Kaimynų skundų bijantys palangiškiai Rytų kvartale gyvena kaip prie Stalino

Rytų kvartalo gyventojai atsidūrė unikalioje situacijoje.
Apsitvėrę šiek tiek didesnę savo sklypų dalį visi jie tapo pažeidėjais, kurie bet kada gali būti apskųsti statybų prievaizdams ir žemėtvarkininkams už ne savo sklype pastatytas tvoras ir užimtą valstybinę žemę.
Toks pavyzdys jau yra. Susikivirčijęs su kaimynu vienas šio kvartalo gyventojas ilgai negalvodamas jį apskundė dėl ne vietoje pastatytos tvoros.
To paties likimo susilaukė ir kitas tą nelaimėlį užtarti bandęs gyventojas. Skundas statybos priežiūros inspektoriams nuskriejo ir dėl jo.
Gavę tokį signalą inspektoriai pasiraitojo rankoves ir, į pagalbą pasitelkę Nacionalinės žemės tarnybą, abu palangiškius nubildino į teismą.
Tiesa, prieš tai inspektoriai reikalavo nusigriauti neteisėtai pastatytas tvoras. Tačiau žmonės nematė reikalo to daryti, nes savivaldybė dar kadaise žadėjo pakoreguoti atliekamų Ryto kvartalo gatvių projektus ir susiaurinus numatytas gatves leisti gyventojams išsipirkti užsiimtus žemės rėžius.
Įdomiausia tai, kad teismuose vienu ypu galėtų atsidurti visi kvartalo gyventojai, kurių tvoros atsidūrė numatytos gatvės pakraštyje. Tačiau kariauti su visu kvartalu statybos priežiūros inspektoriai nesiryžta, o laukia skundų ir pažeidėjais tapusius palangiškius doroja po vieną.
Taip Rytų kvartalo gyventojai atsidūrė gūdžiame sovietmetyje, kai Stalino laikais vienas kitą galėjo paskųsti ir valdžios rankomis į Sibirą ištremti už bet ką.
Tačiau svarbiausia, kad pažeidėjais šio kvartalo gyventojai atsidūrė ne savo valia. Poros metrų pločio rėžis prie esamų sklypų Rytų kvartalo gyventojams visiškai nereikalingas. Ne morkas jie augina, kad reiktų rūpintis didesniu derliumi.
Dar prieš 15-20 metų čia besikuriančius palangiškius miesto valdžia pati ragino užsitverti gatvių žaliosioms zonoms skirtus rėžius, kad jų nereiktų prižiūrėti miesto komunalininkams. Vėliau čia namus statęsi naujakuriai tvoras rentė pagal vieną liniją, net nenutuokdami, kad taip jie užima beveik arą valdiškos žemės.
„Niekas jūsų tvorų negriaus“, – dar prieš 6 metus Ryto kvartalo gyventojus ramino tuometis savivaldybės administracijos direktorius R.Garolis, kai žmonės prašė valdžios parengti kvartalo detalųjį planą ir išspręsti galimas problemas dėl užimtų didesnių žemės sklypų.
Tačiau tvorų problema visu aštrumu iškilo prieš ketverius metus, kai buvo asfaltuojamos Rudens ir Žaros gatvės. Tuomet pagal projektą numatytam gatvės ir šaligatvių pločiui trukdė kelių gyventojų tvoros.
Per teismus žemgrobiais apšaukti palangiškiai savo tvoras buvo priversti nusigriauti. Tuomet paaiškėjo, kad tokio paties pločio magistralės projektuojamos ir kitose kvartalo gatvėse.
Tada tuometis meras V.Stalmokas palangiškiams viešai žadėjo skirti lėšas likusių gatvių projektų korektūroms, kurios leistų susiaurinti numatytus pločius, o gyventojai galėtų išsipirkti užimtus žemės rėžius. Žmonėms net buvo pameluota, kad tokios korektūros jau yra atliktos.
Bet dabar, kai dar du palangiškiai dėl savo tvorų atsidūrė teismuose, paaiškėjo, kad niekas tų planų netaisė. Savivaldybei buvo perduoti niekam nereikalingi gatvių projektai, kurie numato 20 metrų pločio gatves, iš kurių važiuojamoji kelio dalis – vos 6 metrų pločio.
Dėl pinigų stygiaus nuolat aimanuojanti savivaldybė turėtų būti pati suinteresuota Rytų kvartale nutiesti kuo kuklesnes gatves, kad savo sklypus pasididinti norintiems žmonėms liktų laisvos žemės. Tegu jie valstybinės žemės rėžius tik perka ar nuomoja. Dalis šių pinigų subyrės į miesto biudžetą.
Kad tokio pločio šaligatvių kvartalo gyventojams nereikia, miesto valdžiai nė motais. Papildomų rūpesčių turi ir komunalininkai, kurie dabar Rudens ir Žaros gatvėse nespėja nušienauti brūzgynais virstančias vejas prie šaligatvių. Jau nekalbant apie tai, kad pernelyg plačių šaligatvių įrengimas gerokai pabrangina statybų darbus.
Norint žmonėms išsipirkti užsiimtus rėžius žemės, reikia patvirtinti teritorinio planavimo dokumentą, kuriuo prie gyventojų namų būtų skirti didesni sklypai. Tačiau prieš tai būtina gatvių projektų korektūra, kad šie sklypai neatsidurtų numatytose gatvėse.
Taisyti gatvių projektus savivaldybė žada jau seniai. Tačiau paaiškėjo, kad tik šį mėnesį ruošiamasi skelbti korektūros darbus atliksiančio rangovo paieškas.
Geriausiu atveju dokumentuose būsimos gatvės bus susiaurintos tik kitą pavasarį. Tik tada savivaldybė ims krapštyti galvą dėl naujus sklypų dydžius numatysiančio kvartalo plano.
Tuo tarpu į pikto kaimyno taikiklį patekę du Ryto kvartalo gyventojai teismų slenkstį mins jau šiemet. Jiems gresia nemažos baudos ir įsakmus reikalavimas nusigriauti tvorą. Bet perstatyti tvoras už dviejų metrų žmonėms nekyla ranka. Kad po metų, kai bus leista išsipirkti papildomą žemės rėžį, jų nereiktų vėl atstatyti į buvusią vietą.
Ar Ryto kvartalo gyventojus apgins prieš kelioliką metų visą šią košę užvirusi savivaldybė?