžiai yra gyvūnų pavadinimai. Ar tai jų neįžeidžia?“ – piktinosi Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos moksleivis.

Keikūnai nepatinka, tačiau be keiksmų neišsiversi

Palangos kavinėse dirbančios padavėjos pasakojo, kad į nepraustaburnius žiūri prasčiau nei normaliai kalbančius žmones, tačiau pabrėžė, kad joms darbe bendraujant su klientais išgirsti necenzūrinių žodžių tenka gana retai.

„Nedažnai į kavinę ateina žmonės ir užsisakinėdami ką nors keikiasi. Aišku, kai klientai kalba tarpusavyje tenka nugirsti visko net iš vyresnio amžiaus žmonių. Keiksmai, mano nuomone, yra visiškai normalus dalykas, be abejo, kas per daug, tas nesveika“, – sakė padavėja dirbanti Asta.

„Kalbant apie besikeikiančius žmones, tai, kai buvau mažas, man labai nepatiko, žiūrėjau į tokius su pasišlykštėjimu, tačiau, manau, tai yra natūralu, jei skiri laiką ir vietą, kur galima ir kur ne, ir aišku nesikeiki per dažnai“, – savo mintis apie keikūnus dėstė Justas.

Įdomu, kad didžioji dalis pašnekovų išskyrė besikeikiančias merginas. Tokias jie įvardino kaip atgrasias, teigdami, kad necenzūriniais žodžiais besišvaistanti mergina praranda dalį žavesio.

„Jau kai merginos keikiasi, tai šlykštu, iš karto krenta akyse. Vaikinams keiktis kartas nuo karto tinka ir netgi reiktų, taip jie užsitikrina savo vietą „chebroj“, – sakė palangiškis Michailas.

„Man tai asmeniškai nėra gražu, bet va būna, kad susinervinu ir nusikeikiu, bet šiaip nesikeikiu be prasmės, o va, yra žmonių, kurių kas antras žodis yra keiksmažodis, net negaliu klausyt ar tai būtų mergina, ar vaikinas, mane vienodai veikia“, – sakė poilsiautoja Ramunė.

Nepakankamo kalbos mokėjimo pasekmė

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, žymus kalbininkas Antanas Smetona įvardino net kelias priežastis, kodėl jaunimas mieliau renkasi rusiškus ar angliškus keiksmažodžius vietoje lietuviškų.

„Užsienietiškų keiksmažodžių vartojimo priežastys yra dvi. Visų pirma, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas ir nežinojimas, kaip išreikšti neigiamas emocijas. Kita vertus, lietuvių kalboje kartais reikiamo turinio keiksmo žodžių nėra, jūs pabandykite išversti tokius žodžius kaip „fuck“ ar „joptvajumat“ ir panašius žodžius. Be abejo, šiandien dažnas jaunuolis nemokantis nei angliškai, nei lietuviškai vartojantis šituos žodžius nelabai supranta, ką jis sako. Mane stebina, jog jaunuoliai dažniausiai net nežino, koks yra svetimų keiksmažodžių turinys“, – situaciją aiškino A. Smetona.

Kalbininko teigimu, išspręsti užsienietiškų keiksmažodžių problemos neįmanoma, kadangi reguliuoti šnekamosios kalbos negalima.

Jis taip pat pridūrė, kad iš užsienio atėję keiksmažodžiai didelės įtakos kalbai neturi ir žalos jai nedaro.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".