Vilkas užpuolė ėriuką, o šeimininkas stebi už tvoros

Palangos miesto savivaldybei priklausančio Kultūros centro vadovas Nerijus Stasiulis teisme grumiasi dėl miesto biudžeto pinigų – 100 tūkst. litų. Tokios sumos iš Palangos kultūros centro reikalauja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A).

Teisinio išsilavinimo neturintis ir tik gyvenimiškos logikos dėsniais vadovautis priverstas N.Stasiulis prieš didžiulę ir įtakingą organizaciją teismo salėje paliktas vienui vienas. Jis pats rašė atsiliepimą teismui, pats ginasi civilinės bylos posėdyje, mėgindamas Palangai išsaugoti 100 tūkst. litų. Jei Kultūros centras jų netektų, šiemet likusiems miesto renginiams neliktų nė lito.

Tačiau kodėl tai nerūpi miesto savivaldybės Administracijai? Kodėl teismo salėje šalia N.Stasiulio nesėdi kodeksais apsikrovusi Savivaldybės juristė?  Kodėl šalies periferijos kultūros darbuotojas ir renginių organizatorius priverstas oponuoti LATGA agentūros pasamdytai Vilniaus advokatei?

Kaip lojalus biudžetinis darbuotojas, N.Stasiulis bando ginti savo darbdavius tvirtindamas, kad apie Kultūros centrui iškilusias bėdas sužinojęs meras V.Stalmokas pažadėjo visokeriopą Savivaldybės juristų pagalbą. Bet jos dabar, esą, nereikia, nes joks teisininkas autorinių teisių ir renginių organizatorių apmokestinimo subtilybių už jį geriau neišmano. Be to, Savivaldybės juristai į šias problemas gilintis neturi laiko, nes yra užversti kasdieniu darbu.

Tai išrėžęs N.Stasiulis čia pat suabejoja, ar tokia pasirinkta gynybos be teisininko pagalbos taktika yra teisinga? Ar Civilinio kodekso straipsniais ir teismų praktika manipuliuodama LATGA agentūros advokatė teismo posėdyje nesuvystys renginių organizatoriaus?

Šią savaitę Palangos teisme prasidėjusiame posėdyje yra padaryta pertrauka. Teisėjas pasiūlė abiems pusėms susitarti taikiai. Nors taika čia nekvepia – kad ir keliasdešimčia tūkstančių litų sumažėjęs LATGA agentūros ieškinys Palangos kultūros centro negelbsti, o atsisakyti mokesčių už nemokamuose renginiuose skambėjusią muziką, autorių teisių, o kartu ir savo algų gynėjai nesutiks.

Teisme paskelbta pertrauka yra gera proga išsiaiškinti iškilusios problemos esmę ir Palangos miesto valdžios požiūrį į tai.

Kultūros centras dar 1999 metais su LATGA agentūra buvo pasirašęs sutartį, pagal kurią už renginiuose naudojamus autorių kūrinius agentūrai kasmet mokėdavo apie 400 litų. Prieš trejus metus agentūra sutartį vienašališkai nutraukė ir pateikė naujus, Palangos renginių organizatorius pribloškiančius, keliasdešimt kartų didesnius įkainius.

Mokestis autoriams nuo šiol įvertinamas ne pagal renginyje skambėjusius kūrinius, bet pagal tikėtiną žiūrovų skaičių, kurį agentūros inspektoriai skaičiuoja savo nuožiūra. Be to, masinės šventės metu vykstantys koncertai apmokestinami atskirai.

Vadovaudamiesi tokia metodika, 2008 metų vasaros sezono šventę Palangoje autorių teisų gynėjai su PVM įvertino daugiau nei 17 tūkst. litų. Šventės metu dvi dienas vykęs kermošius buvo vertinamas kaip du atskiri renginiai, kuriuose dalyvavo po daugiau nei 10 tūkst. Žmonių, ir apmokestinti po 2420 litų.

Už bažnyčioje Laisvės gynėjų dieną tremtinių choro sudainuotas kelias dainas LATGA agentūra pareikalavo sumokėti pusantro šimto litų. Apmokestinti net labdaros renginiai, kuriuose, skambant muzikai ir dainoms, buvo renkamos lėšos sergantiems vaikams.

Taikant naująjį tarifą, visiškai nekreipiama dėmesio, kad šie renginiai yra nekomerciniai ir iš miesto biudžeto lėšų juos organizuojantis Kultūros centras už tai jokių pajamų iš žiūrovų ar klausytojų negauna. Autorių gynimu prisidengiantys valdininkai lupa pinigus net ir už tuos renginius, kuriuose dainas atliko patys kūrinių autoriai ir už tai iš organizatorių gavo honorarą.

Kai 2007 metais LATGA agentūra buvo užsimojusi apmokestinti bendrojo lavinimo, muzikos mokyklų, vaikų darželių koncertuose viešai atliekamus kūrinius, švietimo įstaigų interesų stojo ginti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija. Šalyje kilo toks skandalas, kad LATGA agentūros vadovui teko atsistatydinti, o autorių gynėjai apie ketinimus reketuoti švietimo įstaigas yra užmiršę iki šiol.

Tuomet kodėl LATGA agentūros pradėtas smaugti Palangos kultūros centras iki šiol nesulaukė niekieno pagalbos? Kur Palangos miesto savivaldybės tarybos, Administracijos viešas pareiškimas? Kodėl į nemokamų renginių apmokestinimą neatkreipiamas Vyriausybės dėmesys? Kodėl nepasiūloma keisti teisės aktus, kurie nekomercinių renginių organizatorius atleistų nuo panašių mokesčių? Kodėl Palangai atstovaujantis Seimo narys Pranas Žeimys iki šiol neparagintas viešai ginti didžiausio šalies kurorto kultūros centro interesų ir Seimui teikti reikalingas įstatymo pataisas?

Savivaldybė saugiai tyli: Kultūros centro bėda, tu, N.Stasiuli, ir kruškis. Tiesa, meras pasiūlė jam Savivaldybės juristų pagalbą, bet užmiršo pasakyti, kad tokiuose reikaluose naudos iš jų – kaip iš ožio pieno.

Apskritai, miesto vadovai Kultūros centrą prisimena tik tuomet, kai reikia pasireklamuoti jų organizuojamais renginiais. Net tas pats N.Stasiulis Kultūros centro direktoriaus pareigas laikinai eina nuo 2002 metų.