Jonas Brazdžionis pilnai salei sklaidė poezijos dienoraščio lapus

Mokytojas, buvęs V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorius, poetas Jonas Brazdžionis savo naujausios poezijos knygos „Į sūkurį pakliuvę“ pristatyme, kuris vyko trečiadienio popietę, sulaukė pilnos salės savo kūrybos gerbėjų. Simboliška, jog būtent toje mokykloje, kurioje jis ir vadovavo, pristatyta jo naujausia kūryba. Gražių žodžių, gėlių, šiltų sveikinimų buvo tikrai daug.

Nuolat pulsuojanti emocinė linija
Naujausią poeto, gerbiamo visų mokytojo knygą pristatė lietuvių kalbos mokytoja Rima Šalkauskienė, visų pirma ir pasveikinusi visus susirinkusius į pristatymą.
„Visada labai malonu bendrauti su gerbiamu poetu, skaityti jo eiles, o ypač čia, mokykloje, kurioje direktoriumi jis dirbo nuo 1980-ųjų iki 1991-ųjų“, – teigė mokytoja, pripažinusi, jog knyga – taip pat neatsiejama jos gyvenimo dalis. Poezija padeda geriau išreikšti mintį, padeda geriau išspręsti gyvenimo lygtis.
Tai, kaip minėta, jau penktoji J. Brazdžionio išleista poezijos knyga. Pirmoji poezijos knyga „Tarsi rudenio dvelksmas“ buvo išleista 2009 metais. 2010 m. skaitytojams pateikta antroji eilėraščių knyga „Nerimo vingiuos“, trečioji poeto knyga „Degančios dienos“ išleista 2012 m. O ketvirtoji knyga „Iš vilties verdenių“ pasirodė prieš dvejus metus.
„Visose knygose poetas prasmingai jungia žmogaus gyvenimo trapumo, gamtos atsparumo išbandymus, būties gijas“, – apibendrino R. Šalkauskienė.
Pristačiusi knygą mokytoja pripažino, jog žodis turi labai stiprią galią, žodis įpareigoja, žodis atveria duris į pasaulį, kaip sako liaudies patarlė, žodis išgydo, žodis įžeidžia.
„Iš tiesų meniškos sielos kūrėjai jautriau mąsto ir žvelgia į pasaulį. Penktojoje knygoje J. Brazdžionis išsako daug meilės, tiesos, mato, kas vyksta pasaulyje, išgyvena dėl to. Jis kalbasi su mumis. Šios knygos išleidimas vertingas ne tik autoriui, bet ir visai Palangos bendruomenei. Visose knygose didžiausia vertybė yra žmogus, šioje knygoje taip pat galime įžvelgti pokalbio, dialogo variacijų, atsiranda įvairūs personažai. Galime atrasti kiekvienas save“, – pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja.
Ji pastebėjo, jog knygos emocinė linija nuolat pulsuoja, išreiškiamos įvairios emocijos, kurios leidžia ir paliūdėti, ir nusijuokti.

Ir prisiminimai, ir šių dienų aktualijos
Pastebėta, jog knygoje „Į sūkurį pakliuvę“ atsiskleidžia poeto žvilgsnis į nuolatinį gyvenimo ratą, žmogaus būties ir gamtos neatsiejamą vienovę. „Įdomu tai, jog žodis „sūkurys“ parašytas didžiąja raide, turbūt taip norėta atkreipti dėmesį į galingą ir nepakeičiamą gyvenimo tėkmę, kad žmogus negali jos pakeisti, belieka tik surasti, kaip išlikti, išgyventi“, – sakė R. Šalkauskienė.
Mokytoja atrado daug detalių, kurios siejamos su poeto išgyvenimais, jo matymu, išgyventomis akimirkomis. Poeto eilėse atsispindi jo meilė Palangai ir gimtajam Pasvaliui, kur jis praleido daug gyvenimo metų, ten taip pat dirbta mokytoju. Eilėse įžvelgtas siekis išsaugoti tai, kas mus supa.Daugelyje eilių skamba pagarbūs žodžiai apie motiną.
„Lyriškus eilėraščius apie išlikusius prisiminimus pakeičia eilėraščiai apie šių dienų aktualijas. Autorius turi nuomonę dėl daugelio šiuolaikinių kamuojamų klausimų – emigracijos, alkoholio vartojimo, neatsakingo elgesio, tokio kaip vairavimas apsvaigus, padarinius, skurdo, netgi žemės ir kalbos, pamąstoma, ar išvykę svetur lietuviai, nors ir sakosi, kad sugrįšią, tačiau ar tikrai tai padarys, atskleistos globalios žemės problemos“, – kalbėjo mokytoja.
Vienas svarbiausių vyraujančių dalykų yra viltis, išsakytas atviras pokalbis su Dievu. Pasak knygos analizę atlikusios mokytojos, vienas iš jautriausių eilėraščių pavadintas „Malda“, ten išsakyti žodžiai – iš širdies atokiausių kampelių. O meilės kupini žodžiai ne viename eilėraštyje skirti brangiausiam žmogui – žmonai Zitai. Vėliau poetas prisipažins visai publikai, jog apie dar vieną knygą jis nė nebegalvojęs, tačiau jį paskatino ją išleisti judviejų su žmona svarbi sukaktis – Deimantinės vestuvės.
Mokytoja iškėlė klausimą, o kas jauniems žmonėms būtų įdomu šioje knygoje. Ji nusprendė, jog dauguma eilių tinka įvairaus amžiaus žmonėms. Ji atrado eilėraščių, kuriuose įvardinta itin daug daržo gėrybių pavadinimų. „Atversite tarsi poeto Jono Brazdžionio poezijos dienoraštį. Būsite įtraukti į minčių, pastebėjimų, klausimų poetinę versmę, iš jų kiekvienas pasisems naujų minčių įminti gyvenimo prasmei“, – patikino lietuvių kalbos mokytoja R. Šalkauskienė.

Suvokta daugiau, nei galėta pasakyti
„Sunku kalbėti po tokio išsamaus pranešimo. Jaučiuosi lyg būčiau nurengtas, – privertė nusišypsoti visus susirinkusius pats knygos autorius. – Labai malonu visų pirma dėl to, kad matau tiek daug čia susirinkusių. Net tiek knygų gal neatsinešiau, bet džiaugiuosi galėdamas papasakoti apie savo kūrybą. Galiu pasakyti, kad visose knygose rašau stebėdamas gyvenimą, viskas sugula į eiles tik iš gyvenimo, iš matytų vaizdų, iš bičiulių, pažįstamų ir kitų gyvenimo patirties“.
J. Brazdžionis patikino, jog poezija padeda suvokti daugiau, nei poetas galėjo pasakyti. „Taigi, mokytoja Rima galėjo suvokti daugiau, nei aš galėjau pasakyti. Ir aš norėčiau, kad kiekvienas iš jūsų atrastumėte ne tą asmenį, apie kurį aš rašau, bet surastumėte savo gyvenime esamus asmenis, mintis, pergyvenimus ir kita“, – patarė poetas.
Jis atskleidė, jog jam smagu, kai jį atpažįsta, kai mokiniai jį prisimena ir sutikę gatvėje su juo sveikinasi. Jam paliko didžiulį įspūdį vienas jo mokinys, kuris po daugelio metų prisipažino klydęs, negerai elgęsis mokykloje. Jam tai buvo tikra šventė.
„Manęs dažnai klausia, kodėl aš nepradėjau rašyti anksčiau. Atskleisiu paslaptį. Pažinojau vieną poetą, kuris labai apgailestavo dėl to, ką rašė anais laikais. Aš nenorėjau apgailestauti ir nenorėjau šlovinti to, kuo netikėjau. Bet aš labai džiaugiuosi, kad mano mokiniai, kurie kai kurie jau vyresni nei septyniasdešimties metų, man pasako: mokytojau, jūs nekalbėjot, bet mes supratom, kaip jūs elgėtės, kaip gyvenot, kaip literatūrą supratot. Nerašiau, nes nežinau, kur mano parašyti eilėraščiai būtų mane nuvedę“, – pripažino poetas, perskaitęs eilėraštį, kuris senais laikais tuometinei valdžiai būtų tikrai nepatikęs.
Mokytojas atskleidė ir tai, jog pirmoji jo knyga nebuvo toji minėtoji, jis anksčiau buvo išleidęs vienetinę knygelę, pavadintą „Mažos mano mintys“.
„Toji parašyta knygelė pateko į pažįstamo bičiulio rankas, kuris paskatino, jog reikia išleisti knygą, jog mano eilėraščiai neliktų tik man“, – papasakojo J. Brazdžionis, po kurio laiko pradžiuginęs net keliomis savo poezijos knygomis.
O kodėl knygos pavadinime sūkurys: pakliūnam į sūkurį kiekvieną dieną, vos tik gimstam, jau ir pakliuvę į gyvenimo sūkurį, kuriame kapanojamės, tačiau atrandam visko.