Jei gyventojai išties permokėjo už vandenį, gali lėkti direktoriaus galva

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad palangiškiai permokėjo už vandenį, kurorto meras Šarūnas Vaitkus iškart kreipėsi į bendrovės „Palangos vandenys“ vadovą Praną Madzajų.

„Sureagavęs į viešai pateiktą informaciją, kad palangiškiai už vandenį permokėjo 450 tūkstančių litų, paprašiau, kad iki rytojaus man ant stalo padėtų visus dokumentus, kas yra blogai bendrovėje. Ar tai tiesa – dar reikia viską išsiaiškinti. Kažkokių išankstinių išvadų nesinori teikti“, – vakar „Palangos tiltui“ sakė meras Š.Vaitkus.

Vadovas neigia

Anot jo, jei informacija pasitvirtintų, būtų imamasi griežčiausių priemonių, kad ir, pavyzdžiui, direktoriaus atleidimas iš pareigų.

Tačiau bendrovės „Palangos vandenys“ vadovas P.Madzajus nesutiko su viešai paskelbta interpretacija dėl gyventojų permokėtų 450 tūkstančių litų už vandenį.

„Netiesa, kad žmonės permokėjo. Kainų ir energetikos kontrolės komisija kitaip interpretavo kainų skaičiavimą, jie tiesiog sumažino sąnaudas 450-ia tūkstančių litų. Žiniasklaidoje klaidingai buvo pateikta informacija, ne taip suprasta“, – „Palangos tiltui“ sakė P.Madzajus.

„Palangos vandenys“ darbuotojai buvo paskaičiavę sąnaudas pagal savo analizę, tačiau Komisija jas sumažino beveik pusę milijono litų.

Iki šiol palangiškiai už kubinį metrą vandens moka 6,41 lito be PVM. Komisijoje yra suderinta nauja kaina – 6.58 lito be PVM. Ją dar turi patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba.

Pasak P.Madzajaus, kainos pakilo dėl to, kad sumažintos buvo sąnaudos bei pabrango energetiniai ištekliai.

„Niekada taip nebūna, kad praėjus keleriems metams kainos nesikeistų. Gi brangsta ištekliai, be to planuojame ir atlyginimų padidinimą”, –  teigė pašnekovas.

Sumažino sąnaudas

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė Loreta Kimutytė taip pat patvirtino, kad palangiškiai nepermokėjo už vandenį.

„Ateina periodas, kai reikia apskaičiuoti sąnaudas ateičiai. „Palangos vandenys“ apskaičiavo didesnę sumą. Bet mes išanalizavę viską nusprendėme, kad prašo per daug, todėl tiekti į butus vandens sąnaudas sumažinome 450 tūkstančių litų“, – aiškino L.Kimutytė.

Komisija, išanalizavusi bendrovės „Palangos vandenys“ 2010 metų faktines sąnaudas ir atlikusi lyginamąją analizę, nepripažino būtinosiomis sąnaudomis apie 450 tūkst. Lt ir vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute. Ji suderino 6 proc. arba 0,40 lito už kūbinį metrą mažesnes geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, palyginus su įmonės projekte nurodytomis.

2007–2011 metais „Palangos vandenys“ į infrastruktūros gerinimą investavo beveik 38 mln. litų. Iš jų 53,7 proc. finansuota iš ES struktūrinių fondų, 40,5 proc. skirta iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, 5,8 proc. reikiamos sumos įmonė finansavo nuosavomis lėšomis. Per šį laikotarpį paklota 16,4 km vandentiekio tinklų ir 19,6 km nuotekų tinklų, pastatyti fluoro šalinimo įrenginiai, rekonstruota Palangos nuotekų valykla ir pagrindinė nuotekų siurblinė, prie centralizuotų vandentiekio tinklų prisijungė apie 360 naujų vartotojų, prie nuotekų tvarkymo paslaugų – 720 naujų vartotojų.

Investuos keliolika milijonų

Įmonė 2011–2015 metas planuoja investuoti 17,621 mln. Lt. Iš jų didžiausią dalį – 53 proc. ketinama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 42 proc. – finansuoti iš nuosavų įmonės lėšų, likusią dalį (5 proc.) – iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. Įgyvendinus veiklos ir plėtros planą, iki 2015 metų pabaigos bus nutiesta 17,1 km vandentiekio tinklų, paklota 15,9 km nuotekų tinklų ir 3,86 km – rekonstruota, prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų prisijungs apie 206 vartotojus, bus pastatytos 8 nuotekų siurblinės ir 3 rekonstruotos.
Šiuo metu „Palangos vandenys“ aptarnauja 7010 nuolatinių vartotojų, o 4 mėnesius per metus (vasaros poilsio sezono metu) dirba vidutiniškai 2,5 karto didesniu pajėgumu. Geriamasis vanduo centralizuotai tiekiamas 95,5 proc. Palangos miesto savivaldybės gyventojų, centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga naudojasi 93,5 proc. vartotojų.