Ilona Milkontė: „Vaikas – unikalus gamtos reiškinys“

Į naujų darbų sūkurį įsisukusi neseniai paskirta lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Ilona Milkontė kupina energijos ir noro nuveikti kuo daugiau darbų, bet net ir užsiėmusi ji randa laiko visiems svečiams, panorusiems pažinti naująją darželio vadovę. 27 metų stažą švietimo srityje turinti moteris džiaugiasi galėdama vėl dirbti su vaikais, o tėvų pasitikėjimas įstaigos vykdoma veikla skatina atiduoti visas jėgas, ugdant sveikus, žingeidžius bei žvalius vaikus.

 

Darnus kolektyvas

Laimėjusi konkursą į lopšelio-darželio direktorės postą I.Milkontė su įkvėpimu ėmėsi šios veiklos, tikėdamasi pagalbos iš susiformavusio kolektyvo. Pakeitusi į užtarnautą poilsį išėjusią buvusią direktorę Birutę Janušauskienę veikli moteris teigė negalinti būti tokia pati, todėl ryžtingai ėmė kurti planus, kaip sukurti šiuolaikišką, saugią bei aukštos pedagoginės kompetencijos įstaigą vaikui. „Pažinojau buvusią direktorę, ją gerbiau, pastebėjau, kad ją labai gerbė ir visas kolektyvas“, - apie buvusią vadovę šiltai atsiliepė I.Milkontė. Gyvenimui tęsiantis, neišvengiamai atslenka permainos, bet nebūtinai blogos. Lopšelio-darželio kolektyvas, kurį sudaro 42 darbuotojai, itin nudžiugino naująją vadovę savo šiltu sutikimu bei puikiu pasirengimu ugdant mažuosius darželinukus. Pasak I.Milkontės, jai būtų mieliausia, kad visi priekaištai ar patarimai būtų sakomi tiesiogiai, nesileidžiant į diskusijas už akių, tik toks bendradarbiavimas atneš visapusiškos naudos. „Aš ir pati nebijau paklausti, jeigu ko nežinau“, - nuoširdžiai teigė I.Milkontė.

 

Vaikas – pagrindinė vertybė

Pretenduodama į naująją darbo vietą, kurią vėliau ir laimėjo, I.Milkontė pateikė aiškią savo viziją, kaip mato lopšelio-darželio tolesnį vystymąsi bei tobulėjimą, įvardindama vaiką kaip pagrindinę vertybę, skiepijant dorovės, etninės kultūros, sveikos gyvensenos nuostatas. „Vaikas – unikalus gamtos reiškinys, tėvų, pedagogų, visos visuomenės ir saviauklos kūrinys. Jo ugdymo dėsniai yra gerai suprantami tik tiems, kurie išsamiai juos nagrinėja, gilinasi“, - savo veiklos filosofiją apibūdino I.Milkontė, tikėdama, kad tai padės eiti teisingu keliu. „Gintarėlis“ visuomet propagavo sveiką gyvenseną, kurios atsisakyti neketina ir naujoji direktorė. „Man taip pat priimtina tokia gyvensena, tik tikiuosi tai susieti dar ir su etnokultūra“, - pasakojo I.Milkontė. 3 metus dirbusi Kretingos mokykloje-darželyje „Pasaka“ moteris pajuto, ką reiškia dirbti su vaikais ir tai jai labai patiko. Kaip pati juokavo, pedagoginis darbas – tarsi liga. Pasiilgusi darbo su vaikais, dabar ji su džiaugsmu stebi, kaip vaikai siaučia lauke ar mokosi bei žaidžia savo grupėse. „Gaila, kad dar negaliu taip dažnai susitikti su vaikais kaip norėčiau, spaudžia darbai“, - apgailestaudama teigė direktorė.

 

Rūpesčiai nebaisūs

„Pirmiausia atkreipiau dėmesį į buitį ir pastebėjau, kad trūksta dulkių siurblių“, - pasakojo apie pirmuosius įspūdžius direktorė. Pati dar neturėdama savo kabinete kompiuterio jaučiasi sumišusi, tačiau dėl to per daug nesijaudina, tikėdama, kad tokia situacija pasikeis. „Esu labai patenkinta ūkine administracija“, - pasidžiaugė direktorė. Švietimo skyriuje dirbusi moteris nesusidurdavo su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, tad jai tokie rūpesčiai nauji, tačiau nekeliantys didelio nerimo. Nemeluodama sau, kad naujame poste viskas bus tik gerai, I.Milkontė atvirai pripažįsta, kad neįmanoma išvengti bėdų, tačiau jos ryžtingumas neabejotinai padės pašalinti visas iškilusias kliūtis. „Gimnazijoje jausčiausi geriau, nes tokios patirties aš turiu“, - pasakojo direktorė, tikėdama, kad nauja vieta tik praturtins ir taip turtingą jos švietimo srityje sukauptą patirtį.

 

Reikia taupyti

„Mane labiausiai liūdina, kad tenka labai taupyti“, - teigė I.Milkontė, nuoširdžiai tikindama, kad nežada imtis taupymo nuo pažeidžiamiausios darželio grandies, pasak jos, pirmiausia ji pradės nuo savęs. Vykstant lopšelio-darželio renovacijai, naujoji direktorė įdėmiai stebi darbus, o pastebėjusi trūkumus netyli ir stengiasi, kad jie būtų pašalinti. Trokšdama visapusiškos tvarkos ji su nekantrumu laukia, kuomet paaiškės darbų pabaiga. „Esu reikli, tačiau labiausiai sau“, - teigė I.Milkontė, tikėdama savo pradėtos veiklos sėkme. Kaip ji pati teigė, svarbiausia, kad visiems būtų gerai, pedagogai jaustųsi laimingi, o vaikai bei jų tėveliai ramūs bei saugūs. „Į darbą reikia eiti kaip į džiaugsmą, o išeiti kaip iš šventės“, - su šypsena teigė I.Milkontė, įrodydama, kad būtent taip ji ir gyvena, tikėdamasi, kad visas kolektyvas jai vadovaujant jausis taip pat.