Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių

Šiemet, lapkričio mėnesį, minime kraštiečio Vlado Jurgučio – kunigo, politiko, ekonomisto, valstybės veikėjo, finansininko, lietuvių finansų mokslo pradininko, finansų terminijos kūrėjo, akademiko, mokslininko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – tėvo, Lietuvos mokslų akademijos nario, profesoriaus gimimo 130-ąsias metines.
V. Jurgutis gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje. 1890 m. tėvai išsikėlė gyventi į netoli Palangos esantį Joskaudų kaimą. 1897–1901 m. V. Jurgutis mokėsi Palangos progimnazijoje, kurioje išsiskyrė ypatingais gabumais. Jis labai mėgo skaityti, ypač per atostogas. Vladas per atostogas mielai mokydavo savo jaunesnius brolius ir seseris. Palangos progimnazijoje buvo įprastas dalykas, kad gabesnieji mokiniai už atitinkamą užmokestį pradžios mokyklos auklėtiniams padėdavo pasirengti stojimui į progimnaziją. V. Jurgutis, tikėtina, tokiu būdu užsidirbdavo smulkioms išlaidoms, nes tėvai ne kažin kiek galėdavo jį paremti pinigais. Kol mokėsi progimnazijoje, V. Jurgutis gyveno keliose vietose: pas giminaičius Smilgevičius bei nuomojosi būstą pas Bucevičius. Baigęs progimnaziją, V. Jurgutis vienerius metus mokė turtingų Palangos gyventojų vaikus.
1906 m. V. Jurgutis baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Jis pasiūlė įkurti ateitininkų organizaciją. 1908 m. kartu su kunigais M. Vaitkumi, P. Kuraičiu, J. Galdiku parengė organizacijos statutą ir priiminėjo bendraminčius į šią organizaciją. 1909 m. V. Jurgutis įšventintas į kunigus. 1910 m. V. Jurgutis baigė Dvasinę katalikų akademiją Petrapilyje, gavo teologijos magistro laipsnį, 1914 m. baigė Miuncheno universiteto Valstybinio ūkio fakultetą, kur studijavo socialinius-ekonomikos mokslus.
1914–1915, 1918–1920 m. V. Jurgutis – Kauno kunigų seminarijos profesorius, prefektas. Jis įsitraukė į atsistatančios Lietuvos veiklą: 1920–1922 m. buvo Steigiamojo Seimo narys (išrinktas Krikščionių demokratų partijos), 1922 m. – E. Galvanausko vadovaujamo Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras. Nuo 1922 m. iki 1929 m. tapo Lietuvos banko valdytojas, faktiškasis pinigų emisijos politikos vadovas. V. Jurgučio vadovaujamas Lietuvos bankas 1922 m. įvedė tvirtą nacionalinę valiutą – litą, padengtą auksu. V. Jurgutis rūpinosi Lietuvos banko rūmų statyba Kaune. Jis nemetė kunigystės, tik tyliai iš jos pasitraukė ir visą savo erudiciją, ypatingą atmintį, darbštumą skyrė pasaulietinei veiklai. Vadovaudamas Lietuvos centriniam bankui V. Jurgutis turėjo įtakos nepriklausomos Lietuvos ekonominei politikai. Jo paslaugomis, patarimais Lietuvos centrinis bankas naudojosi ir vėliau, jam nebesant banko valdytoju.
V. Jurgučio namuose Kaune lankydavosi daug žymių žmonių: poetai Maironis, M. Vaitkus, vyskupas K. Paltarokas, kunigas profesorius P. Kuraitis, profesorius J. Aleksa, bankininkai J. Paknys, Z. Starkus, kompozitoriai J. Naujalis, S. Šimkus ir kt.
1929 m., atsistatydinęs iš Lietuvos banko valdytojo pareigų, V. Jurgutis pasirinko akademinį darbą su jaunimu. 1925–1940 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Kaune profesorius (1925), nuo 1929 m. – Finansų katedros vedėjas. 1940–1943 m. akademikas tapo Vilniaus universiteto profesoriumi, 1941–1943 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas. Profesorius buvo labai pasišventęs dėstomam dalykui, teisingas studentams, visada didžiavosi savo mokiniais. Jaunimas mylėjo savo profesorių, kuris įskiepydavo jiems norą mokytis, mylėti Tėvynę, būti žmogiškais, kultūringais, tauriais, siekti aukštesnių tikslų. V. Jurgutis pagarbiai atsiliepė apie savo kolegas.
Į Joskaudus, Palangą V. Jurgutis atvažiuodavo ne tik kai mokėsi seminarijoje, bet ir vėliau. V. Jurgutis globojo dukterėčią Eleną Jurgutytę, leido ją į mokslus. Profesorius šelpė ne tik brolius ir seseris, bet ir visą Palangos parapiją. Dovanas ir pinigus iš V. Jurgučio visi dažniausiai gaudavo per Palangos kleboną kanauninką Juozą Šniukštą. Profesorius mylėjo Palangą, jūrą, mėgo ilsėtis kurorte. Žmonės jo laukdavo atvykstant į Palangą ir būriais traukdavo klausytis V. Jurgučio sakomų pamokslų, nes jis turėjo gerą iškalbą.
1929–1940 m. ekonomistas buvo Valstybės Tarybos narys, rengė ekonominio pobūdžio įstatymų projektus.
1942–1943 m. V. Jurgutis buvo Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, per karą kartu su kitais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos MA biblioteką.
1943 m. dėl agitacijos prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Čia įkūrė slaptą vadinamąją „Štuthofo akademiją“. Tarp kalinių jis rado tinkamų dėstytojų, o kiti kaliniai klausė jų paskaitų, lavinosi. „Prieš nieką nekapituliuoti, niekam savo tautinės garbės neišduoti, savo lietuviškų papročių ir savo močiutės kalbos neišsižadėti“, – tokių nuostatų laikėsi įkalintas V. Jurgutis ir jo draugai. 1945 m., stovyklą užėmus SSRS kariuomenei, V. Jurgutis grąžintas į Lietuvą, tardytas, kalintas Vilniuje. Profesorius iš koncentracijos stovyklos grįžo praradęs sveikatą, pablogėjusia klausa, bet dvasiškai nepalaužtas.
Nuo 1945 m. rudens vėl dėstė Vilniaus universitete, buvo Finansų ir kredito katedros vedėjas. 1946 m. už sovietams nepriimtinos ideologijos skleidimą buvo atleistas iš darbo, turėjo per mėnesį laiko išsikraustyti iš universitetui priklausiusio buto. Profesoriaus materialinė padėtis buvo sunki. Jam su dukterėčia kurį laiką teko gyventi viename kambarėlyje be jokių patogumų. Visą gyvenimą padėjęs kitiems, V. Jurgutis senatvėje turėjo pats atsidurti prašytojo ir šelpiamojo padėtyje. Tik 1957 m. jam buvo paskirta kukli pensija.
Iš V. Jurgučio rašytinio palikimo reikšmingiausi šie veikalai: „Finansų mokslo pagrindai“ (1938), „Pinigai“ (1938), „Bankai“ (1940). V. Jurgučio namuose buvo labai turtinga biblioteka, ypač daug knygų ekonomikos klausimais. Profesorius mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų, klasikines lotynų, graikų ir hebrajų kalbas.
Už darbą Lietuvos banke V. Jurgutis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1927), už darbą valstybės tarnyboje apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934).
Mirus tėvams, V. Jurgutis šeimai Kaune užsakė paminklą, apmokėjo jo išlaidas ir 1928 m. atvežė į Palangos kapines. Jame iškaltas užrašas: „Joskaudų Jurgučių amžino atilsio vieta“. Apie tai, kad norėtų būti palaidotas Palangoje, šalia tėvų, kelios savaitės iki mirties profesorius pasakė dukterėčiai Elenai Venckuvienei. V. Jurgutis mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangos miesto kapinėse.
Kraštiečiui V. Jurgučiui teko sudėtingas ir tragiškas likimas: išgyveno carizmo priespaudą, Pirmąjį pasaulinį karą, Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupaciją, koncentracijos stovyklos siaubą, sovietinius pokario metus. Kiekvieną sudėtingą gyvenimo tarpsnį jis pragyveno sąžiningai, oriai, dirbdamas tėvynės ir žmogaus labui. Profesorius V. Jurgutis – vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos inteligentų, daug nuveikęs savo krašto labui, kovojęs dėl Lietuvos ateities. V. Jurgutis šventai tikėjo, kad Lietuva vėl bus nepriklausoma. Tai buvo didelės erudicijos, nepaprastos dvasinės kultūros ir tolerancijos žmogus. Žmones jis vertino pagal sugebėjimus ir atliktus darbus. Nepaprastai darbštus ir valingas žemaitis per trumpą laikotarpį sugebėjo daug pasiekti, vystydamas šalies ūkį, ugdydamas naują finansininkų kartą. V. Jurgutis bet kokioje gyvenimo situacijoje likdavo ištikimas savo principams ir idealams.
Profesoriaus V. Jurgučio atminimu daug metų rūpinosi jo dukterėčia E. Venckuvienė tiek Vilniuje, tiek persikėlusi gyventi į Palangą. Ji daug kuo prisidėjo, kad būtų išleista knyga apie profesorių V. Jurgutį, įamžintos pagrindinės vietos, kur gyveno, dirbo jos dėdė.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, V. Jurgučio atminimas įamžintas Kaune (Lietuvos banko rūmuose ir Rotušės aikštėje Nr. 14), Vilniuje (universiteto Didžiajame kieme ir Didžiosios gatvės Nr. 4 kieme). 1997 m. Palangos 2-oji vidurinė mokykla pavadinta V. Jurgučio vidurine mokykla (dabar – V. Jurgučio pagrindinė mokykla). Prie namo Palangoje, kur gyveno V. Jurgutis (J. Piktuižio g. 13), atidengta paminklinė stela (skulptorius R. Midvikis, architektas E. Benetis). Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejaus proga išleistos auksinės ir vario su nikeliu lydinio 1 lito monetos su V. Jurgučio atvaizdu, įsteigtos V. Jurgučio vardinė stipendija, premija (1997). Po nepriklausomybės atkūrimo žiniasklaidoje vėl prisimintas V. Jurgutis ir jo atlikti darbai, minimi jo jubiliejai.

Parengė Bronislava Spevakovienė,
Palangos viešoji biblioteka