Kandidatų į Seimą meilė Palangai – didelė, žinios apie ją – nelabai

Regis, jeigu sieki Seimo nario kėdės Palangoje, žinok apie ją daugiau nei didžiausias miesto patriotas. Bet kaip parodė „Palangos tilto“ kandidatų į Seimą Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje debatai, kurių tiesioginę transliaciją per „Palangos tilto“ internetinę televiziją www.palangostiltas.lt stebėjo arti šimto žiūrovų, kai kurių kandidatų žinios apie didžiausią šalies kurortą yra skylėtos kaip olandiško sūrio. Vis tik, reikia pagirti kandidatus, kurie išdrįso ateiti į „Palangos tilto“ debatus. Juose dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Vaidotas Bacevičius, Lietuvos laisvės sąjungos (Liberalų) kandidatė Janė Narvilienė ir Lietuvos centro partijos-Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos kandidatas Nerijus Stasiulis.

Kai kurie kandidatai vengia viešų debatų?
Nors kviesti, kiti kandidatai redakcijoje nepasirodė. Socialdemokratų kandidatas Antanas Vinkus atsiuntė raštišką padėką už pakvietimą dalyvauti debatuose ir teisino negalėjimą dalyvauti juose „įtempta rinkimine darbotvarke“.Liberalsąjūdietė Jolita Vaickienė buvo pranešusi, kad šeštadienį dalyvaus vestuvėse, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas klaipėdietis Edgaras Bernotas tarėsi su partijos Palangos skyriaus pirmininku Raimondu Abramu, ar verta juose pasirodyti – „tvarkietis“ būgštavo ne itin daug žinąs apie kurortą. O Darbo partijos atstovas Vytautas Ročys, pakviestas į debatus, sakė „pagalvosiąs“, tačiau nepasirodė. Arūnas Merkelis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas apygardoje, serga.
„Toks kai kurių kandidatų požiūris – nedalyvauti vietos žiniasklaidos viešuose debatuose yra nedovanotinas. Matyt, kai kurie padarė atitinkamas išvadas po ne itin sėkmingai susiklosčiusių debatų Kretingoje“, – nuomonėmis dalijosi į „Palangos tilto“ redakciją atvykę kandidatai.
Galbūt ir kai kurie jų pasigailėjo tai padarę, nes iš „Palangos tilto“ redaktoriaus Lino Jegelevičiaus ir žurnalistės Rasos Gedvilaitės sulaukė ne vieno netikėto klausimo.
Kai praėjusį šeštadienį visa Lietuva – ir Palanga – minėjo Pagyvenusių žmonių dieną, redaktoriaus klausimas, kokia diena tądien buvo minima šalyje, V. Bacevičių privertė pakelti antakius.
„Nežinau“, – prisipažino TS-LKD kandidatas. Šalia konservatoriaus įsitaisiusi J. Narvilienė nesuabejojo: „Šiandien – Pagyvenusių asmenų diena“.
Paklaustas, kokį žmogų laiko pagyvenusiu, N. Stasiulis sakė, kad žmogus, kuris „nebenori jokių naujovių ir nesidomi naujienomis“ neabejotinai yra „pagyvenęs“.
„Tokių yra ir tarp aštuoniolikmečių“, – sakė Centro partijos-Antikorupcinės koalicijos kandidatas.
Sulaukusi komplimento, kad esanti „jaunatviška“, bet paprašyta atsakyti, ar Seime spėsianti koja kojon su perpus jaunesniais kolegomis, pavyzdžiui, V. Bacevičiumi, J. Narvilienė sakė, kad ji „varžytuvių“ nebijanti.
„Privalėsiu pajėgti. Kai kurie žmonės miršta jauni, o kai kurie gimsta seni. Kalbu ne apie amžių“, – sakė J. Narvilienė.
Visi trys kandidatai pažadėjo rūpinsiąsi senjorais, jeigu būsią išrinkti į Seimą.

Kam daugiausiai tenka savivaldybės biudžeto?
Į klausimą apie šių metų Palangos miesto savivaldybės pajamas, nė vienas kandidatas neatsakė tiksliai. V. Bacevičius įvardijo 15 milijonų eurų sumą, N. Stasiulis su atsakymu 17 milijonų eurų buvo arčiausiai tiesos – Savivaldybės 2016 metų biudžeto patikslintos pajamos sudaro šiek tiek daugiau nei 20 milijonų eurų.
Kad didžiausi kiekvienos savivaldybės – ir Palanga ne išimtis – asignavimai tenka švietimui, žinojo N. Stasiulis, jam pritariamai linksėjo J. Narvilienė.
„Į šį klausimą neatsakysiu. Ir man tokie klausimai labai keisti, jeigu mes kandidatuojame į Seimą. Gal kiti kandidatai dėl to ir neatėjo į debatus, nes žinojo, kokie bus klausimai?“ – sakė V. Bacevičius.
Palangoje veikia 6 lopšeliai-darželiai, bet pastarasis kandidatas tegalėjo įvardinti tris jų. J. Narvilienė, tikslindama konservatorių, sakė „yra įsitikinusi“, kad jų yra daugiau.
N. Stasiulis vėl buvo arčiausiai tiesos: „Septyni, ar ne?“ – sakė jis.
Užtat Tarybos narys V. Bacevičius tiksliai pasakė, kokių didelių investicijų Palanga laukia artimiausiu metu.
J. Narvilienė išreiškė mintį, kad reikėtų daugiau investicijų Palangos oro uosto infrastruktūrai pagerinti.
„Nieko naujo, matyt, nepasakysiu, bet Palangai, kaip vienai didelei rekreacinei zonai, reikia daugiau investicijų į turizmo, sveikatinimo ir pramogų infrastruktūros gerinimą“, – sakė N. Stasiulis.
Istorinių žinių apie Palangą testas taip pat privertė kandidatus raukyti antakius.
Paprašyti paaiškinti Palangos vardo kilmę, V. Bacevičius teisingai sakė, kad ji susijusi su žodžiu „palangė“, N. Stasiulis tikslindamas sakė, kad pagal vieną versijų, pajūryje būta daug žvejų trobų, o vėjai pustę smėlį jose „iki palungių“.
V. Bacevičius negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu laikotarpiu Palanga buvo Latvijos dalis, J. Narvilienė teigė, kad Palanga niekada nepriklausė Latvijai, o N. Stasiulis buvo arčiausiai teisingo atsakymo, tačiau jis, ilgametis renginių vedėjas, negalėjo įvardinti, kokiuose istoriniuose šaltiniuose pirmąkart buvo paminėta Palanga.
Paprašyti išvardinti Palangos miesto savivaldybės gyvenvietes, V. Bacevičius išvardino Šventąją, Nemirsetą ir Karklę.
„Karklė, deja, nėra Palangos miesto savivaldybės dalis, – jį pataisė N. Stasiulis. – Dar įeina Kunigiškiai, Monciškės, Būtingė“.
„Ir Nemirseta“, – įsiterpė J. Narvilienė.
Pasiteiravus, kiek Palangos miestas tęsiasi išilgai Baltijos jūros, V. Bacevičius spėjo, kad nuo Nemirsetos iki Šventosios pabaigos „bus gal apie 50 kilometrų“.
J. Narvilienė sakė „kilometrų neskaičiuojanti“ ir „primetusi“ sakė, kad yra „apie 30 kilometrų“.
„43 kilometrai 700 metrų“, – sakė N. Stasiulis.
Enciklopedija teigia, kad Palangos miesto savivaldybė pajūriu driekiasi 25 kilometrus.
V. Bacevičius ir J. Narvilienė negalėjo pasakyti, koks yra J. Basanavičiaus gatvės ilgis.
„Nematavau“, – sakė TS-LKD kandidatas. „Chm“, – mąstė J. Narvilienė. Užtat N. Stasiulis neabejojo: „1100 metrų, skaičiuojant tiltą į jūrą“.
„Man atrodo kaip du kilometrai. Gal dėl to, kad einu lėtai, pasimėgaudamas“, – humoro jausmą rodė V. Bacevičius.

Ką veikė gyvenime M. Tiškevičius iki atvykdamas į Palangą?
Į „Palangos tilto“ žurnalistės Rasos Gedvilaitės klausimą, kiek Palangoje yra mokyklų, V. Bacevičius jas pirmasis tiksliai išvardijo.
Į kitą jos klausimą, į kur galima iš Palangos nuvykti, Lietuvos laisvės sąjungos (Liberalų) kandidatė dėstė, kad ji „daugiausiai iš Vilniaus skrenda“.
„Tiesiai iš Palangos galima nuvykti į Londoną...Londoną..Labai daug kur“, – nesiryžo ilgiau mąstyti kandidatė.
Ją papildęs V. Bacevičius įvardijo 9 oro skrydžių kryptis iš Palangos.
„Kijevas ir Minskas – naujos kryptys, atidarytos šiemet“, – sakė jis.
N. Stasiulis Palangą vadino ketvirtu sparčiausiai regione augančiu mažuoju oro uostu, nors toks teiginys šiek tiek prasilenkė su tiesa: Palangos oro uostas yra toks ne regiono masteliu, o visos Europos Sąjungos.
Pasiteiravus, ką grafas Mykolas Tiškevičius veikė iki atvykdamas į Palangą, V. Bacevičius prisipažino negalįs pasakyti, J. Narvilienė traukė pečius, o N. Stasiulis spėjo: „Verslu užsiėmė“.
Enciklopedija vėl duoda atsakymą: M. Tiškevičius buvo caro armijos pulkininkas.

Visi kandidatai jaučia atsakomybę už šalį
Perėjus prie rimtesnių klausimų – teiraujantis apie kandidatų motyvaciją kandidatuoti į Seimą, V. Bacevičius sakė, kad matąs „realią galimybę“ padėti žmonėms ir palangiškiams taip pat.
„Užtenka mums visiems jau plaukti pasroviui. Ši valdžia nieko nedaro. Socialinė rizika išaugo, kainos išaugo daug, nedarbas taip pat lieka gan didelis. Reikia ryžtingų sprendimų“, – sakė V. Bacevičius.
Jis sakė esąs praktikuojantis advokatas ir uždirbąs „panašiai“ kiek Seimo narys.
J. Narvilienė teigė, kad nori patekti darbuotis į Seimą, nes esanti labai pilietiška.
„Matau visas problemas, aš nebijau jas viešinti ir kovoti. Reikia kovoti dėl kiekvieno žmogaus. Kaip disidentui, – sakė J. Narvilienė. – Būdama Seimo nare, nieko sau neužsidirbau: nei ką nors pasistačiau, nei vilą užsienyje nusipirkau. Gyvenu tame pačiame name Padvariuose, Kretingos rajone. Net mano vienintelė gatvė liko neišasfaltuota, nors gyvenvietė – nauja“.
„Einu į Seimą, nes jaučiu didelę atsakomybę už Tėvynę. Ilgiau laukti negalima. Skirtumas tarp gaunančių mažiausias ir didžiausias pajamas išaugo devynis kartus. Mūsų valdžia yra neadekvati priimti tinkamų sprendimų, – sakė N. Stasiulis. – Noriu, kad mano vaikas, baigęs mokyklą, nebėgtų į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo, o liktų čia. Nenoriu, kad mano tėvai skaičiuotų kiekvieną centą“.
„Palangos tiltui“ pasidomėjus debatų dalyvių, kokių įstatymų, reikalingų Palangai, priėmimą inicijuotų, jeigu būsią išrinkti į Seimą, ar kokius jau veikiančius įstatymus siektų jame pataisyti didžiausio šalies kurorto labui, V. Bacevičius apgailestavo, kad debatuose nedalyvauja visi aštuoni kandidatai.
„Kitaip yra galimybė, kad jie pradės plagijuoti čia išsakytas mintis“, – būgštavo TS-LKD kandidatas.
„Suteikčiau daugiau teisių priimant sprendimus regionams, kad ministerijos negalėtų vienu įsakymu nubraukti to, ko reikia regionams, pajūrio regionui taip pat. Kalbu ir apie atliekų tvarkymo įstatymą, apie jo pakeitimus, kurie išplėstų vietos savivaldybių, ir Palangos, teises, ir susiaurintų Aplinkos ministerijos teises tuo klausimu“, – dėstė V. Bacevičius.
Anot konservatoriaus, Palangai reikia ir Statybų įstatymo pakeitimų.
„Labai aštri problema, kai kas nors išsiima statybos leidimą statyti vienbučiui ardvibučiui, o galop atsiranda 18 butų komercinis namas“, – pabrėžė V. Bacevičius.
Jis ketina pakeisti ir Biudžetinės sandaros įstatymą, kad savivaldybėms, gerai renkančioms mokesčius, būtų suteikta galimybė metų galepasinaudoti jų dalimi savo apyvartinėms lėšoms.

Populiarios Antikorupcinės koalicijos kandidato iniciatyvos
J. Narvilienė sakė „pritarianti visiems“ V. Bacevičiaus pasiūlymams.
„Jis juos žino, nes yra teisininkas, – pabrėžė J. Narvilienė. – Blogai, kai priėmus įstatymą, netrukus jie yra taisomi. Tai labai trukdo gyventi. Visų įstatymų Nr. 1 įstatymas turi būti Antikorupcinis įstatymas. Mūsų partija taip pat labai aktyviai pasisako už dvigubą pilietybę“.
N. Stasiulis pirmiausia sieks Seime didinti socialinį teisingumą.
„Kai jo nėra, valdžia ir žmonės vieni nuo kitų yra labai nutolę“, – pabrėžė Lietuvos centro partijos-Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos kandidatas.
Anot jo, kuo daugiau visuomenės turi būti įtraukta į valdymą.
„Mūsų ekonominiai emigrantai – apie pusę milijono ar daugiau – net balsuoti negali. Mano giminaičiai Italijoje ir Prancūzijoje gyvena tolokai nuo ambasados ir dėl to jie rinkimuose nedalyvaus. Pirmiausia siekčiau konstitucinių pataisų priėmimo, kurios įteisintų ne tik dvigubą pilietybę, bet ir elektroninio balsavimo galimybę“, – sakė N. Stasiulis.
Jis pasisako ir už Seimo narių skaičiaus sumažinimą nuo 141 iki 101.
„Absurdas yra ir tai, kad Seimo nariai turi teisinę neliečiamybę. Dėl to gerokai mažėja galimybė juos patraukti į teisinę atsakomybę, o tai padarius, pats procesas, kaip V. Uspaskicho atveju, yra labai vilkinamas“, – pastebėjo kandidatas į Seimą.
N. Stasiulis pasisako ir už referendumo inicijavimui reikalingų parašų skaičiaus sumažinimą – nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. O viešai iniciatyvai inicijuoti įstatymo priėmimą, anot jo, reikėtų reikalingų parašų skaičių nuo dabartinių 50 tūkst. sumažinti iki 15 tūkst..
„Neturėtumėme bijoti savo žmonių, jeigu esame politikoje, Seime“, – sakė N. Stasiulis.