Interaktyviame žemėlapyje – Lietuvą lankančių užsieniečių maršrutai ir įpročiai

Ar žinojote, kad latvių poilsiavimo įpročiai Lietuvoje priklauso nuo moksleivių atostogų? Tuo tarpu vokiečių keliautojus traukia ne tik istorinė Mažoji Lietuva, tačiau ir lietuviška gamta. Šie ir kiti verslui, valstybei bei savivaldybėms vertingi duomenys, papildyti naujausia statistika, pateikiami inovatyviuose užsienio lankytojų mobilumo žemėlapiuose internete, kuriuos pristato nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Tikimasi, kad atviri duomenys prisidės prie šalies turistinio potencialo išpildymo. 

Siekdami suteikti galimybę kuo paprasčiau pasiekti išsamius užsieniečių kelionių Lietuvoje duomenis bei prisidėti šalies konkurencingumo didinimo pritraukiant užsienio svečius, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ jau trečią kartą skelbia užsieniečių judumo stebėsenos žemėlapius. Jie remiasi nuasmenintais mobiliojo ryšio duomenimis, leidžiančiais lengvai stebėti užsienio keliautojų judėjimo šalyje tendencijas ir elgseną.

„Augant turizmo srautams, dėl jų vyksta intensyvi konkurencija tarp valstybių. Šioje konkurencinėje kovoje svarbu pokyčių greitis ir duomenimis grįsti sprendimai. Užsienio keliautojų mobilumo žemėlapis yra realiai veikiantis įrankis, kuris suteikia verslui ir viešosioms institucijomis galimybę ypač detaliai nagrinėti turistų poreikius ir atitinkamai į juos reaguoti. Tikiu, kad tai itin prisidės prie šalies turizmo patrauklumo didinimo, išpildant visą Lietuvos turistinį potencialą“, – teigia Karolis Žemaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras

Sistemoje pateikiami naujausi duomenys, apspindintys užsienio lankytojų keliones Lietuvoje nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos, kuomet sulaukiama daugiausiai keliautojų iš kitų valstybių. 

Matomas ir net pavienių renginių poveikis

Kaip teigia VšĮ  „Keliauk Lietuvoje“ analitikė Jogilė Miežienė, įrankis leidžia šalies verslams ir institucijoms susidaryti objektyvų vaizdą apie užsienio keliautojų srautus ir įpročius bei prie jų prisitaikyti. „Duomenys gali duoti apčiuopiamą naudą tiek verslams, tiek savivaldybių bei valstybės įstaigoms. Pavyzdžiui, žinant keliautojų srautus iš konkrečių valstybių, maitinimo įstaigos gali atitinkamai išversti meniu ar net pritaikyti virtuvę prie svečių poreikių. Toks dėmesys labiausiai ir įsirėžia į atmintį. Savo ruožtu, pagal duomenis savivaldybės gali ruošti informacinę medžiagą ar nuorodas apie lankytinas vietas“, –  sako ji. 

Užsienio lankytojų judumo žemėlapiuose pateikiama detali informacija, net keliolika skirtingų pjūvių, todėl ieškantys įžvalgų gali jais produktyviai naudotis. Duomenys pateikiami padieniui, juose atsispindi švenčių dienų, savaitgalių, kruizų ar pavienių renginių populiarumas tarp užsienio svečių. 

J. Miežienė kaip pavyzdį pateikia praėjusių metų gegužės 19 d., kai buvo fiksuotas didelis – per 6 tūkst. –  turistų iš Graikijos aktyvumas. Tuomet Kaune vyko Eurolygos krepšinio turnyras finalinio ketverto varžybos tarp Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) ir Madrido „Real“ (Ispanija) komandų. „Duomenys rodo, kad svečių iš Ispanijos sulaukta net šešis kartus mažiau, tai vertinant turistinį potencialą galima daryti išvadas apie būsimus keliautojų srautus ir jų įsitraukimą į sporto varžybas“, – teigia ji.

Žemėlapiai atspindi tiek keliaujančių su nakvynėmis, tiek keliaujančių per Lietuvą tranzitu lankytojų elgseną ir maršrutus. Naudojant juos galima identifikuoti lankytojų srautų iš atskirų valstybių geografinį pasiskirstymą visoje Lietuvos teritorijoje ir konkrečiose savivaldybėse. Tokiu būdu duomenys gerokai išsamesni, nei gaunami iš apgyvendinimo įstaigų ar turizmo paslaugų teikėjų. 

„Juos galima derinti su papildomais informacijos ir didelių duomenų šaltiniais, tokiais kaip kruizinių laivų atvykimas ar orų informacija. Tai leistų pateikti įžvalgas ir prognozes dėl turistų skaičiaus ir jų įpročių ir pagal tai modeliuoti paslaugų pasiūlą“, – žemėlapių potencialą atskleidžia VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ekspertė. 

Moksleivių atostogos keičia latvių įpročius, nacionalinės šventės –  lenkų 

Remiantis mobiliaisiais duomenimis, pernai daugiausiai keliautojų sulaukta iš Latvijos. Kaimynai rinkosi apsilankymams ir poilsiui pajūrį, didžiuosius šalies miestus, šiaurinę Lietuvos dalį ir čia esančius miestus: Anykščius, Zarasus, Biržus. J. Miežienė atkreipia dėmesį, kad pagal duomenis per moksleivių atostogas lankytojų iš Latvijos įpročiai pasikeičia. 

„Įprastai latviai renkasi leisti Lietuvoje savaitgalius, lankytis prekybos centruose, o per moksleivių atostogas išauga turistų iš Latvijos apsilankymai darbo dienomis – nuo pirmadienio iki penktadienio. Tai rodo, kad kartu su moksleiviais dažnai atostogauja ir jų tėvai ir suplanuoja ilgesnes viešnages Lietuvoje. Tai aktualu apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms planuojant turistų srautus bei siūlant savo paslaugas“, – teigia VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ekspertė. 

Kitas ryškus keliautojų srautas yra iš Lenkijos. Kaimynai renkasi lankymąsi didžiuosiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, pajūris, taip pat pietinėje šalies dalyje, Marijampolė ir Alytuje. Be to, dalis jų vyksta per Lietuvą tranzitu. „Nemažai lenkų ilguosius savaitgalius linkę praleisti Lietuvoje. Balandžio-gegužės sandūroje Lenkijoje minimos net kelios šventės, tokios Darbo ir Konstitucijos dienos, šiuo laikotarpiu atvykusiųjų srautas iš Lenkijos ženkliai išauga, taip žymint turizmo sezono iš šios šalies pradžią“, –  komentuoja J. Miežienė.

Pagal duomenis, atvykusieji iš Izraelio Lietuvoje dažniausiai lankosi Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose, kas signalizuoja, kad jie yra Lietuvą atradę kaip sveikatinimo paslaugų teikėją. Tai aiškus ženklas kitiems kurortiniams šalies miestams, teikiantiems panašias paslaugas, kad reikia didinti sveikatinimo paslaugų žinomumą Izraelyje, nes turistinis potencialas yra.

Lankytojai iš Vokietijos dažniausiai lankosi Vilniuje, tačiau labai ryški ir pajūrio juosta bei Mažoji Lietuva: Klaipėda, Palanga, Neringa, Šilutė. Mobilūs duomenys rodo, kad vokiečių keliautojai mėgaujasi Lietuvos gamta, nes jų judumo pėdsakų aptinkama ir teritorijose, kur nėra didesnių miestų. 

Šie ir dar daug judumo duomenų bei žemėlapių skelbiami VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ interneto svetainėje, adresu https://lithuania.travel/lt/profesionalams/tyrimai-ir-duomenys/mobiliuju-duomenu-projektas.

Užsieniečių judumo projektą įgyvendina „Tele2“ ir „Positium“ įmonės. Mobiliojo ryšio operatorius suteikė analizei reikiamą techninę įrangą ir nuasmenintus Lietuvoje aptarnautų užsienio mobiliojo ryšio naudotojų duomenis, kuriuos apdorojo Estijoje veikiančios įmonės „Positium“ ekspertai. „Positium“ yra sukūrusi daugiau nei 20-yje pasaulio valstybių taikytą metodiką, skirtą mobiliojo ryšio duomenims analizuoti. Naudojant šią metodiką ir mobiliojo ryšio naudotojų prisijungimų prie ryšio bokštų duomenis projekto metu buvo parengti statistiniai užsieniečių judėjimo duomenys bei žemėlapiai, atspindintys Lietuvoje buvusius užsienio keliautojus, nepriklausomai kurio mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis jie naudojosi.