Vienpusis Vytauto gatvės eismas: kodėl nutylima apie patines situacijas?

Balandžio 28 dienos „Palangos tiltas“ straipsnyje „Palangos visuomenė kviečiama pasisakyti dėl vienpusio eismo Vytauto gatvėje“ trumpai supažindino laikraščio skaitytojus su UAB „Kelprojektas“ parengtu Palangos miesto Vytauto gatvės eismo organizavimo pasiūlymu. Akivaizdu, kad savivaldybės atstovai atskleidė toli gražu ne visas vienpusio eismo Vytauto gatvėje galimas pasekmes. Apie jas noriu pasvarstyti šiame straipsnyje.

Tikslas – kilnus ir pagirtinas
Su UAB „Kelprojektas“ pasiūlymu buvo galima susipažinti savivaldybės administracijos pastate, ketvirtojo aukšto fojė. Čia įrengtoje skelbimų lentoje buvo pateiktas siūlomo projekto aprašymas ir vizualizacija. Minėta informacija taip pat buvo pateikta savivaldybės interneto tinklapyje www.palanga.lt.
„Pateikti pasiūlymai buvo išsamiai išnagrinėti Eismo saugumo komisijoje, o atrinktas variantas – ir Savivaldybės tarybos komitetuose, – pristatė projektą Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas. – Palanga yra kurortas, tad čia daug dėmesio skiriama sveikatingumui ir ekologijos idėjoms propaguoti. Miesto tikslas yra kuo labiau sumažinti transporto srautus ir kiekius kurorte, ypač centrinėje Palangos dalyje, ir dviratis dažnai tam yra puiki alternatyva. Lauksime visuomenės vertinimo. Jei jis bus teigiamas, imsimės kito projekto įgyvendinimo etapo – Vytauto gatvės atkarpos pritaikymo dviratininkams darbų. Jeigu viskas klostysis taip, kaip yra numatyta, Tarybai skyrus finansavimą, gatvės pertvarkymo minėtoje atkarpoje darbus planuotume pradėti jau kitais metais“.
Visuomenė dėl planuojamų eismo organizavimo Vytauto gatvėje pertvarkų buvo pakviesta iki birželio 1 dienos pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus.
Susipažinus su UAB „Kelprojektas“ parengtais Palangos miesto Vytauto gatvės eismo organizavimo pasiūlymais, norėtųsi atsiliepti į savivaldybės kvietimą pasidalinti savo mintimis bei pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus.

Kodėl tik vienas?
Tiek laikraščio skaitytojai, tiek kiti palangiškiai, panorę susipažinti su visuomenei pristatomu Palangos miesto Vytauto gatvės eismo organizavimo projektu ir dėl to apsilankę savivaldybės administracijos pastato ketvirtojo aukšto fojė arba virtualiai apsilankę savivaldybės interneto tinklapyje www.palanga.lt, galėjo ir ten, ir ten pamatyti tik vieną vienintelį projektinių pasiūlymų variantą.
Kaip rašė „Palangos tiltas“, UAB „Kelprojektas“ buvo parengęs ne vieną projektinį pasiūlymą, tačiau kiti pasiūlymai visuomenės nepasiekė, nes juos jau iki paviešinimo atmetė savivaldybės tarybos komitetai. Belieka tik besąlygiškai aklai pasikliauti Eismo saugumo komisija, kuri, matyt, tikrai išsamiai išnagrinėjo visus pateiktus pasiūlymus, ir ypač savivaldybės tarybos komitetų specialistais, kurie iš tų pateiktų variantų atrinko plačiajai Palangos visuomenei skirtą susipažinti vienintelį geriausią (?) projektinių pasiūlymų variantą.
Ateityje šią visuomenės supažindinimo procedūrą būtų galima vykdyti ir kitokia tvarka, taip, kad, visų pirma, visuomenė galėtų pamatyti ir įvertinti visus parengtus projektinius pasiūlymus, o jau po to tuos pasiūlymus vertintų Eismo saugumo komisija. Tarybos komitetus tokiu atveju pasiektų visi projektai ir su visuomenės nuomone bei pasiūlymais, ir su Eismo saugumo komisijos verdiktu. Taip būtų lengviau Tarybos komitetams apsispręsti ir priimti optimalų sprendimą.

Važiuojamosios dalies sprendiniai
Benagrinėjat tą vienintelį „išsamiai išnagrinėtą“ ir galutinai „atrinktą“ Palangos miesto Vytauto gatvės eismo organizavimo projektinį pasiūlymą, krinta į akis tai, jog visi UAB „Kelprojektas“ siūlomi eismo organizavimo pasiūlymo sprendiniai apsiriboja vien tik Vytauto gatvės važiuojamąja dalimi nuo šaligatvio bortelio iki bortelio, tarp kurių vieninteliu būdu yra atitinkamai sudėlioti tik trys (iš vienuolikos galimų) Vytauto gatvės skersinio profilio elementai: viena važiuojamosios dalies eismo juosta, dvi dviračių eismo juostos rytinėje gatvės pusėje bei viena automobilių stovėjimo juosta vakarinėje gatvės pusėje. Ir nors Vytauto gatvės važiuojamosios dalies plotis visoje 2,1 km ilgio nagrinėjamoje atkarpoje nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Druskininkų gatvės pagal pateiktus brėžinius gana daug skiriasi ir kinta nuo 8,30 m 11,20 m, projektiniams sprendiniams tai nedaro jokios įtakos: kai kur išplatėja automobilių stovėjimo juosta (nuo 2,0 m iki 2,90 m), kai kur išplatėja tai viena, tai kita dviračių eismo juosta (nuo 1,50 m iki 2,90 m). Nekinta tik tos vienintelės paliktos Vytauto gatvės automobilių eismo juostos plotis – 3,30 m. Štai ir visi Palangos miesto Vytauto gatvės eismo organizavimo projektinio pasiūlymo sprendiniai.
Tai, kad Vytauto gatvėje pagal pristatomą projektinį pasiūlymą numatoma įrengti dvi dviračių eismo juostas – neabejotinai teigiamas ir sveikintinas sumanymas. Pagaliau pradedama apie dviračių eismą centrinėje kurorto dalyje, Vytauto gatvėje ne tik kalbėti, bet ir kažką daryti. Kaip ir kur tai padaryti (kur įrengti)– čia jau kita kalba.

Praradę vieną gatvės eismo juostą, prarandame visą aukštos kategorijos gatvę
Vytauto gatvė iki šiol buvo ir yra dvipusio eismo, dviejų juostų gatvė. Važiuojamojoje gatvės dalyje vieną eismo juostą atidavus dviratininkams ir automobilių stovėjimui (parkingui), dvipusio eismo Vytauto gatvės 2,1 km ilgio atkarpoje nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Druskininkų gatvės jau nebebus. Prasidės tradicinės vienpusio eismo bėdos: problemos dėl privažiavimo ir sustojimo (ne parkavimo!) tiek vienoje, tiek kitoje Vytauto gatvės pusėje, gerokai pailgės privažiavimas prie greta stovinčių, bet eismo krypties atžvilgiu esančių „prieš srovę“ objektų. Taip, pavyzdžiui, sustojus Vytauto gatvėje prie savivaldybės administracijos pastato (Vytauto g. Nr. 112) ir po to norint privažiuoti prie greta (už 20 metrų) stovinčio „Felikso“ viešbučio (Vytauto g. 116) tektų apvažiuoti visą kvartalą Vytauto, Jūratės, J. Janonio ir Gintaro gatvėmis. Tai yra apie 610 metrų!
Palyginkime tuos du skaičius: 20 ir 610 metrai. Didesnių komentarų, manau, toks nuvažiuoto kelio atkarpų ilgio sulyginimas (skirtumas – apie 30 kartų!) nereikalauja. Ir tai tik tuo atveju, jei vairuotojas gerai žino Palangą, žino, kaip greičiau ir „trumpiau“ privažiuoti. O jei jis sugalvos grįžti prie to paties „Felikso“ viešbučio sukant nuo Vytauto gatvės į vakarus, tai paties trumpiausio žiedo Vytauto, Kęstučio, Birutės alėjos, S. Nėries, Smilčių ir Gintaro gatvėmis ilgis sudarytų net 2,9 kilometro!
Todėl vienpusio eismo atsiradimas Vytauto gatvėje sukels papildomą važinėjimąsi ir papildomą transporto eismo apkrovimą kitose, Vytauto gatvei gretimose gatvėse, apvažiuojant ratu ištisus kvartalus (prieš eismą gi Vytauto gatve nepavažiuosi!), o tai centrinėje kurorto dalyje, visai kitose (ne Vytauto) gatvėse reiškia papildomą, gerokai padidėjusį lengvųjų ir kitokių automobilių eismą, triukšmą, dulkes, oro užterštumą, transporto kamščių ir avarinių situacijų padidėjimą.

Centrinės kurorto dalies parkingų skaičius išauga apie 3,5 karto...
Kitas, labai krintantis į akis projektinių pasiūlymų sprendinys yra tai, kad visoje vakarinėje Vytauto gatvės 2,1 km ilgio atkarpos dalyje nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Druskininkų gatvės atsiranda (pagal pateiktą projektinį pasiūlymą yra suprojektuota) tokio pat ilgio (2,1 km) automobilių stovėjimo juosta. Tai yra: esamas apie 600 metrų ilgio parkingas (apie 110 vietų) istorinėje kurorto dalyje nuo J. Basanavičiaus gatvės iki parko (Dariaus ir Girėno gatvės) padidinamas iki pat Druskininkų gatvės beveik 3,5 karto!..
Tai reikštų, kad nei prie Palangos apylinkės teismo, nei prie Palangos savivaldybės administracijos pastato Vytauto gatvėje nei privažiavimo, nei automobilių stovėjimo (sustojimo) aikštelių nebebus?.. Sustoti prie šių objektų būtų galima tik kitoje, vakarinėje Vytauto gatvės pusėje. Keistoka? Taip. Nepatogu? Taip.
Palangai, kaip kurortui, kaip didžiausiam Lietuvos kurortui, (kurio viešai deklaruojamas tikslas yra „kuo labiau sumažinti transporto srautus ir kiekius kurorte, ypač centrinėje Palangos dalyje“) reikėtų dėti visas pastangas, kad neliktų arba nors iki minimumo būtų sumažintas automobilių eismas kurorte, ypač jo centrinėje dalyje bei visais įmanomais ir neįmanomais būdais iš kurorto centro, jo istorinės dalies būtų iškelti esami Vytauto gatvės automobilių parkingai (apie 0,60 km ilgio atkarpa nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės), o ne didinti, kaip kad yra siūloma projektiniuose pasiūlymuose, parkuojamų automobilių juostos Vytauto gatvėje ilgį 3,5 karto, tai yra – iki 2,1 km. Padidinus parkuojamų automobilių juostos Vytauto gatvėje ilgį 3,5 karto, lygiai tiek pat kartų padidės ir automobilių vietų šioje juostoje – išaugs nuo 110 iki 385 automobilių.
Automobilių stovėjimo juostos (parkingo) be automobilių nebūna, todėl, natūralu, jog didinant Palangos kurorto centrinėje dalyje Vytauto gatvės parkingo talpą, proporcingai didės ir automobilių eismas centre: 3,5 karto automobilių daugiau atvažiuos į Vytauto gatvę, 3,5 karto daugiau išvažiuos. Dar kažkoks kiekis automobilių suks ratus miesto centre, apvažiuodamas vieną ar keletą kvartalų (nes vienpusis eismas!) beieškodamas sau laisvos ar patogesnės vietos Vytauto gatvės parkingo vietose. Vieni, ieškodami vietos arčiau jūros, kiti – arčiau parko, kavinės ar savivaldybės administracijos pastato. Ir nereikės jokių naujų visuomeninių traukos objektų Vytauto gatvėje, kad joje padidėtų automobilių eismo kiekis, nes jau pats naujas ir didelis Vytauto gatvės parkingas ir yra tas naujas, automobilius pritraukiantis miesto centro objektas, į kurį miesto svečiai ir palangiškiai stengsis patekti. Juo didesnis parkingas, tuo daugiau į jį atvažiuos (ir išvažiuos) automobilių.

Reikia svarstyti ir patinę situaciją
Sumanius įrengti dvi dviračių eismo juostas rytinėje Vytauto gatvės pusėje ir 2,1 km ilgio parkingą vakarinėje jos dalyje, prarandama dvipusio, dviejų juostų eismo galimybė Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje. Apie tokio projektinio sprendimo pasekmes kurorto centre jau kalbėjome. Bet ši patinė (be išeities) situacija yra tik tuo atveju, jei projektinių pasiūlymų sprendiniai apsiriboja vien tik Vytauto gatvės skersinio profilio elementų dėliojimu ant Vytauto gatvės asfalto – važiuojamosios dalies. Vytauto gatvės plotis tarp raudonųjų linijų yra kintantis ir labai įvairus, o kai kuriose dalyse net labai platus.
Nagrinėjamos 2,1 km ilgio Vytauto gatvės atkarpos raudonųjų linijų juostos (visiems gatvės elementams, kuriuos sudaro važiuojamoji dalis, automobilių stovėjimo vietos, visuomeninio transporto trasos ir stotelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, inžineriniai tinklai, transporto priemonių aptarnavimo pastatai, taršos slopinimo įranga bei želdiniai, įrengti skirta žemės juosta) plotis labai kinta: nuo maždaug 14 m ties Druskininkų gatve, 18 m ties savivaldybės administracijos pastatu, 20 m ties bažnyčia, 34 m ties kurhauzu ir apie 29 metrai ties parku. Todėl ir negali būti vieno vienintelio teisingo sprendimo, kuris būtų geras ir plačiausioje (34 m), ir siauriausioje (14 m) Vytauto gatvės juostos tarp raudonųjų linijų dalyje.
Ir dar, kaip sakoma, prie to paties: nagrinėjamo 2,1 km ilgio Vytauto gatvės ruožo eismo problemų nepavyks išspręsti, jei nieko nebus daroma su greta Vytauto gatvės važiuojamosios dalies esančiais milžiniškais pėsčiųjų takų ir želdinių plotais. Yra Vytauto gatvės atkarpų, kur šaligatvių plotis tik vienoje gatvės pusėje siekia net 6-10 metrų (kad ir prie savivaldybės administracijos pastato, prie kurhauzo, vasaros estrados, parko). Tą patį galima pasakyti ir apie tų pačių atkarpų Vytauto gatvės šienaujamų želdynų plotus, kurių plotis siekia tuos pačius 6-10 metrų.
Sudėjus abu šiuos skaičius, gautume 12-20 m pločio rezervą, kuriame tam tikrose atkarpose (o ne Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje!) reikėtų paieškoti priimtino dviračių trasų išdėstymo variantų.
Prie labai komplikuoto Palangos miesto transporto eismo (ne tik dviračių eismo ir ne tik Vytauto gatvės) labai daug ir neigiamai prisidėjo pastarųjų kelių dešimtmečių „valingais“ sprendimais atliekama gatvių tinklo formavimo praktika, kai mieste nei iš šio, nei iš to, kas keli kvartalai atsirado dvi pėsčiųjų gatvės (Jūratės ir J. Basanavičiaus), neaišku, kokį statusą beturinčios visai neseniai rekonstruotos Senojo Turgaus gatvė bei Meilės alėja.
Apmokamų automobilių aikštelių atsiradimas istorinėje kurorto dalyje Vytauto gatvėje nuo kurhauzo iki parko bei į vakarus nuo Vytauto gatvės, pavertė istorinę kurorto dalį žiemą ir vasarą veikiančiu parkingu. Ko važiuoti į tokį kurortą, kurio istorinė dalis yra paversta elementariu apmokamu parkingu?..
Vilnius, Kaunas naikina istoriniuose senamiesčiuose automobilių stovėjimo aikšteles, Nida iš viso nebenori įsileisti į K. Neriją automobilių, o ką daro Palanga? Kaip sako žemaičiai, viskas „ontrep“?
Mūsų nebestebina, kad Vytauto gatvės atkarpoje nuo Kęstučio iki Gintaro gatvių nėra kaip įvažiuoti į vakarinę Palangos miesto dalį, kad J. Simpsono gatvė baigiasi vos už kelių metrų nuo Vytauto gatvės, bet nesusikerta su ja, kad reikia apvažiuoti pusę miesto, norint privažiuoti prie Senosios gimnazijos, kad viena iš įdomiausių, su nepaprastai turtingu architektūriniu paveldu parkinėje Palangos dalyje atsiradusi Birutės gatvė tampa eiline transporto arterija.

Rimta problema, bet ne vienintelė
Na, ir žinoma, Palangos miesto autobusų stoties iškėlimas iš istorinės savo vietos į už beveik 1 km esančią naująją vietą...
Dviračių eismo organizavimas Vytauto gatvėje tikrai yra didelė ir rimta, ypač vasaros sezono metu, bet ne vienintelė Palangos miesto centrinės dalies transporto eismo problema. Reikėtų į dviračių eismo organizavimą Vytauto gatvėje žiūrėti kompleksiškai, kaip į kompleksinės problemos dalį ir taip pat kompleksiškai spręsti visą transporto problemų Palangos miesto centre puokštę, kurią sudaro automobilių eismas, visuomeninio (bei aptarnaujančio) transporto eismas ir sustojimo vietos, parkingų (atvirų, uždarų, daugiaaukščių, apmokamų ir nemokamų) atsiradimas ir išsidėstymas, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, inžineriniai tinklai, želdiniai, apšvietimas, vaizdo stebėjimo kamerų išdėstymas.
Nagrinėjant tik po vieną iš čia išvardintų problemų, visų kitų likusių problemų išsprendimo tikimybė proporcingai mažėja. Ypač, kai viena transporto eismo problema, pavyzdžiui, dviračių eismas, yra sprendžiama kitų transporto problemų sąskaita. Pavyzdžiui, tik Vytauto gatvės važiuojamosios dalies sąskaita.
Ir, kai nagrinėjamas net ne visas miestas, o tik kažkokia jo dalis (Vytauto gatvės 2,1 km atkarpa, centrinė kurorto dalis ir panašiai), tikimybė ir galimybė išspręsti viso miesto problemų kamuolį nuosekliai mažėja. Ir visiškai bus liūdnos perspektyvos tų Palangos miesto centrinės dalies transporto problemų, kurios bus sprendžiamos paskutiniosios.
Ir dar, visiškai pabaigai. Visų Palangos miesto transporto problemų sprendimo kertinis strateginis dokumentas yra Palangos miesto bendrasis planas. Tai miesto tarybos patvirtintas, galiojantis ir visiems privalomas dokumentas. Jame, be kitų dalykų, yra labai teisingai ir pagrįstai rašoma, kad Palangos miesto susisiekimo sistema turi būti „orientuota į pėsčiųjų, dviratininkų, vandens ir visuomeninio transporto eismą“.
Bet yra tokia problema su tuo bendruoju planu ir jo sprendiniais: Palangoje niekas jo neskaito ir niekas juo nesivadovauja. Nes jei kas atsiverstų Palangos miesto bendrojo plano brėžinį „Susisiekimo sistema“, tai dideliam dideliam nustebimui nebūtų nei pradžios, nei galo: Vytauto gatvė pagal šio dokumento sprendinius yra numatyta kaip „aptarnaujanti C1 kategorijos gatvė“, kurioje... nėra numatyta jokio dviračių eismo! Nei valstybinės reikšmės, nei vietinės reikšmės dviračių takų. Jokių. Tramvajaus (!) linija Vytauto gatvėje yra numatyta, o dviračių – ne...
Bet čia, kaip sakoma, jau visai kita istorija.

P.S. Gerai, kad savivaldybė deda pastangas, siekdama supažindinti Palangos visuomenę su būsimais miesto transporto eismo pertvarkymo Vytauto gatvėje projektiniais pasiūlymais. Kad ir su vienu variantu. Bet pristatomą aptarimo su visuomene formulę reiktų gerokai koreguoti: juk visiškai įmanoma, kad ta visuomenė ims ir nesidomės tuo projektu (juk vasaros pradžia) arba kad pasidomės, bet niekaip nesureaguos, neparašys jokių pastabų ar pasiūlymų. Pagal pasiūlytą aptarimo formulę, tai automatiškai reikštų visuomenės pritarimą. Gal geriau būtų pabaigtuvėm suorganizuoti viešą susirinkimą su projektuotojais, savivaldybės atstovais, suinteresuota visuomene, žiniasklaidos atstovais?..