Iš letargo žadinamas vasaros parodų paviljonas

Vasaros parodų paviljonas – architekto Albino Čepio kūrinys, įtūpęs uragano padarytoje erdvėje S. Daukanto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje, praeityje menantis įdomias ir reikšmingas, garsinusias Palangą ne tik Lietuvoje, parodas.

Atkurtoje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje  parodos ir kultūros klausimai nebuvo miesto vadovų pirmaeiliais rūpesčiais.

Pasirinktas lengviausias kelias – kultūros reikmėms pastatytą objektą atiduoti tam, kas brangiau sumokės. Ir taip, parodų paviljonu pasinaudojo televizijos realybės šou „Baras“ administratoriai, po jų restorano „Kupeta“ savininkai. Kiekvienas nuomininkas kažkiek pastatą apdraskė, „patobulino“, pritaikydamas jį savo tikslams bei poreikiams.  

Matydami apleistą ir beveik nenaudojamą statinį, stovintį milijonų vertame sklype, žinomi verslininkai mintyse planavo būdus jo „prichvatizavimui“, ketindami reorganizuoti jį į objektą, galintį nešti gražų pelną.

Kultūros darbuotojai ir jiems prijaučiantys, jau buvo benuleidžią rankas – tebūnie taip, kaip ateitis nulems.

Palangai pažįstamas visuomenininkas, „FotobienalėLT“ prezidentas Adas Sendrauskas „sumislijo“ vasaros šventės intencija paviljoną atgaivinti, surengiant jame kompleksą įvairaus žanro parodų. Adas, pažinodamas mane kaip turintį silpnybę visokeriopai saviveiklai, pasikvietė patalkinti parengiant tapybos darbų parodą „Palangiškių portretai tapytojų drobėse“. Aš nesugebėjau atsispirti ir sutikau prisidėti. Adas partnerystėn pasikvietė ir neformalaus jaunimo organizacijos „Aš esu kultūra“ pirmininką Žygimantą Mitkų su visa jo komanda. Šie prie parodų rengimo prisidėjo su didžiuliu entuziazmu.

Gegužės 13 dieną paviljono kiemas ir parodinės erdvės prisipildė gausia lankytojų auditorija. Su muzika ir dainomis atidarytas parodų komplektas, kuriam suteikėme „Menų kupetos“ vardą. Daugiau nei savaitę senajame pastate šurmuliavo lankytojai.

Protingai pasielgė Kultūros centro vadovai, išnuomodami parodų paviljono pastatą konkurso būdu, sutartyje įpareigoję nuomininkus rengti jame kultūrines priemones. Konkursą laimėjo UAB „Novista“. „Novistos“ kultūrinių renginių koordinatorė Žydrė Giedrimaitė savo iniciatyva pakvietė Adą ir jo asociaciją „FotobienalėLT“, o taip pat mane, atstovaujantį bendruomenės organizacijai „Palangos santarvė“, padėti  kažką sukurti.

Partneriais pakvietėme tuos pačius neformalus „Aš esu kultūra“. Aš apsiėmiau kuruoti tapybos parodos „Palanga tapytojų drobėse“ parengimą.

Birželio 21 dieną atidarytoje parodoje – „Palanga tapytojų drobėse“ eksponuoti 26  kūriniai, sukurti 1984-1989 metais tuometinėje Teritorinėje vandentiekio ir kanalizacijos valdyboje organizuotuose tapytojų, Dailininkų sąjungos narių, pleneruose. Tuose paveiksluose užfiksuota Palanga prieš daugiau kaip dvidešimt metų. Tai ne tik menas, bet ir mūsų istorija. 

Kūrinius ir jų autorius kvalifikuotai pristatyti lankytojams pasikviečiau gerą Palangos draugę, humanitarinių mokslų (menotyros) daktarę Nijolę Tumėnienę. Dr. N. Tumėnienė dalyvavo beveik visuose vandentiekiečių rengtuose pleneruose, gerai pažįsta menininkus ir jų kūrinius, jos pristatymas, komentarai suteikė parodai didesnę vertę.

Buvo labai malonu parodos atidaryme sutikti 1987 metų plenero dalyvį, tuomet dar jauną tapytoją, o dabar jau Lietuvoje žinomą menininką Antaną Beinaravičių.

Vėlgi, įspūdingą siurprizą pateikė jaunimas. Jų, jaunatviškos nuotaikos ir siužetų, piešiniai bei aliejinė tapyba, žiūrovui suteikia optimizmo, tikėjimo jaunimo ateitimi. Ačiū jiems!

Parodų paviljono ateityje, kaip sakoma, jau matosi šviesa tunelio gale. „FotobienalėLT“ artimoje ateityje, kartu su Kinijos ambasada, numatę surengti kiniečių fotografų parodą „Kinijos kultūros paveldas fotografijoje“. Šios vasaros renginių planuose dar numatytas  japonų kultūros  bei papročių paveldo pristatymas Palangai bei jos svečiams.

Siekiame, kad parodų paviljonas būtų meno židinys, kuriame susiliestų Lietuvos ir gilias tradicijas turinti Rytų kultūra.

Vokiečių patarlė byloja, jog gera pradžia, tai jau pusė darbo. Vasaros parodų paviljonui prabusti iš ilgai trukusio letargo pirminis įdirbis jau padarytas. Viliamės, kad mūsų kultūros specialistai palaikys visuomenininkų iniciatyvas ir, jei ne materialiai, tai bent moraliai, rems ir pagelbės jas plėtoti.

Tik bendradarbiaudami ranka rankon, pajėgsime įveikti atsilikimą kultūros srityje, tarkim, nuo didžiausiojo mūsų konkurento – Druskininkų savivaldybės.