Jau metas įteisinti Palangos himną

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2012-12-27
Peržiūrėta
2131
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vitalius Bernardas Litvaitis.
Vitalius Bernardas Litvaitis.

Beveik prieš 190 metų poetas Silvestras Valiūnas (1769-1831) parašė žinomiausią savo kūrinį –eilėraštį „Biruta“. Patriotinio turinio eilės žaibiškai prigijo liaudyje, spontaniškai susikūrė melodija ir tapo giesme. Kaip himną ją giedojo Peterburgo ir Maskvos universitetų studentai lietuviai.Net didysis Lietuvos kultūros ir lietuvybės skatintojas bei puoselėtojas Maironis eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ parašė: „Čia broliai artojai lietuviškai šneka,/ Čia skamba po kaimus Birutės daina“.
Tiksli eilėraščio data neautografuota, tačiau studijuodami autoriaus susirašinėjimus su savo amžininkais D. Poška, L. Ivinskiu, J. Pabrėža, L. Jucevičium literatūrologai spėja, kad giesmė parašyta 1824 metais. Pirmą kartą „Biruta“ išspausdinta Varšuvos žurnale „Kolumb“ 1828 metais.
Yra žinomos trys giesmės versijos, savo turiniu jos nežymiai skiriasi. Pirmoji pavadinta „Biruta“, vadinama pesimistine, jos tekste atsispindi nusivylimas dėl Palangos atplėšimo nuo žemaičių ir prijungimo prie Kuršo (1819-1827 m.). Šioje versijoje eilėraštis prasideda žodžiais: „Ant krašto marės Palangos miestelėj, / Kurį išplėšė mūsų neprieteliai...“ Antroji versija pavadinta „Dūmojimas seno žemaičio ant kalno Birutos“. Daina istorinė, spėjama redaguota Dionizo Poškos. Trečioji giesmės redakcija atsirado jau po Palangos grąžinimo Žemaitijai 1827 metais. Pats autorius panaikino tapusią neaktualia antrąją kūrinio eilutę, pakeisdamas ją į šviesesnę: „...Kur gyvena mūsų broliai žemaitėliai...“.
Taigi, kol kas „nelegaliam“ Palangos himnui jau greit sukaks 189 metai, tad kreipiuosi į miesto tarybą – būkite savo miesto patriotais, padovanokite mums įteisintą giesmę. Manau, kad turėtų būti priimtas miesto tarybos sprendimas, kuriame būtų nustatytas pasirinktas giesmės tekstas bei nustatytas būtino naudojimo reglamentas (tarkim pakeliant miesto vėliavą, paminint Palangai reikšmingas datas ar šventes).
Netrukus prasidės „Palangos – kultūros sostinės“ renginiai, man žinoma, kad vieno iš renginių programinis pavadinimas yra „Ant krašto marės Palangos miestelėj“, šie žodžiai bus įrašyti ir Palangos šventiniame medalyje. Taigi, geresnės progos visuomenei pristatyti Palangos himną, sulauktume labai negreitai, kultūros fronto kariai turėtų surežisuoti iškilmingą pristatymo ceremoniją. Be to, Kultūros skyriaus specialistai turėtų pasirūpinti himno melodijos užrašymu natomis.
Aš siūlau priimti himno tekstu paties Silvestro Valiūno redaguotą trečiąją versiją.

Šaltinis: Reginos Mikšytės pratarmė rinkiniui „Ant marių krašto“. Vaga, 1976 m.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite


Palangos senosios gimnazijos biologijos mokytoją Daivą Urbštienę gyvenime sunku labai nustebinti, tačiau kai prieš karantiną, viename susitikime jai prisistačius mokytoja, vos ne visi ėmė sutartinai prisiminti savo mokyklas, mokytojus ir net atskirus dalykus, ji širdyje nusistebėjo: „Žmonės, baigę mokyklą prieš 30 metų ir daugiau, iki šiol prisimena ir kalba apie savo buvusius mokytojus.“


„Palangos tiltas“ jau rašė, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus šimtmetį sulaukusią Adelę Čižauskienę praėjusią savaitę pasveikino labai originaliai – pro jubiliatės langą antrajame daugiabučio namo aukšte. Tačiau kiek ir kam toks pasikėlimas kainavo? Meras Š. Vaitkus sakė „Palangos tiltui" pirmadienio vakarą, kad sumokėjo 21 eurą...


Kai naujojo miesto Savivaldybės Tarybos šaukimo naujokai dar nedrąsiai čiupinėja gautus Tarybos narių ženkliukus ir žvalgosi į labiau patyrusius kolegas, Dainius Želvys, atstovaujantis Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), daug ką joje galėtų daryti užsimerkęs – 22 darbo Taryboje metus pradedantis miesto politikas pagal darbo Taryboje patirtį...


Spalio 18 d. (ketvirtadienį) 17 val. Palangos viešojoje bibliotekoje vyks knygos „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918–2018). Politinės asmenybės“ pristatymas ir susitikimas su knygos autore, nenuilstančia mokslininke, aktyvia lietuvybės puoselėtoja prof. Ona Brazauskaite-Voveriene.


Penktadienio pavakare į susitikimą Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje pakvietusi jaunosios kartos rašytoja Monika Budinaitė kartu su leidyklos „Charibdė“ redaktore Rita Kubiliene su palangiškiais kalbėjo ne tik apie trečiąją rašytojos knygą „Kanifolijos dulkėse“, bet ir apskritai apie kūrybą ir nuolat aplink sklandančias...


Į mano rankas žolynams vystant 2015-ųjų metų Palangos Saulėtekio take tarsi netyčia čia įslydo pavydėtinai kokybiškai Vilniuje išleista 1983-ųjų „Poezijos pavasario“ knyga. Ją Kelmėje tada man padovanojo ir šiandien tarp 1980 m. talentingųjų Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos kūrėjų minima poetė Regina Biržinytė (1949–1996), užrašiusi:...


„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...


Jau metas įteisinti Palangos himną

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2012 12 27 | Rubrika: Miestas

Beveik prieš 190 metų poetas Silvestras Valiūnas (1769-1831) parašė žinomiausią savo kūrinį –eilėraštį „Biruta“. Patriotinio turinio eilės žaibiškai prigijo liaudyje, spontaniškai susikūrė melodija ir tapo giesme. Kaip himną ją giedojo Peterburgo ir Maskvos universitetų studentai lietuviai.Net didysis Lietuvos kultūros ir lietuvybės...


„Kuomet protezavimo paslaugos gyventojams buvo teikiamos nemokamai, mes tuomet aprūpinom tiek daug palangiškių“, - papasakojo odontologė Ligija Teresa Žliubienė, vadovaujanti VšĮ „Palangos odontologijos centras“. Pensininkams ir neįgaliesiems, sausio 13-osios dalyviams, vaikams iki 18 metų taikomos kompensacijos protezavimui, tačiau, kaip paminėjo L.T.Žliubienė, tai palyginti nėra tokia...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius