Kas slypi po valdžios pažadais gyventojams?

Tai, kas paskutiniu metu vyksta Palangos miesto komunaliniame ūkyje, antradienį viešai įvardijo Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai: „Neteisėtas tiesioginio valdymo daugiabučių namams įvedimas“.

Nusimeta atsakomybę
Aistros kilo dėl dviejų kertinių dalykų – senka terminas, per kurį gyventojai privalės apsispręsti, kas prižiūrės jų namų šilumos ir karšto vandens sistemas, bei startavęs antrasis daugiabučių namų renovacijos etapas.
Laikraštyje „Vakarinė Palanga“ Ligitos Sinušienės straipsnyje „Antrajame daugiabučių renovacijos etape – netikėti trukdžiai“ UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atstovai meta kaltinimus UAB „Palangos butų ūkis“ trukdant renovacijos procesui.
Tačiau gyventojai klaidinami tuščiais pažadais, o atsakomybės reikalaujama iš UAB „Palangos būtų ūkis“.
„Mūsų tikslai Palangoje nėra vienadieniai, o ilgalaikiai. Kas nutiks, kai pasibaigs modernizacijos procesas, o pasikeitus politinei valdžiai savivaldybėse išnyks dirbtinai sukurtos savivaldybei pavaldžios įmonės? Kas turės atsakyti už procesus, kurie, galbūt nepavyks?“ – tikino UAB „Palangos būtų ūkis“ atstovas Jevgenijus Sakovskis.
Nešvarūs žaidimai prasidėjo tuomet, kai įmonė „Palangos butų ūkis“ gavo „Palangos komunalinio ūkio“ paruoštas pavedimo organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo ir įgyvendinimo sutartis.
„Jose nurodyta, kad mes ne tik padedame vykdyti modernizaciją, bet ir prisiimame visą atsakomybę dėl renovacijos. O kas bus, kai savivaldybėse pasikeis valdžia, po rinkimų neliks vieno ar kito savivaldybės įmonės vadovo? Kas tuomet atsakys, kai gyventojai ateis prašyti taisyti broką? Už tai turėsime atsakyti mes, namo administratoriai“, – stebėjosi J. Sakovskis.

Nepasirašė sutarties
UAB „Palangos butų ūkis“ tokių sutarčių nepasirašė, teisininkai parengė korekcijas.
„Mes įtraukėme punktą, kuriuo norime pasilikti teisę labiau kontroliuoti „Palangos komunalinio ūkio“ veiksmus renovacijos metu, nes mes už tai turėsime atsakyti. Jei atsirastų renovacija nepatenkintų gyventojų, teismuose reikėtų mums su jais bylinėtis“, – apie sutarties pakeitimus kalbėjo J. Sakovskis.
UAB „Palangos butų ūkis“ į sutartį įtraukė ir kitą punktą – įsipareigojimą kitai sutarties šaliai nekonkuruoti namų administravime.
„Mes giname savo rinką ir teisėtu žingsniu, apibrėžiant veiksmus ir atsakomybę sutartyje. Jei viena įmonė deklaruoja, kad jos siekis ir veikla yra susijusi tik su renovacija, mes pasiliekame prie savo veiklos – administravimo. Mano nuomone, laisvoje rinkoje vertę turi tik aiškūs ir konkretūs susitarimai. Tai, kad nepasirašytos sutarties sąlygos buvo paviešintos, kvepia reketu ir nedorais dalykais. Jei verslo partneris turi pretenzijų ar klausimų, apie tai kalbasi ir derasi, o ne šmeižia ar šantažuoja kitą pusę“, – nuomonę išsakė J. Sakovkis.  

Gyventojams –
mulkinantys teiginiai
„Palangos komunalinis ūkis“ minėtame straipsnyje pažėrė ir daugiau prieštaringai vertinamų faktų.
Tai, jog įmonės atstovas įtikinėja gyventojus, kad jiems neteks prisiimti jokios atsakomybės, ne tik laužta iš piršto, bet ir neatitinka tiesos.
„Už daugiabučio renovaciją gyventojai neprisiima jokios finansinės atsakomybės“, – teigia UAB „Palangos komunalinis ūkis“ daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos projektų vadovas Modestas Čeponkus.
Tokie teiginiai dvelkia populizmu, o gyventojui taip ir nepateikiama tikroji situacijos esmė.
O iš tiesų pasirašant daugiabučio namo kreditavimo sutartį su „Šiaulių banku“, jau dabar iškilo klausimų dėl šioje sutartyje numatytų sąlygų.
Sutartyje pažymėta, kad gyventojui delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo trečios mokėjimo uždelsimo dienos. Ir tai sudaro 0,04 procento nuo pagal sutartį nesumokėtos kredito ir/ar palūkanų sumos. Sutartyje pažymėta, kad administratoriui už sutarties nefinansinių įsipareigojimų nevykdymą numatoma 500 litų bauda.
„Gyventojai yra raginami kuo greičiau pasirašyti šias sutartis, net neinformuojant, kas jų laukia. Daugelis namus administruojančių įmonių pradėjo diskusijas, kad tokios sutarys būtų patobulintos gyventojų naudai. Gindami verslo interesus, mes kovojame ir už gyventojus, o priešingai elgiasi savivaldybė – ragina užmerktomis akimis pasirašyti sutartis“, – pažymėjo J. Sakovskis.

Palūkanų pinklės
Sutartyje su „Šiaulių banku“ nustatoma, kad metai susideda iš 360 dienų, o juk iš tiesų metuose yra 365 dienos. Nuostata sutartyje skaičiuoti 360 dienas taikoma tik tuo atveju, kai skaičiuojamos palūkanos ne visam mėnesiui. Kitais atvejais mėnesio palūkanos skaičiuojamos kaip 1/12 dalis metinių palūkanų. Metinė palūkanų norma nurodyta „Specialiojoje dalyje“. Pagal banko siūlomą modelį prisiskaičiuoja daugiau palūkanų, nei turėtų būti. Pavyzdžiui, vienam butui imamas 20 tūkst. litų kreditas. Per 20 metų palūkanos turi sudaryti apie 6 tūkst. litų, tačiau pagal banko skaičiavimo schemą, priskaičiuojama 6 tūkst. 83 Lt suma, o tai yra 83 litais daugiau kiekvienam butui. Jeigu name yra 120 butų, susidaro beveik 10 tūkst. litų namui daugiau, o tai jau yra dideli pinigai. Už tokią sumą namo šilumos punktui galima nupirkti du tris šilumokaičius.

Valdiškos UAB įvaizdis
„Tuose investiciniuose projektuose, kuriems vadovauja mūsų įmonė, gyventojų nuomonės paisoma ir į ją atsižvelgiama. Kol patvirtinamas projektas, su gyventojais susitinkama ir deramasi mažiausiai kelis kartus. Mes turime realių pavyzdžių Palangoje – atlikti renovacijos darbai J. Janonio g. 28 ir Žvejų g. 38 namuose. O savivaldybės įmonės metodai primena labai jau bendro pobūdžio, lyg pagal trafaretą visiems gyventojams siūlomus projektus. O gyvenime juk taip nebūna. Kiekvienoje situacijoje patys žmonės turi pasirinkti jiems geriausią ir priimtiniausią projektą. Ar tikrai ši teisė žmonėms yra užtikrinama?“ – klausė J. Sakovskis.
Tai, kad įmonę „Palangos komunalinis ūkis“ proteguoja savivaldybės vadovai, dar neapsaugo jos nuo klaidingų žingsnių.
„Lyg sovietmečiu pasigirsta raginimų tikėti savivaldybės įmone. Ji esą yra skaidresnė, vadinasi, geresnė ir nesvarbu, kad renovacijos procese neturi jokios patirties. Tačiau neva nenuskriaus žmogaus, kaip anuomet, buvo tikima viena ir teisinga partija. O verslo žmonės, renovavę ne vieną namą, paisantys įsipareigojimų ir atsakantys už sutartyje padėtą parašą, esą yra mažiau patikimi? Ar tai nėra pati atviriausia politikų lūpose girdima protekcija?“ – svarstė J. Sakovskis.
Gyventojų sąmonėje mėginama suformuoti mintį, kad savivaldybė ir jos įkurtos įmonės yra ne pelno siekiančios organizacijos. Tačiau net ir savivaldybės įkurtos uždaros akcinės bendrovės įstatuose yra pažymėta, kad tai yra pelno siekianti įmonė.
Tad iš kokių pinigų kone kiekviename miesto laikraščių numeryje atsiranda užsakomieji straipsniai, proteguojantys savivaldybės UAB? Ar ne iš mokesčių mokėtojų pinigų užsiimama tokia propaganda? Privati įmonė už tokią informaciją turi mokėti iš savo pelno dalies, o ne iš gyventojų kišenės.

Nėra pasirinkimo
Palangiškiai jau žino atvejų, kai investiciniai projektai buvo paruošiami net nematant namo.
„Apie kokią kokybę mes galime kalbėti? Jau žinomi atvejai, kai Palangoje, kaip ir Klaipėdoje, iškilo klausimų, kodėl gyventojai nebegalėjo koreguoti jau parengtų investicinių projektų?“ – kalbėjo J. Sakovskis.
Kitaip tariant, gyventojams siūloma pasirinkti tarp kardinalių dalykų – pigaus arba brangaus varianto. Tačiau gyvenimiška logika diktuoja, kad žmogui turi būti galimybė rinktis lanksčiai.
„Kodėl negali gyventojai nuspręsti, kad jiems vienoje projekto dalyje reikia brangesnių darbų, o kitoje – pigesnių? Tai tik jiems spręsti ko jiems reikia. Ne tik žmonių poreikiai skiriasi, bet ir patys namai“, – svarstė J. Sakovskis.

Kas užsiims skolų
prevencija?
Pirmajame daugiabučių namų renovacijos etape projekto sutartis pasirašinėjo patys gyventojai, dabartiniame, antrajame etape, jas pasirašo projekto administratorius.
„Kyla atsakomybės klausimas. Projekto administratorius finansiškai neatsako už banko paskolą ir kitus dalykus. Įstatymas numato, kad atsakomybė gula ant naudos gavėjo pečių. O tai reiškia – gyventojui“, – tikino J. Sakovskis.
Kodėl klaidinami palangiškiai UAB „Palangos komunalinio ūkio“ teiginiais, kad visą atsakomybę už renovaciją prisiims modernizacijos vykdytojas?
„Mes negalime pasirašyti tokių pavedimo sutarčių, nes nutikus situacijai, kai renovacijai nepritarianti 40 proc. gyventojų dalis ims ieškoti galimybių, kaip jiems nemokėti už renovaciją, kaltas liks namo administratorius“, – pastebėjo J. Sakovskis.
Sutartyje su „Šiaulių banku“ yra pažymėta, kad tokiu atveju, kai naudos gavėjas, o tai yra gyventojas, delsia daugiau nei 3 dienas mokėti pagal sutartį privalomas įmokas, tai administratorius įsipareigoja naudos gavėją informuoti raštu apie jo nevykdomus įsipareigojimus. Raginimo laiškus privalės žmonėms siųsti administratorius, o jei bus būtina, net ir imtis sankcijų.
„Mums svarbu, kas vis tik prisimins atsakomybę už statybos darbus, kas rūpinsis įmokų susirinkimu ir kas užsiims skolų prevencija“, – pabrėžė J. Sakovskis.
Banko siūlomoje sutartyje yra pažymėta, kad administratorius bus įpareigotas įspėti daugiau nei 30 dienų įsipareigojimų nevykdančius gyventojus geruoju sumokėti įmokas per 20 dienų ir iš anksto informuoti apie pasekmes, galinčias atsirasti, jei įmokos ir delspinigiai nebus mokami laiku.

Įžvelgia politiką
Apkaltinta renovacijos proceso Palangoje žlugdymu UAB „Palangos butų ūkis“ tame įžvelgė daug gilesnius – politinius dalykus.
„Arba tai yra neišmanymas, arba savų intencijų siekimas. Mes dirbtinai nesukuriame trikdžių renovacijos procesui. Spėčiau, kad gyventojai dezinformuojami tam, kad kiltų nepasitenkinimas namo administratoriumi. O tuomet būtų lengva pasiekti jo pakeitimo“, – nuomonę išsakė J. Sakovskis.
 
Naikinama konkurencija
Verslininkai pastebi, kad Palangoje vykdoma sisteminga konkurencijos naikinimo politika.
Dėl to, kaip gyventojai pasirinks šilumos sistemų prižiūrėtojus, miesto valdžia net pasiryžusi pažeisti įstatymus.
Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas, kuriuo savivaldybės darbuotojai yra įpareigojami šaukti gyventojų susirinkimus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros pasirinkimo, tėra desperatiškas miesto valdžios mėginimas proteguoti savivaldybės įmonę „Palangos šilumos tinklai“.
Matydama, kad šią įmonę jau atvirai proteguoja Palangos meras Šarūnas Vaitkus, įmonė „Palangos būtų ūkis“ atkreipia gyventojų dėmesį, kad mieste nebėra sveikos konkurencijos.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų direktorius Juozas Antanaitis raštu informavo miesto merą, savivaldybės administraciją, kad kuo skubiau būtų atšauktas Civiliniam kodeksui prieštaraujantis potvarkis.
Teisę šaukti gyventojų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu savivaldybė ar jos įgaliotos institucijos turi tik renkantis namo administratorių.
„Civilinis kodeksas kitokių atvejų nenumatė, o Palangos savivaldybė šią įstatymo leidėjo valią iškreipė“, – reziumuojama J. Antanaičio rašte.
 

Užsiima protekcija
Tai, kad įstatymams buvo nusižengta, konstatavo ir Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, kurios funkcija užtikrinti, jog savivaldos lygmenyje sprendimai būtų priimami laikantis galiojančių įstatymų, o ne „tiesioginio valdymo“ metodais.
Vyriausybės atstovo tarnyba pažymėjo, kad savivaldybė privalėjo nustatyti įpareigojimus administratoriams vykdyti Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus, „o ne tiesiogiai nurodyti įmonei „Palangos šilumos tinklai“ užtikrinti daugiabučių namų Palangos mieste šildymo ir karšto vandens priežiūrą“.

Gresia sankcijos
Miesto vadovai viešai gyventojus įtikinėja rinktis savivaldybei priklausančią įmonę „Palangos šilumos tinklai“. Šilumos ūkio įstatymas numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui.
Įmonė „Palangos šilumos tinklai” tiesiogiai darbo santykiais yra susijusi su UAB „Litesko“.
O už tokį grubų įstatymo pažeidimą yra numatytos sankcijos – nuobaudos gali siekti 10 proc. metinės apyvartos ar net atestato panaikinimas.

Užs. Nr. 011