Kas skundžiasi rojuje žemėje, Palangoje?

Lietuvoje, ir Palangoje, – seniai regėta kaitra. Paplūdimyje poilsiautojai vietas „rezervuoja“ nuo ankstyvo ryto, kitaip, atėjus popiet, pakliūsi į „silkių statinę“. J. Basanavičiaus gatvėje nėra vietos ir kojai einant ištiesti patogiai.
Žodžiu, svajonių vasara visiems Palangoje! Visi laimingi lekuoja, ar ne?
Netiesa. Kas skundėsi kurorte, tas ir toliau besiskundžia.
Gi įvažiavimas į Palangą – klaikus, tarsi ralyje dardant renovuojama Kretingos gatve. Teisybės dėlei, pagyrų reikia pasakyti komunalininkams, kurie laisto gatvę – ne kartą ir ne du stebėjau tai.
Kai kurie verslininkai „tradiciškai“ skundžiasi, kad miesto svečių piniginės – plonos. Net viešbutyje gyvenantys svečiai į kambarius tursena su pilnais „Maximos“ krepšiais. Ką jau kalbėti apie privatų apgyvendinimo sektorių!
Nors paplūdimyje nerasi kur obuoliui nukristi, šiemet „kamuoliukų“ varžytuvėse laimėję teisę prekiauti paplūdimio paviljonuose verslininkai džiaugsmu nešvyti: ypač lietuviai neišlaidauja.
O kai kurie nedalyvavę atrankoje prekiauti pliaže verslininkai graužiasi nagus: pernai visi paviljonai paplūdimyje dirbo nuostolingai, kas galėjo pagalvoti, kad šiemet bus toooookia puiki vasara? Ech, gi reikėjo dalyvauti konkurse...
Gelbėtojai savo ruožtu skundžiasi, irgi tradiciškai, kad poilsiautojai nedrausmingi, ne vienam jūra atrodo – iki kelių. O vaikų savaitgaliais paplūdimyje nuo tėvų pasimeta ne vienetai kaip anksčiau, o beveik 50, kaip antai praėjusį savaitgalį.
Tikras galvos skausmas su tokiu būriu „niekieno“ mažųjų!
Poilsiautojai skundžiasi, kad dviračiu negali važiuoti Botanikos parke. Kad negalima šuniukų ir driežiukų į paplūdimį atsivesti.
Ypač daug skundų dėl triukšmo. „Vakarų salūnas“ J. Basanavičiaus gatvėje dėl jo itin nukentėjo – Taryba apribojo jame prekybos alkoholiu laiką iki 1 val. nakties.
„Palangos tiltas“ taip pat „užregistravo“ ne vieną skundą, ypač iš senesnės kartos palangiškių. Gi, girdi, miesto svečiai Vytauto gatve laksto kaip patrakę, kiti kepa šašlykus iki išnaktų po pat daugiabučių ir privačių namų, kuriuos nuomojasi, langais, triukšmauja, palieka šiukšles. O parduotuvėse šiais metais – kaip niekada ilgos eilės.
Nusiraminkite, palangiškiai, atvers duris „Lidl“, gal ir „Norfa“. Net jų atidarymo nereikia laukti – dar mėnesiukas ir Palanga vėl atgaus sau įprastą ritmą.
Ar tada ateis į miestą ramybę?
Kažin. Jau rudenį vis dažniau pradės „ginklais žvangėti“ vietos politikai, partijos ir partijėlės. Žiū, ir koks nors visuomeninis komitetas – lažinuosi, kad ne vienas! – atsiras. Kitais metais laukia net trys rinkimai, o pirmieji – į miesto Tarybą – jau vasarį.
Kai kurių politikų nepasitenkinimo nė kaitra neprislopina. Kaip kitaip paaiškinti, kad praėjusiame Tarybos posėdyje, padalinus mūsų vasaros žurnalą visiems Tarybos nariams, jis greitai „dingo“ nuo stalų ir dalis jų atsidūrė šiukšliadėžėje tualete?
Nė kiek neįsižeidžiau. Niurzglių, pavyduolių ir įkyruolių buvo ir bus.
Net jeigu šiandien Jėzus nuspręstų apsireikšti Palangoje, sulauktų ne tik pozityvaus dėmesio ir kvietimų kartu nusifotografuoti.
Sutikite, kas nors būtinai pabambėtų, ką jis čia darąs ir kodėl trikdąs visų ramybę ir poilsį. Neduokdie, kas nors ir vandens į jį iš buteliuko šliūkštelėtų.
Matyt, tokia žmogaus prigimtis – pasiskųsti. Net kai, regis, dabar gyveni rojuje žemėje, Palangoje.