Kaip karo metu dirbs Palangos miesto Taryba – neaišku

Kilus karui Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė ir atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė. O kaip Palanga? Kaip vyktų Palangos valdymas įsiliepsnojus karui ir kilus pavojui Lietuvai?

Palangos miesto savivaldybės vyriausiais specialistas Žilvinas Vainora sakė „Palangos tiltui“, kad kilus karui Ukrainoje ir jam aidint Lietuvoje, Palangos miesto savivaldybė yra tam pakankamai gerai pasiruošusi.

„Palangos savivaldybė yra pasitvirtinusi Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame numatyta, kaip organizuoti savivaldybės teritorijose gyvenančių ar esančių gyventojų apsaugą įvykus nelaimei. Šiame plane numatyta savivaldybės: gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją tvarka; gyventojų evakavimo organizavimo eiga; kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės: nurodomi adresai, galimas priimti žmonių skaičius; ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimo ir koordinavimo tvarka; medicinos, socialinės, psichologinės ir kitos pagalbos teikimo, viešosios tvarkos palaikymo organizavimo, švietimo ir kitų būtiniausių paslaugų teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu eiga (kas teikia ir kaip organizuoja),“ – sakė Ž. Vainora.

Tačiau, anot jo, Palangoje nėra poreikio turėti slėptuves – pagal teisės aktus, slėptuvės skirtos tik Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariams.

„Gyventojams Palangoje yra numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai (patalpos kur gyventojai, dėl įvairių priežasčių negalintys pasilikti  savo namuose, galėtų laikinai apsigyventi). Tai – praktiškai visų mokyklų sporto salės, sporto centro salės. Kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas yra pateiktas Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje Civilinė sauga ir mobilizacija/Teisės aktai, reglamentuojantys civilinę saugą/Kolektyviniai apsaugos statiniai,“ – sakė valdininkas.

Pasak jį, net kilus karinei grėsmei, savivaldybė neturi prievolės pirkti ir sandėliuoti maisto produktus. 

„Gyventojams rekomenduojama visada, ne tik karo grėsmės atveju, namuose turėti maisto atsargų bei geriamo vandens,“ – sakė Ž. Vainora.

Jis neatsakė, kaip karo atveju dirbtų miesto Taryba. Į šį klausimą neatsakė ir mero Šarūno Vaitkaus patarėja Jurgita Vanagė.

Kaip rašė „Palangos tiltas“, Seimo narių saugumu karo atveju jau pasirūpinta. 

„Yra evakuacijos planas, mobilizacijos planas – visi šie planai yra, schemos numatytos, su grifu „slaptai“. Su ta informacija gali susipažinti Seimo nariai, kanceliarijos vadovai“, – LNK sakė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.