Kas svarbiau – skiepai ar grūdinimasis?

2013-ųjų – Sveikatingumo metų – vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui.
Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausiai valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje „vaikšto“ pinigai ir tau nieko nereikia daryti, kitoje – pats turi įdėti pastangų.

Sveikata – mūsų reikalas
Daugybė Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose sveikatos mokyklose pabuvusių žmonių vieningai pabrėžia, kad pats didžiausias čia patirtas įspūdis yra maudynės šaltame vandenyje, ypač spaudžiant speigui. Mūsų sergančioje ir išmirštančioje valstybėje tai sukelia šoką. Atsiranda oponentų, raginančių nutraukti šias „nežmoniškas“ procedūras. Pasak jų, „nėra mokslinio pagrindo”. O juk mokslas kaip tik ir apibendrina regimus rezultatus ir daro išvadas. Kad tai nepadaryta, kažkam turėtų būti didelė gėda. Bet mes nebeieškome to „kažko“, nes seniai supratome, kad „mūsų sveikata – mūsų reikalas“.
Mes suvokėme, kad vanduo, kuris grūdina fizinį kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro žmogaus psichikai ir ypač reikšmingą bei sunkiai nusakomą pėdsaką palieka jo dvasioje. Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų, ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą, šventumą.

Grūdinimasis šaltame vandenyje – nuo gilios senovės
Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m. pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų“. Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia 10 pranašumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį. Didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.
Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa. To amžiaus pabaigoje Vokietijoje ypač pasižymėjo Sebastijanas Kneipas, kuris rašė: „Stiprios tautos, gentys, giminės visuomet buvo šalto vandens draugės...“ Jis atskleidė gamtos stiprinamąjį poveikį žmogui. Jo knyga „Mano gydymasis vandeniu“ buvo išleista 60 kartų.
Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau 5000 metų. Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastinas Kneippas XIX amžiuje. Jis teigė, kad maudynės šaltoje upėje padėjo jam išsigydyti mirtiną plaučių ligą. Tiesa, jo sukurtas metodas buvo labiau grįstas ne šaltu, o kontrastiniu maudymusi.
Grūdinimuisi daug nusipelnė rusų inteligentija. Šaltyje savo atsparumą ugdė įžymus karo vadas Suvorovas, eketėse mėgo maudytis poetai Krylovas, Puškinas, dailininkas Repinas. Ypač gerai mums žinomi P. Ivanovas ir M. Kotliarovas. Pastarajam mes esame dėkingi už savo didžiulės patirties skleidimą Lietuvoje. Tūkstančiai žmonių užsidegė meile grūdinamajam bėgimui, kurio autorius M. Kotliarovas, ir išsklaidė baimę šaltam vandeniui, kuriame šis puikus žmogus jautėsi lyg namie.
Lietuvoje prie grūdinimosi sklaidos daug prisidėjo sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorius Viktoras Ruokis ir kiti tai taikantys jau kelis dešimtmečius.

Šalto vandens nauda
Šiais laikais šalto dušo naudą patvirtina ir tyrimai. 1987 m. Skandinavijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, šešis mėnesius maudęsi po šaltu dušu, kur kas rečiau sirgdavo peršalimo ligomis nei kontrolinė grupė.
Berlyno plaukikų tyrimas parodė, kad maudynės šaltame vandenyje padidina natūralaus antioksidanto glutaniono kiekį kraujyje. Be to, šie plaukikai perpus rečiau serga kvėpavimo takų ligomis.
1994 m. Berlyno „Charite“ ligoninėje mokslininkai padarė stulbinančią išvadą: šaltas vanduo sumažina riziką susirgti vėžiu! Šis procesas tuo efektyvesnis, kuo dažniau maudomasi. Imuninė sistema įpranta gintis nuo laisvųjų radikalų. Tai gyvybiškai svarbi treniruotė, nes laisvieji radikalai gali būti vėžio priežastis.
Mitas yra tai, kad šaltas dušas – didžiausias seksualumo priešas. Gal jis ir priverčia trumpam susitraukti kai kurias vyrų kūno dalis, tačiau tikrai nekenkia nei vaisingumui, nei seksualumui. Priešingai – Londono trombozių tyrimo instituto duomenimis, jis ne tik gerina kraujotaką, bet ir skatina sėklides gaminti daugiau spermos.
Labai naudingas šaltas vanduo ir odai – gerina jos kraujotaką, stangrina, mažina celiulitą, ji ne taip sausėja, kaip maudantis po karštu dušu.
Ypač teigiamas šalto vandens poveikis – savijautai: suteikia žvalumo, energijos, gerina nuotaiką.

Grūdinimasis – organizmo apsauginių sistemų palaikymas
Grūdintis – tai ne tik pasistatyti užtvarą nuo peršalimo ligų, tai reiškia prisitaikyti prie nelengvo, besikeičiančio gyvenimo, tai reiškia patikrinti, kas tikra, kas tariama, tai reiškia keistis susitvarkymo, išsivalymo, organizavimosi linkme.
Užsigrūdinęs – tai reiškia romus, pakantus, skaistus, atlaidus, dosnus, uolus, saikingas, stiprus, meilingas, mandagus, teisingas, viltingas, nuolankus, sveikas!
Grūdintis – tai savotiškai kentėti. To reikia, norint atrasti vidinę ramybę ir laisvę, o ne gyventi chaose. Štai, smalsus berniukas atidarė lėliukę, kad pamatytų, kaip atrodo drugelis. Ir šis daugiau nebeskris, nes jo sparnai neįgavo stiprumo, įveikdami kietą kevalą. Ir žmogus, išimtas gydytojo cezario pjūviu iš motinos įsčių, daug netenka. O močiutės su savo „nelipk, neliesk, palik, nebėk, nenešk...“ kiek atima iš savo vaikaičių? O gydytojai, gydydami tabletėmis menkiausią negalią? O juk gyvenimas mus moko skraidyti, kaip erelis ereliukus.
Tik sveikata saugo mus nuo negerovių ir bėdų, kaip armija saugo šalį. Ji tuo stipresnė, kuo labiau ją stiprinam ir grūdinam. Sveikata – tai didžiausia ramybės sąlyga. Turtas – priešingai.
Vasario mėn. įvairiose Lietuvos vietovėse vyks grūdinimosi šventės, „grūdinimosi ir sveikatos bangos per Lietuvą“, o galiausiai visi esate kviečiami į tradicinę šventę Palangoje vasario 16 d. „Palangos ruoniai 2013“.