Ilgesni mokslo metai: pritariančių daug, bet ir sąlygų nemažai

Švietimo ir mokslo ministrei išsakius mintį, jog reiktų ilginti mokslo metus, sulaukta įvairios visuomenės reakcijos. Vieni tokią mintį gyrė, kiti ją peikė, galiausiai pasvarstyta, kad tai gal ir nebūtų blogai, jeigu viskas būtų tinkamai parengta – vien pailginti mokslo metus nėra prasminga, reikia atitinkamai atsižvelgti ir į ugdymo programas bei metodus, gal tai padėtų sumažinti mokymosi krūvius. Palangiškiai taip pat laikosi tokios nuomonės.

Nepaversti beprasmiu lažu
Kalbinti palangiškiai patikino, jog ilginti mokslo metus nėra prastas sprendimas, jeigu tik ugdymas tinkamai bus sureguliuotas.
Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas įsitikinęs, jog mokslo metų ilginimas būtų labai naudingas, jeigu taip atsirastų daugiau galimybių mokytojui kūrybingai veikti, o ir patys mokinių tėvai džiaugtųsi, jeigu jų vaikai naudingai leistų laiką.
„Mokyklų išorė per pastaruosius 10 metų keitėsi kur kas sparčiau ir reikšmingiau nei vidaus reikalai, todėl mokyklos būklė žiūrint į sienas, šiandien yra labai apgaulinga. Geros Lietuvos mokyklos kol kas yra autorinės jų vadovų, o ne sistemos sukurtos mokyklos. Mokyklos galimybių mokiniui veikti, eksperimentuoti, tyrinėti kūrimas, mokyklų turtinimas šiandien yra būtina sąlyga solidesnei jos veiklai, todėl ir žinių siekimo ugdymas Lietuvoje dar beveik nevartojama sąvoka. Jei galimybių mokytojui kūrybingai veikti sudarymas eis kartu su mokslo metų ilginimu – visuomenei visa tai atrodys kaip savaime suprantamas ir prasmingas pokytis. Paklauskime savęs, ar trečioko, aštuntoko tėvai nenorėtų, kad, tarkim, iki birželio pabaigos jų vaikas eitų į mokyklą, turėtų prasmingų, kūrybingų veiklų, užsiėmimų ne tik mokyklos patalpose, patirtų daugiau įvairesnių mokymosi formų ir metodų ir būtų pusdienį taip užimtas. Kalbant apie mokslo metų pailginimą esminis klausimas yra ne kiek pailginsime, o kaip mes dirbsime, kokias galimybes turime mokyklos veiklos įvairovei vasarą (ir ne tik), kaip keisis gana intensyvus visų mokslo metų ugdymo procesas ir mokytojo savijauta. Čia yra namų darbų ne tik mokyklai, bet ir pirmiesiems valstybės švietimo asmenims, – sakė L. Šidlauskas. – Suprantama, kad nė vienas mokytojas nenori, ypač po egzaminų sesijos didžiulės įtampos, dar intensyviai kurį laiką dirbti. Ir dvasinė savijauta jau gali būti išderinta, ir psichologinė nuostata jau nebe ta“.
Kaip pastebėjo direktorius, gimnazistai vasarą dirba ir nėra paslapties, kad mokykloje birželio mėnesį jų bus ne tiek kaip balandžio mėnesį. „Tokie sprendimai kaip mokslo metų mokymosi dienų padidinimas, neabejoju, iš dalies keis ir mokyklų ugdymo, mokymosi kultūrą. Ir nebūtinai į blogąją pusę. Šiandien, kaip minėjau, daug namų darbų dėl mokymosi dienų ilginimo turi sprendimo rengėjai. Gal tai bus nedidelė paskata reikšmingiau pasirūpinti mokyklos, tiksliau, mokytojo galimybėmis kūrybingai dirbti ir viso to pokyčio nepaversti beprasmiu lažu. Jei suprantame, kad valstybei (t. y. mums) reikia didesnio ir prasmingesnio mokinių užimtumo, turime ir norėti prie to prisidėti. Visi, o ne tik mokytojai“, – savo nuomonę išreiškė gimnazijos vadovas.

Daugiau užimtumo vaikams
Panašią nuomonę išsakė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė. Pasak jos, vien tik papildomų dienų padidinimas mokslo metams įtakos neturės, būtina peržiūrėti ugdymo programas.
„Jeigu siekiame kokybės, būtina pertvarkyti visą ugdymo sistemą. Kitu atveju tokie pokyčiai bus beprasmiai. O tai, jog vaikai turėtų daugiau veiklos, pailgintus mokslo metus, būtų labai teigiamas pokytis. Mokiniai galėtų laiką leisti ne mokyklos suoluose, o pažintinėse išvykose, lankydami įvairius objektus, atlikdami įvairius projektinius darbus. Manau, tėvai taip pat dėl to būtų patenkinti“, – teigė L. Valužienė.
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė taip pat įsitikinusi, jog ilgesni mokslo metai būtų naudingi, nes taip būtų išspręstas vaikų užimtumo klausimas. „Atostogos šiuo metu yra per ilgos, tėvams sunku atrasti jų vaikams tinkamos veiklos“, – sakė direktorė.
Paklausus jos, ar tikėtina, jog jau pirmais mokslo metais, kurie būtų ilgesni nei įprastai, jaustųsi teigiami pokyčiai, kaip kalbama, sumažėtų pamokų krūviai, direktorė L. Benetienė pasvarstė, jog sumažėtų, jeigu viskas būtų tinkamai sureguliuota. „Manau, laikui bėgant teigiami pokyčiai tikrai pasijaustų“, – teigė L. Benetienė.

Mokiniai pritaria
O ką apie ilgesnius mokslo metus mano patys mokiniai? Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Emilija Mockutė papasakojo, jog šiuo klausimu Lietuvos moksleivių sąjungoje kalbėta susirinkus visų miestų atstovams. „Vyko vadovų klubo susitikimas ir kalbėjome apie tai, kaip būtų geriausia mokiniams, ar ilgesni mokslo metai atneštų naudos ar tik papildomą naštą užkrautų. Nuosekliai gvildenome šią temą ir dauguma pasisakė, jog mokslo metų ilginimas nebūtų prastas sprendimas, jeigu tai padėtų sumažinti mokinių dabartinius mokymosi krūvius. Kalbant apie ugdymo kokybės gerinimą, manome, jog vien mokslo metų ilginimas naudos neduos, norėtume, kad būtų atnaujintas pats ugdymo procesas“, – atskleidė palangiškė.
Kadangi Lietuvos moksleivių sąjunga veikia Lietuvos mastu, išklausyta visų miestų mokinių nuomonė. Emilija taip pat išsakė savąją: „Žadama, jog mokiniams bus lengviau mokytis, nebeslėgs mokymosi krūviai, kurie šiuo metu, tiesą sakant, yra didžiuliai. Ir jeigu dar būtų tinkamos sąlygos mokyklose mokytis vasarą, tuomet apskritai neturėtų kilti jokių bėdų. Aš taip pat pasisakau už mokslo metų ilginimą“.

Vieni trumpiausių Europoje
Švietimo ir mokslo ministerija nuo ateinančių mokslo metų siūlo pridėti 10-15 dienų. Ministerija pranešė, jog siūlymas ilginti mokslo metus – vienas iš planuojamų sprendimų, kuriais tikimasi pagerinti mokymosi kokybę. Taip pat planuojama peržiūrėti ir atnaujinti mokymo programas, imtis kitų priemonių. Bus skiriamas papildomas laikas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.
Tam, kad būtų išgirsta visapusiška nuomonė ir pagrįsti argumentai, Švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu organizuoja viešąsias konsultacijas dėl mokslo metų trukmės, jos bus tęsiamos kovą ir balandį, ir bus surengtos iš viso 10-yje rajonų.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pateikė duomenis, jog Lietuvoje mokslo metai vieni trumpiausių Europoje – 34 savaitės. Kitose šalyse mokslo metai trunka 37-40 savaičių. 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet po to mokslo metai nuolat trumpėjo.
Lietuvoje mokymuisi mokykloje skiriamos 737 valandos. Mažiau valandų yra tik Kroatijoje. Palyginti: Danijoje – 1200, Estijoje – 823, Suomijoje – 844 valandos.
„Pagrindinė švietimo kryptis – užtikrinti kokybę. Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus, mokiniai patiria nemažą įtampą. Pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą, daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose“, – sakė ministrė.